Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-10-1122/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-04
Bylos Nr.: II-10-1122/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01808-2021-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas: L. K.
Institucija: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-10-1122/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01808-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Daivai Paliokaitei, Karolinai Šlapšinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-10702-2021 (ROIK: 21139607689).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2021 m. liepos 20 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-13-ANR_P-22639-2021 su administraciniu nurodymu (toliau – ir Protokolas) nurodyta, jog L. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis 2021 m. liepos 20 d. apie 11.39 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiųjų specialistų reikalavimų nestatyti metalinio garažo ant valstybinės žemės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), neturint raštiško teisėto žemės valdytojo sutikimo, taip pat atsisakė pateikti asmens dokumentus asmenybei nustatyti. Protokole nurodoma, kad L. K. siūloma iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. sumokėti 40 Eur dydžio baudą (b. l. 6, 29).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2021 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-10702-2021 (toliau – ir Nutarimas) L. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. liepos 20 d. apie 11.39 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto žemės valdytojo raštiško sutikimo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), ant valstybinės žemės atvežė ir savavališkai pastatė metalinį garažą ir jį laikė. Nutarime nurodoma, kad šiais veiksmais L. K. pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 15.13 punkto reikalavimus, jis buvo įpareigotas iki 2021 m. liepos 26 d. nuo valstybinės žemės pašalinti neteisėtai pastatytą garažą bei jam paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 8, 27–28).

L. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame nurodo, jog 2021 m. birželio mėn. vykusiame (duomenys neskelbtini), kurios narys jis yra, visuotiniame bendrijos narių susirinkime jis ir kiti bendrijos nariai bendrijos pirmininko J. A. buvo įpareigoti nukelti turimus garažus iš vienos vietos į kitą bendrijai priklausančią vietą, kadangi toje vietoje, kur stovi jam priklausantis garažas, bus tiesiamas dviračių takas ir garažas trukdo statybos darbų vykdymui. Bendrijos pirmininkas visuotiniame susirinkime informavo, kad garažų perkėlimo darbai suderinti su (duomenys neskelbtini) T. R. ir UAB „A“ direktoriumi A. V. Bendrijos pirmininkas taip pat informavo, kad perkėlimo darbus organizuos ir apmokės UAB „A“. 2021 m. liepos 20 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) garažų masyvą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atlaisvino savo garažą, susidėdamas visus garažo viduje buvusius daiktus į jam priklausantį mikroautobusą ir stebėjo garažo perkėlimo darbus. Netrukus į bendrijos teritoriją atvyko Vilniaus miesto savivaldybės vyr. specialistai ir surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, priėmė nutarimą, paskyrė baudą ir nuobaudą bei nutarime įrašė įpareigojimą pašalinti jam priklausantį garažą iš bendrijos teritorijos. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatų 4.2.1. punktu, jis, kaip bendrijos narys, privalėjo vykdyti visuotinio bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos valdybos nutarimus perkelti jam priklausantį garažą į kitą garažų bendrijai priklausančią ir iš anksto su bendrijos pirmininku suderintą vietą. Įstatų nuostatą įvykdė, kadangi visi perkėlimo darbai buvo iš anksto suderinti tarp bendrijos pirmininko, seniūno ir UAB „A“ direktoriaus. Nesutinka su jam paskirta nuobauda ir bauda, kadangi nepažeidė jokių teisės aktų, o tik vykdė jam, kaip bendrijos nariui, pagal įstatus nurodytą pareigą.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistai tiek Nutarimo, tiek Protokolo skiltyje „Nusižengimo esmė“ nurodė tą pačią fabulą, kad yra baudžiamas už savavališką garažo pastatymą. Daro išvadą, kad už vieną ir tą patį nusižengimą buvo nubaustas du kartus – pinigine bauda, kuri buvo paskirta Protokolu, ir įspėjimu, kuris paskirtas Nutarimu (remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Taip pat administracinio nusižengimo Protokolo skiltyje „Nusižengimo esmė“ nurodyta, kad atsisakė pateikti savo asmens duomenis tapatybei nustatyti. Kategoriškai su tuo nesutinka, kadangi atvykus savivaldybės administracijos vyr. specialistams pats savanoriškai prisipažino, kad perkeliamas garažas priklauso jam, neslėpė to ir neteikė melagingos informacijos, o atvykus policijos pareigūnams ir paprašius pateikti asmens dokumentą, tai padarė. Policijos pareigūnai jo asmens duomenis perdavė savivaldybės administracijos specialistams, dėl ko buvo nustatyta jo tapatybė ir surašyti Protokolas ir Nutarimas. Jo nereikėjo vežti į policijos komisariatą tapatybei nustatyti ar imtis kitų būtinų priemonių, todėl nemano, kad savivaldybės specialistai turėtų įsižeisti, kad asmens tapatybę nustatantį dokumentą padavė ne jiems asmeniškai į rankas, o policijos pareigūnams. Anot L. K., jis nepažeidė protokole nurodytos ANK 505 straipsnio 1 dalies – nekliudė nei policijos pareigūnams, nei savivaldybės specialistams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, vykdė policijos pareigūnų teisėtus nurodymus ir reikalavimus, savivaldybės specialistams pasiteiravus, kas yra perkeliamo garažo savininkas iš karto prisistatė, kad yra savininkas, todėl pateikė jiems reikalingą informaciją. Visa tai gali paliudyti situacijoje dalyvavę asmenys.

Atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Nusižengimo esmė“ yra surašyta, kad bauda yra baudžiamas už reikalavimo nestatyti garažo garažų bendrijai priklausančioje teritorijoje nevykdymą ir asmens dokumento nepateikimą, o skiltyje „LR ANK straipsnis, dalis“ yra nurodyta, kad pažeidė ANK 505 straipsnio 1 dalį, kuri apibrėžia sankciją, numatytą už kliudymą pareigūnams atlikti pareigas ir jų nurodymų nevykdymą, taigi nėra aišku, ar protokolas surašytas ir yra nubaustas pinigine bauda už garažo perkėlimą, kurį vykdė pagal bendrijos įstatus, ar už kliudymą atlikti savivaldybės administracijos specialistams pareigas, ar už abu nurodytus dalykus. Taip pat pastebi, jog Nutarimo skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta, kad įspėjimas jam skiriamas už savavališką garažo perkėlimą, o to paties nutarimo skiltyje „LR ANK straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ nurodytas ANK 366 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuotas tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas. Nėra aišku, už ką jam paskirta nuobauda – įspėjimas, kadangi jam priklausantis garažas buvo perkeltas tvarkingai, jokių šiukšlių toje vietoje nepaliko, todėl mano, jog jokių tvarkymo ir švaros taisyklių nepažeidė. Apie tai, kad neužteršė aplinkos šiukšlėmis gali paliudyti visi perkėlimo darbuose dalyvavę bendrijos nariai, seniūnas ir UAB „A“ direktorius.

Pažymi, kad Nutarimo dėl administracinio nusižengimo skiltyje „Kitos aplinkybės“ taip pat nurodytas įpareigojimas jam, kaip garažo savininkui, iki šių metų liepos 26 d. pašalinti garažą nuo valstybinės žemės. Sutinka, kad jo garažas stovi ant valstybinės žemės, tačiau jis stovi toje teritorijos dalyje, kur nuo 1978 m. yra teisėtai įkurta ir iki šiol veikia (duomenys neskelbtini), kurios narys jis yra. Minėta bendrija 1995 m. vasario 23 d. buvo teisėtai įregistruota Juridinių asmenų registre, o 2001 m. kovo 5 d. minėtos bendrijos įstatai buvo teisėtai įregistruoti Vilniaus miesto Teisės departamente. Minėta bendrija yra teisėta valstybinės žemės, kurioje stovi metaliniai garažai, nuomininkė, o jis, kaip bendrijos narys, kasmet moka tiek bendrijos nario, tiek žemės nuomos mokesčius, todėl, jo manymu, turi teisę statyti ir laikyti ant šios valstybinės žemės savo garažą. Vadovaujantis Vyriausybės atstovo išaiškinimu, kuris pridėtas kaip papildomas dokumentas prie skundo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija gali metalinių garažų savininkui nurodyti terminą iki kada savininkas gali nusikelti savo garažą. Jis tą ir padarė – nusikėlė garažą iš tos vietos, kur jis trukdė tiesti dviračių taką į kitą iš anksto su bendrijos pirmininku sutartą vietą. Minėtame išaiškinime taip pat pabrėžta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymo I punkto pagrindu savivaldybė nepriima galutinių sprendimų, susijusių su priverstiniu metalinių garažų nukėlimu. Šiuo įsakymu tik nurodoma (įspėjama), kokie bus atliekami veiksmai (t. y. bus kreipiamasi į teismą), jei pasibaigus šiame įsakyme nustatytam terminui metalinių garažų savininkai gera valia neatlaisvins žemės sklypų. Taigi, pripažįsta, kad Savivaldybės administracijos specialistai Nutarime galėjo nustatyti terminą iki kada jis, kaip garažo savininkas, gali nusikelti garažą, tačiau neturėjo teisės skirti jam už tai nei nuobaudos – įspėjimo, nei finansinės baudos – 40 Eur. Šią išvadą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-663-261/2020. Kadangi jis, kaip teisėtas bendrijos narys, turi teisę laikyti garažą bendrijos nuomojame iš valstybės žemės plote, todėl savivaldybės Nutarime nurodyto įpareigojimo nežada vykdyti, nes jo garažas pastatytas teisėtai, kadangi jis, kaip bendrijos narys, yra teisėtas šio žemės sklypo nuomininkas. Pažymi, jog savivaldybė turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl priverstinio metalinių garažų nukėlimo, tačiau įpareigoti jo tai padaryti ar tuo labiau bausti už tai savivaldybė neturi teisės.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2021 m. liepos 20 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-22639-2021 ir paskirtą 40 Eur baudą, 2021 m. liepos 20 d. priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. SAVAD-13-ANR_N-10702-2021 ir paskirtą nuobaudą – įspėjimą bei nurodytą įpareigojimą pašalinti jam priklausantį garažą. Be to, prašoma į teisminį procesą kaip suinteresuotus asmenis įtraukti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininką J. A., UAB „A“ direktorių A. V. ir (duomenys neskelbtini) T. R., kaip garažų perkėlimo darbų organizatorius ir vykdytojus bei svarbius liudytojus šioje administracinėje byloje, kurios baigtis jiems turi esminės reikšmės, taip pat jo sutuoktinę R. K., kaip garažo bendrasavininkę, kaip suinteresuotą asmenį ir svarbų liudytoją, dalyvavusį visame garažų perkėlimo darbų organizavimo ir vykdymo darbų procese – bendrijos narį A. M., kadangi šios administracinės bylos baigtis jiems turi esminės reikšmės (b. l. 3–6).

Teisme gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-10702-2021 (ROIK 21139607689) nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepime nurodoma, jog ANK 366 straipsnyje nustatyta atsakomybė už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į Savivaldybių tarybų patvirtintas tvarkymo ir švaros taisykles. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.13 punkte nurodyta, kad draudžiama be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško sutikimo laikyti statybines ar kitas medžiagas, gamybos produkciją arba kitus daiktus ir juos netvarkingai laikyti. Institucija laikosi pozicijos, kad metaliniai garažai yra laikini statiniai, kuriuos (duomenys neskelbtini), buvo leista statyti tik ribotą terminą – tokių garažų savininkai neturi jokių teisių į valstybinę žemę. Nors skunde L. K. nurodo, kad naudojasi valstybine žeme teisėtai, sudaręs nuomos sutartį, tačiau tokie įrodymai (valstybinės žemės nuomos sutartis arba žemės valdytojo raštiškas sutikimas) nebuvo pateikti. (Duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teritorija yra nesuformuotas žemės sklypas, o tai reiškia, kad toks sklypas negalėjo ir negali būti išnuomojamas. Atkreiptas dėmesys, jog L. K. teigdamas, kad vykdė bendrijos įpareigojimą nusikelti garažą į kitą valstybinės žemės vietą, nepateikė jokio oficialaus bendrijos sprendimo, kuris būtų priimtas teisės aktų nustatyta tvarka. Nei garažų bendrija, nei seniūnas, nei kiti asmenys nėra atsakingi už paties garažo savininko elgesį – garažų savininkai nuolat yra informuojami apie pareigas nusikelti garažus iš valstybinės žemės (o ne joje) – tiek žiniasklaidoje, tiek kabinant pranešimus ant garažų ir pan.

L. K. skunde nurodomos aplinkybės, kad Savivaldybė yra inicijavusi garažų nukėlimo procedūras, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka dėl metalinio garažo nukėlimo, savaime nepanaikina jo administracinės atsakomybės ir neužkerta kelio taikyti nuobaudas ir kitas teisines pasekmes, numatytas ANK, kai yra nustatomi administraciniai nusižengimai. Dar 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius rašte (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo leista naudotis valstybine žeme sutarties pagrindais ir suformuoti (pastatyti) metalinius garažus ribotą terminą – 3 metams, o po šio termino garažai turi būti nugriauti (išardyti) ar perkelti į kitą vietą. (Duomenys neskelbtini) narių naudojami metaliniai garažai yra laikomi laikinaisiais statiniais, kurie kaip ir teisės į juos nėra registruoti Nekilnojamo turto kadastre ir registre. Teisminių procesų metu dar 2008 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės 1-asis teismas sprendime buvo nurodęs, jog metalinių garažų savininkai neturi galimybės toliau naudotis šiais garažais valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ metalinių garažų savininkams buvo nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas – iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai. Viešosios tvarkos skyriui pavesta užtikrinti nuolatinę Tvarkymo ir švaros taisyklių ir kitų teisės aktų laikymosi stebėseną metaliniais garažais užstatytose miesto teritorijose, o nustačius neteisėtos veikos požymių – administracinės teisenos vykdymą (inicijavimą). Seniūnams, suėjus nustatytam terminui, pavesta nedelsiant teikti Teisės grupei informaciją apie neiškeltus metalinius garažus. Teisės grupei pavesta, gavus iš seniūnų nurodytą informaciją, rengti ir teikti teismui ieškinius dėl priverstinio metalinių garažų nukėlimo ir su šiuo procesu susijusių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtų nuostolių atlyginimo. Pavedimai dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų ir pavedimai Teisės grupei inicijuoti teisminius procesus dėl priverstinio metalinių garažų nukėlimo buvo padaryti lygiagrečiai vienas kito ir tai neprieštarauja nei administracinei teisenai, nei teisenai civilinių ginčų sprendimo procese. Priešingai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 ir jo vykdymu sudaromos sąlygos metalinių garažų savininkams geruoju pabaigti administracinius nusižengimus.

Pažymima, jog šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo nuostatos nustato, kad laikinas statinys (t. y. ir metaliniai garažai) – tai statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą (Statybos įstatymo 2 str. 24 d.). Remiantis Statybos įstatymu, laikinasis statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą (Statybos įstatymo 40 str. 3 p.). Suėjus šiam terminui, metalinių garažų savininkai neturi teisinio pagrindo toliau naudotis valstybine žeme ir jau seniai turėjo patys, be jokio papildomo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, metalinius garažus nukelti ir valstybinę žemę atlaisvinti. Pabrėžtina, kad metalinių garažų savininkai pagal nuoseklią teisminę praktiką yra įpareigojami nukelti garažus, kadangi neturi teisės toliau naudotis valstybine žeme. Teismai pripažįsta, kad teisės aktai nenustato laikinųjų statinių – metalinių garažų, savininkų teisės įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemę, būtiną metalinio garažo eksploatavimui, pripažįsta, kad metalinių garažų savininkai privalo nutraukti sklypų naudojimą ir juos atlaisvinti, nes neturi teisių į valstybinę žemę (paminimi teismo sprendimai, pagrindžiantys tai). Pabrėžta, kad teisėje galioja principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Atitinkamai, metalinių garažų savininkai negali teisėtai ir pagrįstai tikėtis, kad jie galės naudotis valstybine žeme neterminuotą laiką, kai tokios teisės šie savininkai neturi ir negali turėti – metalinius garažus jų savininkai jau seniai privalėjo nukelti. Todėl garažų savininkų atžvilgiu vyksta tiek administracinės teisenos, tiek civilinių ginčų procesai. Anot Institucijos, šiuo atveju dėl L. K. pradėtas administracinės teisenos procesas netrukdo ir neprieštarauja civiline tvarka vykstantiems procesams.

Atkreipiamas dėmesys, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos visumos, taip pat ir pateikto skundo, nusižengimo padarymo fakto nepaneigia ir pats L. K., nurodydamas, kad jam priklausantis garažas buvo perkeltas į kitą vietą, jis tame perkėlimo procese dalyvavo. Pareigūno, priėmusio Nutarimą, 2021 m. liepos 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. A121-18779/21(2. L19-VŠT) tik patvirtina nusižengimo padarymo faktą. Tarnybiniame pranešime nurodomas į garažų bendriją atvykęs (duomenys neskelbtini) T. R. paaiškino, kad šioje teritorijoje yra nukeliami garažai, nes sutartis su Nacionaline žemės tarnyba dėl žemės sklypo panaudos seniai pasibaigusi. Prie bylos taip pat pridėtos nuotraukos, kuriose Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas S. P. fiksuoja garažo nukėlimą.

Taip pat nurodoma, jog nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. SAVAD-13-ANR_N-10702-2021 (ROIK 201139607689), dvigubo baudimo draudimo principas pažeistas nebuvo. L. K. buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, kartu įpareigojant jį iki 2021 m. liepos 26 d. nuo valstybinės žemės pašalinti neteisėtai pastatytą garažą. Už teisėtų valstybės tarnautojų reikalavimų nevykdymą pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir stabdyti garažo statymą L. K. buvo surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ROIK: 21139657247 už ANK 505 straipsnio 1 dalies pažeidimą (dėl šio nusižengimo sprendimas dar nepriimtas, nes administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas numatytas 2021 m. rugpjūčio 26 d.).

Įvertinusi visas bylos aplinkybes, Institucija mano, kad Nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta surinkta medžiaga, o L. K. skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą Nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 38–41).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. paaiškino, kad su išrašytu Protokolu nesutinka, nes statė metalinį garažą nesavavališkai. Dar prieš 2021 m. liepos 20 d. buvo sušauktas garažų bendrijos pirmininko susirinkimas. Į susirinkimą buvo sušaukti visi bendrijos nariai ir duotas bendrijos pirmininko nurodymas, kaip jis paaiškino, suderinus su UAB „A“, (duomenys neskelbtini), iš vienos vietos perkelti garažą į kitą. Perkėlimo darbus organizavo ir finansavo UAB „A“. Perkėlimo metu 2021 m. liepos 20 d. atvažiavo neprisistatęs žmogus, pareikalavo jo (pareiškėjo) asmens dokumento, jis (pareiškėjas) jam pasakė, kad pas bendrijos pirmininką kreiptųsi, jeigu kyla klausimai, jis (šis žmogus) supyko ir iškvietė viešosios tvarkos pareigūnus. Atvykę viešosios tvarkos pareigūnai prašė jo (pareiškėjo) pateikti asmens dokumentą. Vėliau paaiškėjo, kad tas atėjęs asmuo buvo iš seniūnijos atstovas. Nors jis (pareiškėjas) savo asmens dokumentą pateikė tik atvykus policijai, vis tiek jam surašė protokolą už savavališką garažo pastatymą ir įpareigojimą nusikelti garažą. Iš tikrųjų jis tik vykdė tiesioginio bendrijos pirmininko nurodymą, nes, jo žodžiais, viskas buvo sutarta. Tas garažas buvo bendrijos teritorijoje iš vienos vietos perkeltas į kitą vietą, nes ten dviračių takas tiesiamas ir jiems (UAB „A“) trukdė, o tai, pirmininko žodžiais, buvo suderinta su seniūnu. Viską organizavo UAB „A“, ne jis (pareiškėjas) pats, jie jam (pareiškėjui) paskambino, kad tą ir tą dieną bus perkėlimas, o jis stebėjo perkėlimo darbus. Perkėlimo metu jis (pareiškėjas) nurodė, kad garažas priklauso jam (pareiškėjui). Jo vaidmuo perkėlime buvo kaip garažo savininko. Jis pats sutiko, kad garažas būtų perkeltas toje pačioje teritorijoje iš vienos vietos į kitą (apie 50 metrų atstumu) bendrijos pirmininko nurodymu. Garažų masyvo žemė tai valstybinė žemė, o jie moka nuomą. Garažų perkėlime dar dalyvavo A. M., jo garažas taip pat buvo perkeltas, bendrijos pirmininko nebuvo perkėlime, seniūnas ir UAB „A“ direktorius dalyvavo. Bendrijos pirmininkas buvo suderinęs perkėlimą su (duomenys neskelbtini). Metalinis garažas nėra įregistruotas, jis laikinasis statinys. Pagal šį Protokolą sumokėjo 40 Eur baudą, tačiau nori, kad būtų panaikinta bauda, ir kad būtų grąžinti jam šie pinigai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. A. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Bendrijos susirinkimas vyko 2021 m. liepos 15 d. Į tą susirinkimą susirinko 73,4 proc. narių, buvo sprendžiama, ar bendrija egzistuos ar likviduosis, taip pat sprendžiama buvo prašyti savivaldybės administracijos išmatuoti žemės plotą tuo momentu ir sudaryti neterminuotą sutartį su bendrija. Į tą susirinkimą net keletą kartų buvo kviečiamas (duomenys neskelbtini), tačiau jis neatvyko, tai sukėlė įtarimų. Tačiau dar birželio mėnesį pas jį (pirmininką) buvo atvykę UAB „A“ atstovai, su kuriais tarėsi, kad prie jų žemės sklypų per bendrijos nuomojamą žemę būtų padaryti privažiavimai, t. y. perkelta tvora. Jis (pirmininkas) pasiūlė pirmiausia tiesiogiai susitarti su garažų savininkais, jei jie sutiks, perkelti garažus, o tada bus galima perkelti ir tvorą. Tokie susitikimai vyko kelis kartus, o ketvirtą kartą į susitikimą pakvietė (duomenys neskelbtini) T. R. UAB „A“ atstovai pasakė, kad savo sąskaita garažus perkels, taip ir nutiko, o vėliau susitarė dėl tvoros perkėlimo. Pats seniūnas sutiko su garažų perkėlimu ir atsisakė kviesti ką nors daugiau iš savivaldybės administracijos, sakė jo vieno užteks. Galiausiai po to atsiuntė savivaldybės viešosios tvarkos darbuotojus, kurie surašė žmogui (pareiškėjui L. K.) protokolą. Jis nekaltas, kad sutiko perkelti garažą toje pačioje teritorijoje, toje pačioje bendrijoje iš vienos vietos į kitą. Sprendžiant bendrijos išlikimo klausimą pažymėtina, jog bendrija nėra laikina, yra įstatai, registracijos pažymėjimas, kur aiškiai parašyta, kad tai metalinių garažų bendrija. O metalinis garažas nėra laikinas statinys, jo eksploatacijos terminas 50 metų. Valstybės žemė yra visos valstybės turtas, priklausantis visos Lietuvos piliečiams. O savivaldybei bei valstybės institucijoms žemė perduota valdyti ir tvarkyti, o ne savivaliauti. Žemės nuosavybė gali būti paimta tik visuomenės reikmėms. Skirtumas tarp paėmimo iš žemės savininko ir nuomininko tik vienas – paimant žemę iš savininko, atlyginama ir žemės vertė, o paimant iš nuomininko – tik statinių nukėlimo išlaidos ir statinių kaina, jei statiniai praranda savo statinio paskirtį. Tačiau to šiuo atveju nesilaikoma, puldinėjami atskiri žmonės. Jis pats (pirmininkas) 2021 m. liepos 20 d. nedalyvavo garažų perkėlime. Jeigu garažo savininkas nebūtų sutikęs perkelti garažo, UAB „A“ savavališkai nebūtų galėję to padaryti. Jų bendrija moka žemės nuomos mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M. paaiškino, kad yra vienas iš metalinių garažų savininkų. Kadangi tie garažai trukdė dviračių kelio ir privažiavimo kelio tiesimui, projekto vystymui, pagal susitarimą su seniūnu, kuris pasakė, kad garažai trukdo ir reikia juos patraukti į laisvą vietą, bendrijos susirinkimo metu (2021 m. liepos 15 d.) taip ir buvo nuspręsta, kad patrauks tuos garažus toliau ir toliau ten juos laikys. Susirinkimą vedė pirmininkas, buvo rašomas protokolas. Pirmininkas prieš tai žodžiu buvo susitaręs ne tik su UAB „A“, bet ir su seniūnu. O susirinkime pirmininkas tik informavo, kad išsiųsti prašymai savivaldybei dėl teisinių klausimų. Pats garažų perkėlimas kaip tik po susirinkimo ir įvyko, nors turėjo būti anksčiau tai padaryta, bet buvo uždelsta. Susirinkime sužinojo, kad perkėlimas įvyks ir tai jiems nekainuos, kitaip nebūtų persikėlę. Savavališkai be jų (garažų savininkų) leidimo jie nebūtų galėję perkelti garažų. Jis pats (liudytojas) nebuvo nubaustas administracine tvarka, jo garažas buvo perkeliamas pats paskutinis, visi jau buvo išvykę, tik L. K. nubaudė. Perkėlimo metu L. K. garažas buvo perkeltas toje pačioje teritorijoje į kitą vietą iki 100 metrų. Be jo dalyvavo kiti garažų savininkai. Iš savivaldybės ir seniūnijos nebuvo nieko, vėliau iš seniūnijos pasirodė kažkas, ir jis turbūt ir iškvietė viešosios tvarkos pareigūnus, o paskui ir seniūnas pasirodė. Iš UAB „A“ atvažiavo A. V., jam pranešus, kad jie atsisako perkėlimo pradėjus rašyti protokolus. Neaišku, kodėl pareigūnai surašė protokolą tik vienam L. K.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. R. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Tą dieną (2021 m. liepos 20 d.) važiavo pro šalį ir pamatė, kad garažų bendrijoje daug žmonių, policija, užsuko. Vyko garažo kėlimo darbai ir vyko ginčas tarp L. K. ir savivaldybės darbuotojų. Kiek žino, L. K. nepateikė savivaldybės darbuotojams dokumentų, buvo iškviesta policija, kad pateiktų dokumentus protokolo surašymui. Pats garažų perkėlimas vyko dėl to, kad UAB „A“ ketino statyti daugiabutį, jam reikėjo privažiavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 buvo nustatytas metalinių garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas iki 2020 m. rugsėjo 30 d., o 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2261/20 garažų nukėlimas buvo atidėtas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl garažų bendrijos pirmininką J. A. informavo dėl šių procedūrų, išklijavo skelbimus su terminais garažų teritorijoje. Su pirmininku J. A. dėl garažų perkėlimo toje pačioje teritorijoje pokalbių nebuvo, yra minėti įsakymai, kurie visiems privalomi, pagal juos reikalavimas buvo išsikelti, ant valstybinės žemės kilnoti iš vienos vietos į kitą garažą nelogiška. Nors garažų perkėlimo iniciatoriai yra UAB „A“, bet be savininko sutikimo garažas nebūtų perkeliamas. Nežino, ar UAB „A“ kalbėjo su savivaldybe dėl perkėlimo, matyt, jiems reikėjo, kad atlaisvintas būtų pravažiavimas, dabar toje valstybinėje žemėje iš 200 liko tik 37 garažai. Šia procedūra užsiėmusi Nacionalinė žemės tarnyba, vyksta susirašinėjimas su pirmininku J. A. 2021 m. liepos 20 d. surašius savivaldybės atstovams L. K. protokolą, išvyko ir jis (liudytojas). Kai buvo atvažiavęs, L. K. jau buvo pateikęs dokumentus. Policija buvo iškviesta, kadangi nepateikė dokumentų. Pats jis (liudytojas) matė tik, kai vyko konfliktas dėl dokumentų. Išsiuntė L. K. ir raginimą nusikelti garažą. Civiline tvarka vyksta bylos ir teismai įpareigoja nukelti garažus per 15 d. Tokie metaliniai garažai pagal Tvarkymo ir švaros taisykles turbūt traktuojami kaip metalo laužas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. P. paaiškino, kad surašė L. K. protokolą, dalyvavo ir 2021 m. liepos 20 d. įvykio metu. Dirbo su L. G., iš budėtojo gavo pranešimą, kad statomas garažas, nuvykus, ši informacija pasitvirtino, nuo tralo jau buvo nukėlinėjamas garažas, nuiminėjami lynai. Vairuotojo paprašė garažą užkelti atgal. Vairuotojas nurodė, kad vykdo užsakovo pavedimą, ranka parodė užsakovą – kaip vėliau paaiškėjo – L. K. Jo paprašė, kad lieptų garažą kelti ant tralo, bet jis jų neklausė. Paprašėme prisistatyti, bet jis vengė, dokumentų neteikė, todėl buvo iškviesta policija. Šiaip ne taip policijai jis pateikė dokumentus, o ji perdavė jiems. Surašant protokolą iš registrų įsitikino, kad tai yra valstybinė žemė. L. K. surašytas ir administracinis nurodymas sumokėti pusę minimalios baudos, vėliau registre pamatė, kad bauda apmokėta. Vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. garažai turi būti nukelti. Šiuo atveju tokį garažą galima traktuoti kaip kitą daiktą, tai yra Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas. L. K. vengė bendrauti, nieko neaiškino. L. K. užtiko nukėlinėjant garažą, kol buvo, kitų garažų niekas nenukėlinėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. G. paaiškino, kad 2021 m. liepos 20 d. gavo pranešimą, kad būtina nuvykti į metalinių garažų teritoriją (duomenys neskelbtini), kadangi ant nukelto garažo vietos stato kitą garažą. Jiems nuvykus, garažas jau buvo iškėlinėjamas. Tralo vairuotojas nurodė užsakovą. Bandė jį kalbinti – L. K., prašė dokumentų. Jis dokumentų nepateikė, sakė, kad suderinta su bendrijos pirmininku. Prašymą sustabdyti nukėlimo darbus ignoravo, dokumentų nepateikė. Todėl buvo iškviesta policija, kad galėtų nustatyti jo asmens tapatybę. Pasiginčijęs pateikė dokumentus policijai, ji perdavė jiems. Nutarė surašyti protokolą už teisėtų reikalavimų nevykdymą bei Tvarkos ir švaros taisyklių pažeidimą. Nežino, kur tas garažas anksčiau stovėjo, paskui žmonės sakė, kad garažas buvo nukėlinėjamas iš vienos vietos į kitą. L. K. nepateikė jokio žemės savininko sutikimo, sklypas buvo nesuformuotas, todėl jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Metalinį garažą traktuoja kaip kitą daiktą Tvarkymo ir švaros taisyklių prasme. 2021 m. liepos 20 d. buvo seniūnas, jis patikino, kad tai valstybinė žemė, nenurodė, kad buvo leidęs perkėlinėti garažą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. paaiškino, kad yra UAB „A“ direktorius. Minima garažų teritorija yra ant susisiekimo kelio iki jų planuojamo, projektuojamo sklypo, pagal detalųjį planą ten turi būti pravažiavimas. Situacija buvo tokia, kad buvo dalinai iškelti garažai, buvo likę 6 garažai planuojamame pravažiavime, kurie nejuda. Jis suplanavo susitikimą su garažų bendrijos pirmininku, su pasiūlymu iškelti garažus. Po kiek laiko susiorganizavo, susirašė susitarimą, susirado įmonę ir savo lėšomis iškėlė tuos garažus. Kaip statytojas pats ėmėsi garažų pašalinimo, nes jie trukdė tiek jiems, tiek „C“ darbams, tiesti dviračių taką. Niekas nevyko, kol nebuvo pašalinti tie garažai. Patys pasiūlė garažų bendrijos pirmininkui, kad padengs garažų iškėlimo kaštus, nes kitų variantų juos iškelti nebuvo. Nebuvo svarbu, į kurią vietą veš tuos garažus, atrodo, vienas garažas buvo išvežtas už teritorijos ribų, kur pageidavo žmogus, o kiti pagal žmonių pageidavimus buvo perkelti už tos sprendžiamos teritorijos ribų. Užsakė įmonę, kuri užsiima tų garažų perkėlimu. T. y. organizavo tos įmonės atvažiavimą, apmokėjo sąskaitas už paslaugas. Diskutavo dar kur vežti, tai ta įmonė nurodė, kad visiškai jokio skirtumo kainoje kur jiems vežti. Kaštai nesikeitė, nebuvo svarbu kur vežti. Kiekvieno garažo savininkas dalyvavo iškėlime. Buvo garažuose likę turto, savininkai persivežinėjo ir nurodė kur statyti garažus. Patys garažų savininkai nurodė, kur jiems perkelti tą garažą. Kur perstatinėjo, nesigilino. Pirmininkas minėjo, kad jie moka nuomą už sklypą. Jeigu savininkas būtų nesutikęs, nebūtų to darę, spręstų kitais būdais, teisiniais. Žmonės patys žinojo ir turėjo išsikelti, kadangi ne visi išsikėlė, jie (UAB „A“) pasiūlė padengti išlaidas, o vieta, kur perkelti, buvo pačių savininkų sprendimas, negalėjo jų priversti. Buvo abipusis susitarimas, tas bendravimas vyko per pirmininką, kuris minėjo, kad visi yra nusiteikę perkelti. Pats liudytojas dalyvavo, kai buvo iškeliami garažai, matė ir pareiškėją L. K. Įvyko nesusipratimas, nesuprato, už ką ta bauda skirta ir buvo žmonių pasipiktinimas. Pareigūnams išvažiavus, iškėlimas vyko toliau. Ar prisistatė L. K. pareigūnams, nežino, kai jis (liudytojas) atvažiavo, jau buvo paskutiniai akordai. Jis atvykęs tik pamatė, kad yra pareigūnai, kurie įteikė tą baudos lapelį ir išvažiavo. Su seniūnu yra bendravęs pačioje pradžioje, klausė, kokia yra situacija su garažų iškėlimu. Jis atsakė, kad tai ne jo jurisdikcijoj ir negali niekuo padėti. Todėl jie patys ir ėmėsi spręsti šį klausimą per garažų bendrijos pirmininką.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo L. K. atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 20 d. buvo priimti du procesiniai sprendimai, susiję su administracinio nusižengimo teisena, t. y. protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-22639-2021 su administraciniu nurodymu, pagal kurį pareiškėjas pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis 2021 m. liepos 20 d. apie 11.39 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiųjų specialistų reikalavimų nestatyti metalinio garažo ant valstybinės žemės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), neturint raštiško teisėto žemės valdytojo sutikimo, taip pat atsisakė pateikti asmens dokumentus asmenybei nustatyti, ir jam siūloma iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. sumokėti 40 Eur dydžio baudą, bei nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. SAVAD-13-ANR_N-10702-2021, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. liepos 20 d. apie 11.39 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto žemės valdytojo raštiško sutikimo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), ant valstybinės žemės atvežė ir savavališkai pastatė metalinį garažą ir jį laikė, pažeisdamas Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 15.13 punkto reikalavimus, kartu jis buvo įpareigotas iki 2021 m. liepos 26 d. nuo valstybinės žemės pašalinti neteisėtai pastatytą garažą bei jam paskirta nuobauda – įspėjimas.

Skunde pareiškėjas prašo panaikinti abu procesinius sprendimus, kadangi, jo nuomone, jis 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) visuotiniame bendrijos narių susirinkime bendrijos pirmininko J. A. buvo įpareigotas nukelti turimą metalinį garažą iš vienos vietos į kitą bendrijai priklausančią vietą, todėl 2021 m. liepos 20 d. tai darė ne savavališkai, nepažeidė jokių teisės aktų, o tik vykdė jam, kaip bendrijos nariui, pagal įstatus nurodytą pareigą. Taip pat mano, kad už tą patį nusižengimą buvo nubaustas du kartus – pinigine bauda, kuri buvo paskirta Protokolu, ir įspėjimu, kuris paskirtas Nutarimu. Nėra aišku, už ką jam paskirta nuobauda – įspėjimas, kadangi jam priklausantis garažas buvo perkeltas tvarkingai, jokių šiukšlių toje vietoje nepaliko, todėl mano, jog jokių tvarkymo ir švaros taisyklių nepažeidė. Be to, (duomenys neskelbtini) yra teisėta valstybinės žemės, kurioje stovi metaliniai garažai, nuomininkė, o jis, kaip bendrijos narys, kasmet moka tiek bendrijos nario, tiek žemės nuomos mokesčius, todėl, jo manymu, turi teisę statyti ir laikyti ant šios valstybinės žemės savo garažą. Savivaldybė turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl priverstinio metalinių garažų nukėlimo, tačiau įpareigoti jo tai padaryti ar tuo labiau bausti už tai neturi teisės.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą (ANK 610 str. 1 d.). Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, o kai numatyta, – ir grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (išskyrus dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones) atitinkamai institucijai, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas; asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jei ANK 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia (ANK 610 str. 5 d.). Priešingu atveju administracinio nusižengimo protokolas nustatyta tvarka perduodamas administracinį nusižengimą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) sprendimui priimti (ANK 610 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas L. K. per nurodytą terminą sumokėjo administraciniame nurodyme nustatytą baudą (b. l. 63–65), laikytina, kad administracinis nurodymas įvykdytas, o administracinio nusižengimo teisena pasibaigė. Taip pat teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei nukentėjusysis (jo atstovas) (tam tikrais atvejais ir prokuroras) gali skųsti teismui ne teismo tvarka priimtus nutarimus (ANK 621 str.), tačiau teisė apskųsti administracinio nusižengimo protokolą įstatyme nėra numatyta, o administracinis nurodymas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 610 straipsnio 4 dalį apskirtai yra neskundžiamas. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas L. K. apskritai neturi teisės paduoti skundo dėl administracinio nusižengimo protokolo su jame įrašytu administraciniu nurodymu, todėl jo skundo dalis dėl Protokolo panaikinimo nenagrinėtina ir dėl jos nepasisakytina.

Pasisakydamas dėl skundžiamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pirmiausia pažymi, kad ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 Eur.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.13 punkte nustatyta, kad draudžiama be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško sutikimo laikyti statybines ar kitas medžiagas, gamybos produkciją arba kitus daiktus ir juos netvarkingai laikyti (punkto pakeitimai Nr. 1-850, 2017-03-15, paskelbta TAR 2017-05-18, i. k. 2017-08354).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, 2021 m. liepos 20 d. apie 11.39 val. (duomenys neskelbtini), vyko pareiškėjo L. K. metalinio garažo perkėlimas toje pat teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš vienos vietos į kitą. Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog jis savavališkai garažo neperkėlinėjo, o tik vykdė garažų bendrijos pirmininko nurodymą nukelti turimą metalinį garažą iš vienos vietos į kitą bendrijai priklausančią vietą, be to, jam priklausantis garažas buvo perkeltas tvarkingai, jokių šiukšlių toje vietoje nepaliko, todėl jokių tvarkymo ir švaros taisyklių nepažeidė, tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) T. R. paaiškinimo bei jo pateiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 30-2261/20 „Dėl administracijos direktoriaus 2020-06-18 įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ įgyvendinimo tvarkos“ (b. l. 66–67), metalinių garažų savininkams buvo nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas – iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai, o esant tam tikroms išimtims – ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat Viešosios tvarkos skyriui pavesta užtikrinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių ir kitų teisės aktų laikymosi stebėseną metaliniais garažais užstatytose miesto teritorijose, o nustačius neteisėtos veikos požymių – administracinės teisenos vykdymą (inicijavimą), todėl metalinių garažų savininkai, tarp jų ir pareiškėjas L. K., iki šios datos turėjo jiems priklausančius garažus apskritai iškelti iš valstybinės žemės teritorijų, o ne juos perstatyti tose pačiose teritorijose į kitas vietas, atlaisvinant reikiamus žemės plotus atitinkamiems poreikiams tenkinti (šiuo atveju – UAB „A“ vystomam projektui), tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius turėjo teisę ir pareigą užtikrinti, kad tokie veiksmai nebūtų atlikti, o juos atlikus – atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn.

Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad žemė, ant kurios buvo pastatytas ir perstatytas pareiškėjo L. K. metalinis garažas, yra valstybinė. Nors pareiškėjas teigia, kad jis kaip ir visa (duomenys neskelbtini) yra teisėti šios žemės naudotojai, t. y. nuomoja šią žemę iš valstybės ir moka žemės mokestį, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų (žemės nuomos sutarties, žemės valdytojo raštiško sutikimo ar kito žemės naudojimo pagrindą patvirtinančio dokumento). Kaip nurodė Institucija savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teritorija yra nesuformuotas žemės sklypas, o tai reiškia, kad toks sklypas negalėjo ir negali būti išnuomojamas. Be to, nors pareiškėjas L. K. teigia, kad nagrinėjamu atveju vykdė bendrijos įpareigojimą nusikelti garažą į kitą valstybinės žemės vietą, tačiau taip pat nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka priimto bendrijos narių susirinkimo sprendimo ar bendrijos valdybos nutarimo šiuo klausimu. Prie skundo pridėti garažų bendrijos registravimo Juridinių asmenų registre pažymėjimas bei įstatai savaime nepatvirtina tokio sprendimo ar įpareigojimo pareiškėjui vykdyti žodinius bendrijos narių ir / ar kitų asmenų susitarimus šiuo atveju – garažų nukėlimo (iškėlimo ar perkėlimo) iš valstybinės žemės klausimu. Kaip nurodė garažų bendrijos pirmininkas J. A. teismo posėdžio metu, 2021 m. liepos 15 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime spręsti tik klausimai, susiję su bendrijos išlikimu bei bendrijos ir savivaldybės administracijos susitarimu dėl valstybinės žemės tolesnio (neterminuoto) naudojimo, tačiau dėl garažų perkėlimo pirmininkas ir / ar bendrijos nariai susirinkime jokių sprendimų nepriiminėjo, tik informavo apie tokią galimybę. Pirmininko teigimu, jis dar iki šio susirinkimo žodžiu buvo sutaręs su UAB „A“ bei (duomenys neskelbtini), kad UAB „A“ vystomam projektui reikiamą žemės plotą galėtų atlaisvinti tik jei UAB „A“ susitartų su garažų savininkais UAB „A“ sąskaita (lėšomis) patraukti trukdomus garažus. Tačiau tai nepatvirtina, kad buvo priimtas atitinkamas sprendimas ar duotas žemės valdytojo sutikimas toje pačioje valstybinės žemės teritorijoje perkelti metalinius garažus iš vienos vietos į kitą, t. y. pastatant juos ant tos pačios valstybinės žemės, kurioje iki tol jie ir stovėjo (tik šiek tiek toliau). Kaip teisingai pažymima Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei garažų bendrija, nei seniūnas, nei kiti asmenys nėra atsakingi už paties garažo savininko elgesį – šiuo atveju L. K. sutikimą ir leidimą perkelti jam priklausantį metalinį garažą toje pačioje valstybinėje žemėje iš vienos vietos į kitą, neturint teisėto žemės valdytojo raštiško sutikimo tai atlikti. Tai, kad perkėlimo paslaugą užsakė ir ją apmokėjo UAB „A“ nepanaikina pareiškėjo L. K. atsakomybės už jam, kaip garažo savininkui, priskirtų teisių ir pareigų vykdymą. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai bei pats L. K., be garažo savininko sutikimo ir leidimo UAB „A“ savarankiškai nebūtų galėjusi iškelti ar perkelti garažo. Vadinasi tik garažo savininkas savo valia galėjo spręsti dėl jam priklausančio garažo perkėlimo toje pačioje teritorijoje iš vienos vietos į kitą ar apskritai iškėlimo į kitą teritoriją, juo labiau, kaip nurodė, teismo posėdyje apklaustas UAB „A“ direktorius A. V., nebuvo skirtumo, kur iškelti garažą, t. y. jį buvo galima iškelti ir į kitą savininko nurodytą ne tą pačią valstybinės žemės teritoriją (kai kurie garažai taip ir buvo iškelti).

Pažymėtina, jog tiek pareiškėjo skunde, tiek liudytoju apklausto garažų bendrijos pirmininko J. A. paaiškinimuose daug dėmesio skiriama savivaldybės teisei reguliuoti metalinių garažų iškėlimą iš valstybinės žemės ir galimybei (teisei) iškelti garažus, tačiau tai nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Minėtame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakyme Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“, be kita ko, seniūnams, suėjus nustatytam terminui, pavesta nedelsiant teikti Teisės grupei informaciją apie neiškeltus metalinius garažus, o Teisės grupei – gavus iš seniūnų nurodytą informaciją, rengti ir teikti teismui ieškinius dėl priverstinio metalinių garažų nukėlimo ir su šiuo procesu susijusių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtų nuostolių atlyginimo. Todėl sutinkant tiek su skundo argumentu, kad savivaldybė turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl priverstinio metalinių garažų nukėlimo, tiek ir su atsiliepimo į skundą argumentu, kad pavedimai dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų ir pavedimai Teisės grupei inicijuoti teisminius procesus dėl priverstinio metalinių garažų nukėlimo buvo padaryti lygiagrečiai vienas kito ir tai neprieštarauja nei administracinei teisenai, nei teisenai civilinių ginčų sprendimo procese, šiuo atveju nespręstina, ar savivaldybė turi teisę iškelti L. K. metalinį garažą iš valstybinės žemės teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau spręstina, jog savivaldybė (Viešosios tvarkos skyrius) turėjo teisę užtikrinti teisės aktų laikymosi stebėseną metaliniais garažais užstatytose miesto teritorijose, šiuo atveju Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, o nustačiusi neteisėtos veikos požymių – inicijuoti ir administracinio nusižengimo teiseną. Juo labiau pati Institucija pripažįsta bei Vyriausybės atstovas aiškina (b. l. 20–24), jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 ir jo vykdymu nepriimami sprendimai, susiję su priverstiniu metalinių garažų nukėlimu, tačiau juo nurodoma (įspėjama), kokie bus atliekami veiksmai, nesilaikant jame nustatytų sąlygų, t. y. sudaromos sąlygos metalinių garažų savininkams geruoju pabaigti teisės pažeidimus.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, spręstina, jog pareiškėjo L. K. kaltė dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 15.13 punkto reikalavimų pažeidimo 2021 m. liepos 20 d. apie 11.39 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai atvežant, pastatant metalinį garažą bei jį laikant ant valstybinės žemės neturint teisėto žemės valdytojo raštiško sutikimo, buvo teisėtai ir pagrįstai nustatyta bei įrodyta Institucijos pareigūnų, jam teisėtai ir pagrįstai už tai buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, bei jis įpareigotas iki 2021 m. liepos 26 d. nuo valstybinės žemės pašalinti neteisėtai pastatytą garažą. Tai patvirtina iš dalies paties pareiškėjo L. K. paaiškinimai, liudytojais teisme apklaustų asmenų paaiškinimai, pareigūno, priėmusio Nutarimą, 2021 m. liepos 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. A121-18779/21(2. L19-VŠT), pridėtos nuotraukos, kita bylos medžiaga. Šiuo atveju dvigubo baudimo draudimo principas pažeistas nebuvo, kadangi skundžiamu Nutarimu L. K. nubaustas už tai, kad nesilaikė Tvarkymo ir švaros taisyklių ir savavališkai atvežė, pastatė metalinį garažą bei jį laikė ant valstybinės žemės neturėdamas teisėto žemės valdytojo raštiško sutikimo, o Protokolu buvo nubaustas už teisėtų valstybės tarnautojų reikalavimų nevykdymą pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir stabdyti garažo statymą, t. y. skirtingus teisės pažeidimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-10702-2021 (ROIK: 21139607689) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė