Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-3090-1011/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-12-09
Bylos Nr.: 1-3090-1011/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00059-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Linas Dūdys
Kaltinamasis: I. Š., BK

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-3090-1011/2019Proceso Nr. 1-02-6-00059-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.8.2; 1.2.18.10; 2.1.10.1; 2.3.4.3

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Dianai Kiverytei,dalyvaujant prokurorei Gelenai Zajankovskajai,kaltinamajam I. Š. (Š.),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

I. Š. (Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinis išsilavinimas, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 2 d. 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. apgaulingai tvarkė MB „A“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Bendrijos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

laikotarpiu nuo 2016-06-21 iki dabar eidamas MB „A“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, iš anksto susitaręs su UAB „B“ direktoriaus pavaduotoju G. K., kontroliuodamas Bendrijos veiklą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamos veikos padarinių neišvengiamumą, kad bus trukdoma nustatyti MB „A“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27 (imtinai) naudodamasis UAB „B“ priklausančia internetine platforma „E“, kontroliuodamas ne mažiau kaip 4 vairuotojus, žinodamas, kad įvykdė ne mažiau kaip 8 973 pavėžėjimo (taksi) užsakymus ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 35 836, 41 Eur pajamų bei patyrė 21 075, 03 Eur išlaidų (iš jų: 1) 5 383,80 Eur, kuriuos MB „A“ sumokėjo bendrovei UAB „B“ po 0,60 Eur už kiekvieną gautą užsakymą (0,60 Eur x 8 973); 2) 1 075,09 Eur, kuriuos MB „A“ sumokėjo bendrovei UAB „B“ po 3% nuo gautų pajamų (35 836,41 Eur x 3%); 3 281,57 Eur, kuriuos MB „A“ sumokėjo bendrovei UAB „B“ po 3 Eur kassavaitinį mokestį už SIM kortelės naudojimą; 4) 350,88 Eur, kuriuos MB „A“ bendrovei UAB „B“ sumokėjo kaip baudas; 5) 10 750,92 Eur, kuriuos vairuotojai nuo įvykdytų užsakymų pasiliko sau ne mažiau kaip 30 % nuo gautų pajamų (35836,41 Eur x 30 %); 6) 3 583,64 Eur, kuriuos (ne mažiau kaip 10% nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus) panaudojo kuro išlaidoms padengti (35 836,41 Eur x 10%)) pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 16 str. 1 d., laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27 MB „A“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 35 836, 41 Eur pajamų ir 21 075, 03 Eur išlaidų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti pelno mokesčio ir pažeisdamas Pelno mokesčio įstatymo reikalavimų nuostatas, žinodamas, kad MB „A“ laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27 įvykdė ne mažiau kaip 8 973 pavėžėjimo (taksi) užsakymus ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 35 836, 41 Eur pajamų bei patyrė 21 075, 03 Eur išlaidų, nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo, Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Pelno mokesčio deklaracijos už 2017 metus ir tokiu būdu į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 214 Eur pelno mokesčio.

Tokiais veiksmais I. Š. padarė BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, I. Š. apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014-09-08 vykdydamas individualią veiklą (individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) iš anksto susitaręs su UAB „B“ direktoriaus pavaduotoju G. K., siekdamas sutrukdyti nustatyti savo individualios veiklos ūkinių rodiklių dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 (imtinai) naudodamasis UAB „B“ priklausančia internetine platforma „E“, vykdydamas taksi (pavėžėjimo) veiklą, žinodamas, kad įvykdė ne mažiau kaip 5 802 pavėžėjimo (taksi) užsakymus ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 25 362,79 Eur pajamų bei patyrė 7 050,51 Eur išlaidų (iš jų: 1) 3 481,20 Eur (0,60 Eur x 5 802), kuriuos I. Š. sumokėjo bendrovei UAB „B“ po 0,60 Eur už kiekvieną gautą užsakymą (laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-12-31 – 2 136,00 Eur ir laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017‑11-27 – 1 345,20 Eur); 2) 760,88 Eur (25 362,79 Eur x 3 %), kuriuos I. Š. sumokėjo bendrovei UAB „B“ po 3% nuo užsakymo gautų pajamų (laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016‑12-31 – 495,27 Eur ir laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27 – 265,61 Eur); 3) 272,14 Eur, kuriuos I. Š. sumokėjo bendrovei UAB „B“ po 3 Eur kassavaitinį mokestį už SIM kortelės naudojimą (laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-12-31 – 143,57 Eur ir laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-27 – 128,57 Eur; 4) 2 536,28 Eur (25 362,79 Eur x 10 %), kuriuos I. Š. (ne mažiau kaip 10 % nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus) panaudojo kuro išlaidoms padengti (laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-12-31 – 1 650,90 Eur ir laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27 – 885,38 Eur)) pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 d. nuostatą, šių pinigų neįtraukė į savo individualios veiklos apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016‑02-01 iki 2017-11-27.

Tokiais veiksmais I. Š. padarė BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

I. Š. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių, į 2016 ir 2017 metų Metines pajamų mokesčių deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014-09-08 vykdydamas individualią veiklą (individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) iš anksto susitaręs su UAB „B“ direktoriaus pavaduotoju G. K., siekdamas sutrukdyti nustatyti savo individualią veiklos ūkinių rodiklių dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 (imtinai) naudodamasis UAB „B“ priklausančia internetine platforma „E“, vykdydamas pavėžėjimo (taksi) veiklą, žinodamas, kad įvykdė ne mažiau kaip 5 802 pavėžėjimo (taksi) užsakymus ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 25 362, 79 Eur pajamų bei patyrė 7 050, 51 Eur išlaidų, siekdamas išvengti mokesčių, pažeisdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 3 d. 2 p., 12 str. 5 d., Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 4 d. nuostatas metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2016 ir 2017 metus nedeklaravo ne mažiau kaip 13 877,97 Eur (2016 m. – 13 783,97 Eur ir 2017 m. – 94 Eur) individualios veiklos pajamų, nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 486 Eur pajamų mokesčio, 2 276,66 Eur (2016 m. – 1 374,77 Eur ir 2017 m. – 901,89 Eur) Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 546,72 Eur (2016 m. – 267,83 Eur ir 2017 m. – 278,89 Eur) Privalomojo sveikatos draudimo įmokų, bei šias deklaracijas 2017-05-01 ir 2018-05-03 elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriui, esančiam H. Manto g. 2, Klaipėda.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje I. Š. pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad MB „A“ ir individualios veiklos apskaitų jis netvarkė, nes tarp vairuotojų buvo sakoma, kad VMI jų sistemos nemato. Jis vadovavo įmonei. Įmonė registruota 1 metais anksčiau nei realiai pradėjo veikti. MB „A“ 2017 m. birželį išsimokėtinai įsigijo automobilį darbui. MB „A“ vykdė pavežėjimo veiklą. Buvo jungtinės veiklos sutartis su UAB „B“ (dėl pavežėjimo aplikacijos) iš pradžių su I. Š. kaip asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, vėliau su MB „A“. MB „A“ dirbo jis ir kiti vairuotojai, jų skaičius buvo nepastovus. Patikino, kad galėjo būti ne mažiau kaip 35 836 Eur išlaidų automobilio remontui, už kurį I. Š. mokėjo pats iš uždirbtų pinigų. Daug sąskaitų už remontą į apskaitą neįtraukdavo, kad būtų balansas tarp nurodomų pajamų ir išlaidų. Pajamų buvo daugiau nei išlaidų tik iš arbatpinigių pusės, tačiau arbatpinigių kiekio nustatyti nėra galimybių, nes aplikacijoje jie nefiksuojami. UAB „B“ veikė Vilniuje. I. Š. su ja buvo susijęs tik tiek, kad būtų tinkamai vykdamas užsakymų aptarnavimas ir padavimas. Užsakymų padavimu, jo suvokimu, rūpinosi dispečerinė Vilniuje. Tai, kad jam pasiūlė veiklą vystyti Klaipėdoje jam buvo netikėta, nes su G. anksčiau nebuvo draugai. UAB „B“ veiklos I. Š. nevykdė. UAB „B“ jis mokėjo 0,6 Eur už 1 užsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis I. Š. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kurie iš esmės patvirtino kaltinimuose nurodytas aplinkybes, bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, todėl šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto I. Š. parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jokiomis psichinėmis ligomis nėra sirgęs, galvos traumų neturėjo ir jokiose priklausomybės ligų įskaitose nėra buvęs. Iš pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų jis pažįsta G. K., V. K., V. K., K. V. Iš įtarime išvardintų bendrovių jam žinomos UAB „B“, MB „A“, UAB „C“, UAB „L“. Kiti įtarime išvardinti asmenys ir bendrovės jam nežinomi. Gal juos iš matymo pažįsta, tačiau vardų ir pavardžių gali nežinoti. G. pažįsta, kadangi pastarasis, kiek jam suprantama, buvo pagrindinis UAB „B“ vadovas, V. visada buvo bendrovės ofise ir pastarasis jį apmokė dirbti su racija, suteikė žinias, kaip reikia dirbti su klientais. V. taip pat visada būdavo bendrovės ofise (duomenys neskelbtini), tačiau pastarojo pareigos jam nėra žinomos. MB „A“ yra pasirašiusi sutartį su UAB „E“ dėl jos automobilio administravimo: jis (I. Š.) UAB „C“ automobilį Klaipėdoje remontuoja, suranda jam vairuotoją, kuris vykdo su juo pavėžėjimo paslaugas. UAB „L“ yra laiduotoja įsigyjant automobilį Toyota Prius, kuriame buvo atlikta krata. Gyvendamas Vilniuje, apie 2014 m. gruodį jis pradėjo dirbti UAB „B“. Tiksliau, jis buvo laisvai samdomas, kadangi naudojosi savo asmeniniu automobiliu, o iš šios bendrovės tik pirko dispečerinės paslaugas. 2016 m. jis įsteigė mažąją bendriją „A“, tačiau iki 2017 m. birželio su ja nieko nedarė. 2017 m. birželį MB „A“ išsimokėtinai įsigijo automobilį Toyota Prius, su kuriuo jis ir kiti jo surasti vairuotojai teikė pavėžėjimo paslaugas. Vairuotojus jis surasdavo pagal skelbimus. Skelbimus dėdavo UAB „B“ arba jis pats asmeniškai. MB „A“ buvo pasirašiusi sutartį su UAB „B“, pagal kurią ji pirkdavo iš UAB „B“ dispečerines paslaugas, kurios pasireiškė tuo, kad galėjo naudotis jų aptarnaujama platforma E, kurios pagalba buvo vykdoma keleivių paieška ir užsakymai pavėžėjimui. Taip pat UAB „B“ turėjo rūpintis ir reklama. G. 2016 m. rugpjūčio mėnesį jam pasakė, kad planuoja plėstis su pavėžėjimo paslaugomis į Klaipėdą ir kadangi jis klaipėdietis, G. pasiūlė jam dirbti Klaipėdoje ir ten populiarinti šią paslaugą. Jis (I. Š.) sutiko ir Klaipėdoje buvo pirmas asmuo, kuris pradėjo teikti pavėžėjimo paslaugas per „E“ platformą. „E“ programėle jis pradėjo naudotis dirbdamas dar Vilniuje. Vėliau UAB „B“ per skelbimus surasdavo ir daugiau asmenų, kurie sutikdavo teikti pavėžėjimo paslaugas Klaipėdoje. Kadangi Klaipėdoje G. pažinojo tik G., jie sutarė, kad skelbimuose G. nurodys jo (I. Š.) kontaktus. Jo funkcija buvo šiuos asmenis išmokinti naudotis „E“ aplikacija. Už šią paslaugą jis iš UAB „B“ gaudavo nuolaidas dispečerio paslaugoms. Taip pat kartais jam reikėdavo iš Klaipėdoje šią aplikaciją naudojančių asmenų priimti grynus pinigus ir papildyti per Foxboksą jų sąskaitas, kurios būdavo pririštos prie jų šaukinių. Kada jų sąskaita pasibaigdavo, jie nebegalėdavo naudotis šia aplikacija, kol jos nepasipildydavo. UAB „B“ nuo šių sąskaitų nuskaičiuoja po 0,60 Eur už vieną užsakymą. Kartą per mėnesį važiuoja į Vilnių sumokėti lizingo įmoką už automobilį Toyotą Prius. Pinigus sumoka UAB „S“ darbuotojai K., kurios pavardės nežino. G. K. niekada jokių pinigų nemoka, nes nėra už ką. Kol jis dirbo Vilniuje, G. kartą per savaitę sumokėdavo už dispečerinės paslaugas. MB „A“ apskaitą tvarko pats, jokio buhalterio neturi. Vairuotojas, kuris pagal pasirašytą sutartį iš MB „A“ nuomojasi automobilį, nepatiria jokių išlaidų, todėl vairuotojas jam (I. Š.) sumoka 70 proc. nuo gautų pajamų, likusi suma yra jo uždarbis. MB „A“ iš gautų 70 proc. nuo užsakymo pajamų pila kurą, remontuoja automobilį ir rūpinasi draudimu. Vienu metu būna iki dviejų asmenų, kurie naudojasi MB „A“ automobiliu. Taip pat jis pagal sutartį administruoja ir vieną UAB „E“ automobilį Klaipėdoje. Jis parodė, kadangi MB „A“ teikia vairuotojų apmokymo paslaugas UAB „B“ neėmė jokio užmokesčio už naudojimąsi jų aplikacija. Todėl jam nebuvo jokio pagrindo mokėti grynus pinigus G. K. ar kitam UAB „B“ atstovui. Kartais per Foxboksą jis pasipildo ir savo naudojamą sąskaitą, nes reikia mokėti po 3 Eur už internetą. Klaipėdos padalinys dirbo su šaukiniu „46“, jo šaukinys buvo „46-A“. Visais kitais jam pateiktais šaukiniais: „46-46-01“, „46-46-2“, „46-46-1“, „46-11-1“, dirbo vairuotojai Klaipėdos mieste, nurodyti jų vardų ir pavardžių negali, kadangi vairuotojų kaita buvo didelė. Iš jo minėtų šaukinių, o konkrečiai vairuotojų, jis rinkdavo pinigus, kurių dalį atiduodavo G. K., dalį naudojo MB „A“ veiklai vykdyti, o dalį pasilikdavo sau. Vairuotojai jam atiduodavo 70 proc. pajamų, gautų nuo visų įvykdytų užsakymų, o 30 proc. pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį. Vairuotojai nebuvo įdarbinti MB „A“. G. K. už taksi užsakymus taip pat mokėjo iš mano minėtų 70 proc., o G. K. mokėdavo: 0,60 Eur nuo vieno įvykdyto užsakymo, ne mažiau kaip 3 proc. nuo įvykdytų užsakymų sumos, 3 Eur savaitinį mokestį nuo vieno vairuotojo už SIM kortelės naudojimą (internetą), baudas. Pinigus G. K. veždavo dažniausiai vieną kartą per mėnesį, G. atiduodavo grynus pinigus, kokią sumą turi G. atiduoti, pastarasis paskaičiuodavo pagal jo padalinio „elektroninę piniginę“ iš programos „E“. Kai atiduodavo G. K. pinigus, pastarasis jokių pinigų mokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikdavo. Dėl taksi (pavėžėjimo) vykdymo veiklos laikotarpių jis paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 jis vykdė taksi (pavėžėjimo) veiklą Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, vykdė individualią veiklą, dalį šių pajamų yra deklaravęs VMI, tačiau negali nurodyti, ar visas pajamas pateikė VMI, tai gali pasakyti specialistai. Jis pabrėžė, kad jis dirbo šaukiniu „46‑A“ ir visas pajamas, kurias gaudavo iš taksi (pavėžėjimo) veiklos jis įtraukė kaip į savo fizinio asmens apskaitą (tačiau pripažino, jog nevisas). O laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27 taip pat vykdė taksi (pavėžėjimo) veiklą per MB „A“, t. y. visų aukščiau nurodytų šaukinių uždirbtas pajamas per minėtą laikotarpį jis turėjo apskaityti MB „A“ apskaitoje, tačiau ne visas pajamas yra apskaitęs bei deklaravęs VMI. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos bei yra pasiryžęs sumokėti valstybei padarytą žalą – yra atlyginęs dalį žalos (2 700 Eur), bei įsipareigoją likusią dalį (2 823,38 Eur) atlyginti iki 2019-11-15 (t. 2, b. l. 109–110, 115–116, 123).

2019-06-14 specialisto išvada Nr. 04/10-2-5-6520 dėl MB „A“, kurioje nurodyta, kad:

1) Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27) MB „A“, vykdydama taksi (pavėžėjimo) veiklą ir naudodamasi UAB „B“ priklausančia internetine platforma „E“, įvykdė ne mažiau kaip 8 973 užsakymus (pavėžėjimų) ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 35 836,41 Eur pajamų. Tyrimui nepateikti MB „A“ pardavimų dokumentai ir apskaitos registrai. Dėl to, tyrimo metu negalima nustatyti, ar MB „A“ buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27 internetinės platformos „E” duomenimis gautas 35 836,41 Eur pajamas. Be to, finansinių ataskaitų už 2017 metus, Bendrija registrų centrui neteikė. Tuo MB „A“ nesilaikė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. 1 d., 4 d., 10 d. nurodymų.

2) MB „A“ apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaityti duomenys apie tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27) suteiktas paslaugas ir gautas pajamas, o taip pat, sąnaudų apskaitos registrai, tyrimui negauti. Pagal VMI suteiktą informaciją, MB „A" metinė pelno mokesčio deklaracija už 2017 m., mokesčių inspekcijai nebuvo pateikta. Tuo Bendrija nesilaikė Pelno mokesčio įstatymo 51 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų. Internetinės platformos „E” duomenimis MB „A", vykdydama taksi (pavežėjimo) veiklą laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27 gavo 35 836,41 Eur pajamų. Įvertinus internetinės platformos „E” duomenis MB „A", vykdydama taksi (pavežėjimo) veiklą laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27 gavo pajamų: 35 836,41 Eur ir patyrė sąnaudų: 21 075,03 Eur, todėl Bendrija turėjo deklaruoti ne mažiau kaip 2 214 Eur (35 836,41 Eur pajamų – 21 075,0 Eur sąnaudų) x 15 % = 2 214,21 Eur) pelno mokestį. Todėl MB „A“, nesilaikant Pelno mokesčio įstatymo 2 str. ir 4 str. 1 d. nuostatų, neapskaičiavo ir nedeklaravo 2 214 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.

3) MB „A“ apskaitos dokumentai (išskyrus du MB „A“ kasos išlaidų orderius ir UAB „S“ išrašytą 2017-11-15 kasos pajamų orderio kvitą) ir apskaitos registrai (suteiktų paslaugų pajamų, sąnaudų, kasos), tyrimui negauti. Pagal tyrėjos suteiktą informaciją (2019-05-28 raštas Nr. 1/10-1-47-1633), jokie kiti Bendrijos dokumentai pateikti nebus. Jeigu apskaitos dokumentai surašomi nebuvo ir apskaitos registrai nebuvo vedami, MB „A nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 16 str. 1 d. reikalavimų. Todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti MB „A“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27. Jeigu MB „A“ neišsaugojo tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų ir registrų, MB „A“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 2 d. nuostatos. Todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti MB „A“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27. Be to, finansinių ataskaitų už 2017 metus Bendrovė registrų centrui neteikė. Tuo MB „A“ nesilaikė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. 1, 4, 10 d. nurodymų. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 str. nurodymus, už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Taip pat, pagal VMI suteiktą informaciją, MB „A“ metinė pelno mokesčio deklaracija už 2017 m., mokesčių inspekcijai nebuvo pateikta. Tuo Bendrovė nesilaikė Pelno mokesčio įstatymo 51 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų (t. 2, b. l. 15–55).

2019-07-05 specialisto išvada Nr. 04/10-2-5-7265 dėl I. Š. ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad:

1) Ikiteisminio tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis, laikotarpiu nuo 2016‑02-01 iki 2017‑11-27 I. Š. naudojantis internetine platforma „E“, vykdydamas taksi (pavėžėjimo) veiklą gavo ne mažiau kaip 25 362,79 Eur pajamų: 2016 m. (vasario–gruodžio mėn.) – 16 508,97 Eur ir 2017 m. (iki lapkričio 27 d.) – 8 853,82 Eur. I. Š. valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo (metinėje pajamų deklaracijoje forma GPM308) gautų pajamų – 11 484,82 Eur: 2016 m. – 2 725,00 Eur ir 2017 m. – 8 759,82 Eur, tai yra, deklaruota gautų pajamų suma 13 877,97 Eur (25 362,79 Eur – 11 484,82 Eur) mažesnė, nei remiantis ikiteisminio tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis. Iš jų: 2016 metais deklaruota gautų pajamų suma mažesnė 13 783,97 Eur (16 508,97 Eur – 2 725,00 Eur) ir 2017 metais – 94,00 Eur (8 853,82 Eur – 8 759,82 Eur). I. Š. neapskaitydamas ne mažiau kaip 13 877,97 Eur (13 783,97 Eur + 94,00 Eur) pajamų nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatos.

2) I. Š., nesilaikant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d. nuostatos, metinėse pajamų deklaracijose už 2016 ir 2017 metus nedeklaravo ne mažiau kaip 13 877,97 Eur (2016 m. – 13 783,97 Eur ir 2017 m. – 94 Eur) individualios veiklos pajamų ir 486,00 Eur (2016 m. – 483 Eur (416 Eur mokėtinas pajamų mokestis + 67 Eur grąžintinas pajamų mokestis) ir 2017 m. – 3 Eur) sumažino mokėtiną pajamų mokestį. Tai pat, nesilaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 3 d. 2 p., 12 str. 5 d. nuostatų ir Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 4 d. nuostatos apskaičiavo ir sumokėjo 2 276,66 Eur (2016 m. – 1 374,77 Eur (1 646,77 Eur – 272 Eur) ir 2017 m. – 901,89 Eur) mažiau VSD ir 546,72 Eur (2016 m. – 267,83 Eur (520,03 Eur – sumokėta 252,20 Eur) ir 2017 m. – 278,89 Eur) mažiau PSD įmokų.

3) Ikiteisminio tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017‑11-27 I. Š. naudojantis internetine platforma „E“, vykdydamas taksi (pavėžėjimo) veiklą gavo ne mažiau kaip 25 362,79 Eur pajamų: 2016 m. (vasario–gruodžio mėn.) – 16 508,97 Eur ir 2017 m. (iki lapkričio 27 d.) – 8 853,82 Eur. I. Š. valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo (metinėje pajamų deklaracijoje forma GPM308) gautų pajamų – 11 484,82 Eur: 2016 m. – 2 725,00 Eur ir 2017 m. – 8 759,82 Eur, tai yra, deklaruota gautų pajamų suma 13 877,97 Eur (25 362,79 Eur – 11 484,82 Eur) mažesnė, nei remiantis ikiteisminio tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis. Iš jų: 2016 metais deklaruota gautų pajamų suma mažesnė 13 783,97 Eur (16 508,97 Eur – 2 725,00 Eur) ir 2017 metais – 94,00 Eur (8 853,82 Eur – 8 759,82 Eur). I. Š. neapskaitydamas ne mažiau kaip 13 877,97 Eur (13 783,97 Eur + 94 Eur) pajamų nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatos ir todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti I. Š. ūkinės veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016‑02-01 iki 2017-11-27 (t. 2, b. l. 71–96).

2018-01-10 – 2018-01-11 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti 2017-11-28 kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilyje Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti dokumentai (t. 1, b. l. 79–81).

2018-10-22 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta reikšminga informacija, susijusi su pavėžėjimo (taksi) veikla, naudojantis internetine platforma „E“ (t. 1, b. l. 111–118).

„E“ duomenų apžiūros protokolais, kuriame nustatyta kiek ir kokių užsakymų I. Š. atliko kaip fizinis asmuo bei kiek ir kokių užsakymų atliko MB „A“ (t. 1, b. l. 119–144, 2 t., b. l. 30, 94).

Kratų metu rastų ir paimtų kompiuterio kietojo disko bei išorinio disko apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti rasti dokumentai, susiję su pavėžėjimo (taksi) veikla, naudojantis internetine platforma „E“ (t. 1, b. l. 155–209).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

Dėl pagal BK 220 str. 1 d. pateiktų kaltinimų

BK 220 str. 1 d. (redakcijoje įsigaliojusioje nuo 2017-11-29 ir galiojančioje šiuo metu) yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Pagal BK 220 str. 1 d. redakciją, galiojusią nuo 2017-01-01 iki 2017-11-28, baudžiamoji atsakomybė kilo asmenims, kurie siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

I. Š. pagal BK 220 str. 1 d. formuluojant kaltinimus nurodoma, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, į 2016 ir 2017 metų metines pajamų mokesčių deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas ir 2017-05-01 ir 2018-05-03 elektroniniu būdu pateiktose Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriui deklaracijose už 2016 ir 2017 metus nedeklaravo ne mažiau kaip 13 877,97 Eur individualios veiklos pajamų, nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 3 309,38 Eur mokėtinų mokesčių sumos, tame tarpe: 486 Eur pajamų mokesčio, 2 276,66 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 546,72 Eur Privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

BK 220 str. 1 d. numatytas nusikaltimas laikomas baigtu, kai mokesčių administratoriui pateikiamos deklaracijos, kuriose tyčia nurodomi neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, taip siekiant išvengti mokėtinų mokesčių.

Taigi, nagrinėjamu atveju, vertinant I. Š. veiką bei tinkamai ją kvalifikuojant, taikytina ne pajamų gavimo laikotarpiu, o mokesčių administratoriui klaidingų pajamų mokesčių deklaracijų pateikimo metu galiojusi BK 220 str. 1 d. redakcija.

I. Š. metinę pajamų deklaraciją už 2017 m. mokesčių administratoriui teikė 2018-05-03, t. y. galiojant 2017-11-29 BK 220 str. 1 d. redakcijai; metinę pajamų deklaraciją už 2016 m. mokesčių administratoriui teikė 2017-05-01, t. y. galiojant 2017-01-01 BK 220 str. 1 d. redakcijai. Kaltinamojo veika yra tęstinio pobūdžio, todėl vertinant pačią veiką, būtina nustatyti ar ji atitinka BK 220 str. 1 d., redakcijos galiojusios nuo 2017-11-29, numatyto nusikaltimo požymius.

Pajamų deklaraciją už 2017 m. pateikimo mokesčių administratoriui metu, t. y. 2018-05-03, galiojo Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Todėl I. Š. 2016–2017 m. nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių suma yra apie 66 MGL (3 309,38 Eur / 50 Eur ? 66, 18 MGL). Taigi, ši suma yra mažesnė, nei BK 220 str. 1 d. (redakcijos, galiojančios nuo 2017-11-2) nustatyta riba – 100 MGL, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog I. Š. veiksmuose nėra BK 220 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, todėl jis šioje kaltinimų dalyje išteisintinas vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Dėl pagal BK 222 str. 1 d. pateiktų kaltinimų

BK 222 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Byloje surinkti įrodymai – specialistų išvados, daiktų apžiūros protokolai ir paties kaltinamojo parodymai – visiškai patvirtino I. Š. pareikštus kaltinimus, t. y., jog jis laikotarpiu nuo 2016-06-21 iki dabar eidamas MB „A“ vadovo pareigas, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, iš anksto susitaręs su UAB „B“ direktoriaus pavaduotoju G. K., kontroliuodamas Bendrijos veiklą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamos veikos padarinių neišvengiamumą, kad bus trukdoma nustatyti MB „A“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27 (imtinai) naudodamasis UAB „B“ priklausančia internetine platforma „E“, kontroliuodamas ne mažiau kaip 4 vairuotojus, žinodamas, kad įvykdė ne mažiau kaip 8 973 pavėžėjimo (taksi) užsakymus ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 35 836, 41 Eur pajamų bei patyrė 21 075,03 Eur išlaidų laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-27 MB „A“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 35 836, 41 Eur pajamų ir 21 075, 03 Eur išlaidų; tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti pelno mokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo, Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Pelno mokesčio deklaracijos už 2017 metus ir tokiu būdu į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 214 Eur pelno mokesčio.

Be to, I. Š. laikotarpiu nuo 2014‑09-08 vykdydamas individualią veiklą iš anksto susitaręs su UAB „B“ direktoriaus pavaduotoju G. K., siekdamas sutrukdyti nustatyti savo individualios veiklos ūkinių rodiklių dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 (imtinai) naudodamasis UAB „B“ priklausančia internetine platforma „E“, vykdydamas taksi (pavėžėjimo) veiklą, žinodamas, kad įvykdė ne mažiau kaip 5 802 pavėžėjimo (taksi) užsakymus ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 25 362,79 Eur pajamų bei patyrė 7 050,51 Eur išlaidų, šių pinigų neįtraukė į savo individualios veiklos apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016‑02-01 iki 2017-11-27.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. Š. veikose, tiek MB „A“, tiek jo vykdytos individualios veiklos apgaulingo buhalterinę apskaitos tvarkymo atvejais, yra visi BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Atsižvelgus į tai, kad I. Š. tyčia apgaulingai tvarkė dviejų atskirų ūkio subjektų buhalterinę apskaitą, jo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip du atskiri BK 222 str. 1 d. numatyti nusikalimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-942/2018).

Bausmių skyrimo ir paskirtos kardomosios priemonės tolimesnio taikymo motyvai

Skirdamas kaltinamajam I. Š. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padaryti 2 apysunkiai, baigti, tyčiniai nusikaltimai), padarymo aplinkybes.

I. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą ir šios aplinkybės pripažintinos jo atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį I. Š. – baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 16–17), teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą (LITEKO duomenimis), dirbantis.

Teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti I. Š. už jo nusikalstamas veikas paskiriant švelniausią BK 222 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudas, kurios yra artimos minimalioms, t. y.: už apgaulingą MB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – 110 MGL (4 142,6 Eur) dydžio baudą; už apgaulingą I. Š. individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymą – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

I. Š. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 110 MGL baudos pridedant švelnesnės 100 MGL baudos dalį – 40 MGL, ir paskiriant subendrintą bausmę – 150 MGL baudą.

Atsižvelgus į tai, kad I. Š. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina 1/3, t. y. iki 100 MGL (5 000 Eur) baudos. Apskaičiuojant skirtinos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu Nr. 897 nustatytas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

I. Š. BPK 140 str. pagrindu buvo sulaikytas nuo 2017-11-28 18 val. iki 2017-11-29 11.26 val. (1 para) (t. 2, b. l. 125–129). Šis laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką vadovaujantis 65 str. 1 d. 2 p. a) pap., 66 str., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., paskirtos baudos sumokėjimui nustatytinas 8 mėnesių terminas.

I. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 131–133) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304–307 str., Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

I. Š. (Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) kaltintą Baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

I. Š. (Š.) pripažinti kaltu, padarius:

1) Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (apgaulingas MB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir paskirti jam už tai 110 MGL dydžio baudą;

2) Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (apgaulingas I. Š. (Š.) individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir paskirti jam už tai 100 MGL dydžio baudą.

I. Š. (Š.) paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 110 MGL baudos pridedant švelnesnės 100 MGL baudos dalį – 40 MGL, ir paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., I. Š. (Š.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 100 MGL (3 766 Eur) baudos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 2 p. a) pap., 66 str., į I. Š. (Š.) paskirtos 100 MGL baudą įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-11-28 18 val. iki 2017‑11-29 11.26 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad neatliktos bausmės dalis lygi 98 MGL

I. Š. (Š.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Įpareigoti I. Š. (Š.) šiuo nuosprendžiu paskirtą 98 MGL (3 690,68 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimties eurų ir 68 ct) baudą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą jie turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys