Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba“ atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties panaikinimo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Aljos statyba“ bankroto byloje Nr. B2-4942-619/2011 (dabartinis bylos Nr. B2-2865-619/2012).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Trečiasis asmuo UAB „Vilmesta“ padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas UAB „JGK Statyba“ 728 368,90 Lt dydžio finansinis reikalavimas, ir prašė šią teismo nutarties dalį panaikinti.

Vilniaus apygardos teisme buvo gauti BUAB „Aljos statyba“ administratoriaus ir UAB „JGK Statyba“ atsiliepimai į UAB „Vilmesta“ atskirąjį skundą, kuriais nepritariama atskirojo skundo argumentams.

Ginčijamam UAB „JGK statyba“ finansinio reikalavimo pagrįstumui spręsti teismas paskyrė teismo posėdį – 2011 m. lapkričio 25 d.

2011 m. lapkričio 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu kreditorius UAB „JGK statyba“ pareiškė prašymą pašalinti trečiąjį asmenį UAB „Vilmesta“ iš bankroto proceso.

UAB „JGK Statyba“ padavė atskirąjį skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį, kuria į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta UAB „Vilmesta“; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria atmestas UAB „JGK Statyba“ prašymas pašalinti iš bankroto proceso trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilmesta“, ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „JGK Statyba“ prašymą tenkinti; 3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį, kuria patenkintas trečiojo asmens UAB „Vilmesta“ atskirasis skundas, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „JGK Statyba“ finansinis reikalavimas, sudarantis 728 368,90 Lt sumą, o pradėtą procesą dėl UAB „JGK Statyba“ 728 368,90 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo, nutraukti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pirmosios instancijos teismas yra šališkas UAB „Vilmesta“ naudai, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje buvo nurodyta, jog ši nutartis yra neskundžiama. Teismo šališkumą įrodo ir ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis buvo priimta, nesulaukus UAB „JGK Statyba“ atsiliepimo į UAB „Vilmesta“ atskirąjį skundą. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „JGK Statyba“ pašalino iš BUAB „Aljos statyba“ kreditorių sąrašo, vadovaudamasis UAB „Vilmesta“ atskirojo skundo argumentais, nes tokio pobūdžio atskirąjį skundą galėjo paduoti tik pati UAB „JGK Statyba“ ir kiti kreditoriai arba administratorius (ĮBĮ 26 str. 5 d.). UAB „Vilmesta“ nebuvo ir nėra BUAB „Aljos statyba“ kreditorius. Pašalinus kreditorių iš bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašo, jo teisės nebeginamos. Tokiu atveju, susiklosto CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta situacija, leidžianti kreditoriui skųsti teismo nutartis, pažeidžiančias jo teises. Taigi, pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi toliau tęsiami neteisėti veiksmai UAB „JGK Statyba“ atžvilgiu. UAB „JGK Statyba“ finansinio reikalavimo pagrįstumas buvo patikrintas tiek administratoriaus, tiek pirmosios instancijos teismo. Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 6 dalis numato bankrutuojančios įmonės savininkui teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, tačiau įstatymas nenumato teisės dalyvauti bankroto byloje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, bankrutuojančios įmonės savininkas neturi dalyvauti bankroto byloje. UAB „Vilmesta“ turi būti pašalinta iš trečiųjų asmenų bankroto byloje ne dėl formalių įstatymo nuostatų, bet ir dėl to, kad ši įmonė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, bando trukdyti bankroto procedūrų eigai, duodamas įstatyme nenumatytus skundus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra teismo nutarties dalies, kuria nutarta atsisakyti priimti UAB „JGK Statyba“ atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Taigi, nesant ĮBĮ įtvirtintų specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių tam tikrų procesinių veiksmų atlikimą nagrinėjant bankroto bylą, šie procesiniai veiksmai turi būti atliekami vadovaujantis bendrosiomis teisės normomis, įtvirtintomis CPK.

Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar gali būti paduotas atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria buvo nutarta asmenį įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir dėl teismo nutarties, kuria teismas pirmosios instancijos teismas nutarė panaikinti anksčiau priimtą nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas. Šių klausimų ĮBĮ nereglamentuoja, todėl turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis.

Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies teisiniu reglamentavimu, teismo nutartys atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos CPK tiesiogiai numatytais atvejais bei tuo atveju, kai skundžiama teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Dėl teisės apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį

Kaip matyti iš bankroto bylos Nr. B2-2865-619/2012 duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi nutarė UAB „Vilmesta“ įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (127-128 b. l., 4 t.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nei CPK, nei ĮBĮ nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartį dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bankroto bylą. Be to, nutartis, kuria į procesą įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, neatima ir nesuvaržo byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių. Tokios pačios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. pakeitus kai kurias CPK nuostatas, galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį dėl trečiųjų asmenų į bankroto bylą įtraukimo taip pat nebuvo numatyta.

Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo nutarčių apskundimo tvarką, ir pagrįstai atsisakė priimti UAB „JGK Statyba“ atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties.

Dėl teisės apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį

Kaip matyti iš bankroto bylos Nr. B2-2865-619/2012 duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi (143-144 b. l., 4 t.) patvirtino BUAB „Aljos statyba“ kreditorių sąrašą su jų finansiniais reikalavimais. Šia nutartimi buvo patvirtintas ir UAB „JGK Statyba“ 728 368,90 Lt finansinis reikalavimas. Gavęs trečiojo asmens UAB „Vilmesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties dalies (156-159 b. l., 4 t.), Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi (183-184 b. l., 4 t.) tenkino šį atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „JGK Statyba“ 728 368,90 Lt finansinis reikalavimas. Šia nutartimi teismas nustatė terminą BUAB „Aljos statyba“ administratoriui ir UAB „JGK Statyba“ pateikti teismui atsiliepimus į UAB „Vilmesta“ atskirąjį skundą. Gavęs BUAB „Aljos statyba“ ir UAB „JGK Statyba“ atsiliepimus, pirmosios instancijos teismas ginčijamam UAB „JGK statyba“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumui spręsti paskyrė teismo posėdį – 2011 m. lapkričio 25 d. (3 b. l., 5 t.), tačiau 2011 m. lapkričio 25 d. UAB „JGK Statyba“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas nebuvo išspręstas, kadangi UAB „JGK Statyba“ iniciatyva buvo prašoma pašalinti trečiąjį asmenį UAB „Vilmesta“ iš bankroto proceso (186-188 b. l., 5 t.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti UAB „JGK Statyba“ atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties panaikinimo, tuo pagrindu, kad apeliantas praleido CPK 335 straipsnyje nustatytą 7 dienų terminą ir neprašė jo atnaujinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria yra tik panaikinta skundžiama nutartis, tačiau nėra išspręstas pats klausimas iš esmės, t. y. nėra išnagrinėtas kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, nėra skundžiama atskiruoju skundu, kadangi ji neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas yra nagrinėjamas iš naujo. Išnagrinėjus iš naujo kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą ir priėmus teismo nutartį dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti, ši teismo nutartis galės būti apskųsta ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, tuo atveju, jei teismas atsisakytų patvirtinti UAB „JGK Statyba“ finansinį reikalavimą, jis galėtų ginti savo teises, paduodamas atskirąjį skundą, kas užtikrintų jo teisės į gynybą įgyvendinimą. Tuo tarpu galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria nuspręsta pasinaikinti ankstesnės nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, ne tik CPK, bet ir ĮBĮ nenumato.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis negali būti atskirojo skundo objektas (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teisę paduoti atskirąjį skundą, pagrįstai atsisakė priimti UAB „JGK Statyba“ atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilmesta“ neturėjo teisės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas UAB „JGK Statyba“ finansinis reikalavimas. Skirtingai nei teigia apeliantas, pagal kasacinio teismo praktiką įmonės akcininko, nepareiškiančio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008). Pažymėtina, kad UAB „Vilmesta“ yra vienintelis BUAB „Aljos statyba“ akcininkas, todėl jis turi turtinę teisę į dalį bankrutuojančios įmonės turto, likusio po jos likvidavimo. Akcininkai bankroto byloje dalyvauja vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų nepagrįsto savo teisinės padėties pablogėjimo, todėl jie gali būti įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Nagrinėjamu atveju UAB „Vilmesta“ yra suinteresuota, kad po įmonės likvidavimo ir turto paskirstymo kreditoriams, jai liktų kuo didesnė dalis UAB „Aljos statyba“ turto. Be to, nagrinėjamoje byloje UAB „Vilmesta“ yra dalyvaujantis byloje asmuo (yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų), todėl turi teisę skųsti teismo nutartis, kuriomis buvo patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, kadangi tokie teismo sprendimai (nutartys) ateityje turės tiesioginės įtakos UAB „Vilmesta“ turtinių teisių įgyvendinimui, t. y. būtent nuo patvirtintų kreditorių skaičiaus ir jų finansinių reikalavimų apimties priklausys, kiek turto po įmonės likvidavimo atiteks akcininkui.

Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei šioje nutartyje padarytas išvadas, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos iš esmės teisingai išsprendė klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti UAB „JGK Statyba“ atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties panaikinimo. Taigi, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį nepakeistą.