Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-13 · Administracinė byla Nr. I-755-583/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-13
Bylos Nr.
I-755-583/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01786-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
T. V.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-755-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01786-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 29; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Neringai Keršienei,dalyvaujant pareiškėjui T. V.,

2015 m. vasario 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 14-IL-85-01012-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. spalio 23 d. prašymą.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. spalio 23 d. prašymu kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrį dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Mano, jog ginčijamu administraciniu aktu atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, numatančiu, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paaiškina, kad atsakovas skundžiamą sprendimą motyvuoja dviem pareiškėjo atžvilgiu pradėtais ikiteisminiais tyrimais ir 35 administracinėmis nuobaudomis. Pabrėžia, jog du pareiškėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o administracinių teisės pažeidimų, esant neblaiviam, per pastaruosius trejus metus jis nėra padaręs, todėl mano atitinkąs Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus nepriekaištingos reputacijos asmeniui. Sutinka, jog kartu gyvenančio tėvo B. V. atžvilgiu yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau įsipareigoja laikyti ginklus ne savo būste, o kitose tam pritaikytose vietose.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad atsakovo minimi administraciniai pažeidimai padaryti prieš keletą metų, oficialus perspėjimas taip pat buvo skirtas senai. Visus pažeidimus pareiškėjas vertino kaip jaunystės klaidas, tvirtindamas, jog pasitaisė. Teigia, jog kartu su tėvu nebegyvena.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad kartu su pareiškėju gyvenantis jo tėvas B. V. 1985 m. sausio 9 d. teistas pagal Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., o 2009 m. gegužės 21 d. teistas pagal Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., todėl T. V. savo būste, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 10 p., ginklų laikyti negali. Pabrėžia, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas T. V. įsipareigojimo ginklus laikyti ne savo būste nėra gavęs. Argumentuoja, jog pareiškėjo prašymo netenkinimą lėmė paties T. V. charakteristika – nuo 2003 metų iki 2014 metų jis net 35 kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn, 4 administracinius teisės pažeidimus įvykdė neblaivus, pareiškėjo atžvilgiu taikytos prevencinio poveikio priemonės – oficialus perspėjimas, dėl pareiškėjo veiksmų pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Mano, kad nurodyti faktai neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir leidžia daryti išvadą, jog T. V., įgydamas ir turėdamas ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 14-IL-85-01012-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas T. V. 2014 m. spalio 23 d. prašymu Nr. 14-G-85-02134-e kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus – medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai). Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 14-IL-85-01012-e, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktais, pareiškėjo prašymo netenkino.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Asmeniui taikomi apribojimai įsigyti ir turėti ginklus išsamiai reglamentuoti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, ginčijamas administracinis aktas yra grindžiamas visų pirma Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktų nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o kitose tam pritaikytose vietose. Pareiškėjas 2014 m. spalio 23 d. atsakovui pateiktame prašyme nurodė savo adresą – (duomenys neskelbtini), bei pažymėjo, jog šiuo adresu kartu gyvena jo motina A. V. ir tėvas B. V.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad B. V. 1985 m. sausio 9 d. teistas pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, o 2009 m. gegužės 21 d. teistas pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Kadangi kartu su siekiančiu įsigyti ginklą T. V. 2014 m. spalio 23 d. prašymo padavimo metu gyveno asmuo, atitinkantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir šios teisės normos prasme neturintis nepriekaištingos reputacijos, spręstina, kad pareiškėjo nurodytu adresu laikyti šaunamąjį ginklą draudžia imperatyvi teisės norma – Ginklų ir šaudmenų kontrolės 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo metu gyvena kitu adresu, tačiau analizuojant ginčijamo administracinio akto teisėtumą teismas vertina jo priėmimo metu – 2014 m. lapkričio 24 d. – buvusias aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie tai, jog T. V. būtų pateikęs Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyriui papildomą informaciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Norint konstatuoti, kad asmuo negali įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis užtenka nustatyti, kad toks asmuo atitinka bent vieną iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų draudimo laikyti (nešiotis) ginklus kriterijų, tačiau atsakovas skundžiamą 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 14-IL-85-01012-e taip pat grindė ir tuo, jog apie T. V. policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t.y. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas yra savarankiškas pagrindas, kuriuo vadovaujantis fiziniam asmeniui gali būti neišduodamas leidimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, todėl pakanka vien to, jog fizinis asmuo laikytinas keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog duomenys apie keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme nėra apibrėžti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatų, taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ką pagrindžia skundžiamame sprendime nurodyti ir į bylą pateikti rašytiniai duomenys, apie T. V. laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 21 d. iki 2014 m. kovo 3 d. padarytus 35 administracinius teisės pažeidimus, iš kurių 4 (2009-11-29 - 1 pažeidimas, 2010-06-05 - 3 administracinių teisės pažeidimų sutaptis) padaryti pareiškėjui esant neblaiviam, 2008 m. vasario 5 d. T. V. pareikštas oficialus perspėjimas (Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyta prevencinė poveikio priemonė), 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. sausio 23 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai (abu nutraukti). Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Byloje nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, sistemingai pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus. Išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad T. V. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip, kaip tai numatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatose. Byloje esanti Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ 2015 m. sausio 27 d. charakteristika, jog pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi, yra nuolat skatinamas, charakterizuojamas teigiamai, nepaneigia policijos išvados, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Laiko tarpas, praėjęs nuo T. V. neigiamai charakterizuojančių veikų padarymo, neilgas, todėl pareiškėjo argumentai apie jo gyvenimo pokyčius nėra pakankami, norint pripažinti, jog T. V. pasitaisė. Be to, pabrėžtina, kad ginčijamu sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti ginklus medžioklei, o medžioklė medžiotojams (privatiems asmenims) paprastai yra laisvalaikio veikla (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas), todėl teisė turėti ir įgyti ginklus yra įgytoji teisė, o ne prigimtinė teisė (kaip teisė į savigyną). Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t.y. tokios teisės T. V. nesuteikimas nesukels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Išdėstytų motyvų pagrindu, darytina išvada, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įvertinęs duomenis apie pareiškėjo padarytus teisės normų pažeidimus, pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Išanalizavus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 14-IL-85-01012-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jis priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėAušrelė Mažrimienė