Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui V. V., trečiajam asmeniui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo/pripažinimo negaliojančia/sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje šalys sudarė santuoką, gyvenant santuokoje susilaukė vieno bendro vaiko, kuris yra pilnametis. Nurodoma, kad šalių santuoka nebuvo sėkminga, iš pradžių viskas klostėsi gerai, tačiau vėliau ėmė ryškėti tarpusavio nesutarimai, ieškovė kartu su vyru nebegyvena nuo 2002 metų, t. y. nuo to laiko kai vyras išvyko gyventi ir dirbti į B. Teigiama, kad šiuo metu vyras jau kelerius metus gyvena A., jie tarpusavyje nebendrauja visiškai, nebepalaiko ryšių ir jų santuoka faktiškai iširusi labai seniai. Ieškovė nurodė, kad mano, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis išvyko ieškoti laimės į užsienį, nebebendraudavo su ja, todėl jų tarpusavio šeimyninis gyvenimas iširo, šeimoje nebeliko tarpusavio supratimo, pagarbos vienas kitam, bendrų interesų. Nurodoma, kad gyvendami santuokoje registruojamo turto neįgijo, santuokos metu įgyto ir šioje santuokos nutraukimo byloje dalintino turto nėra, ieškovė yra įgijusi skolų. Paaiškinama, kad Plungės apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolos išieškojimas perduotas antstolio V. D. kontorai, kadangi ieškovė yra skolinga Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini) neišieškotas skolos likutis 1400,58 Eur ir palūkanos, kurios skaičiuojamos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas V. V. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, pateikė elektroniniu laišku sutikimą, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti juos, nurodė, kad neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Papildomai ieškovė L. V. paaiškino, kad nuo santuokos pradžios su atsakovu gyvenu kartu neilgai, atsakovas vėliau buvo įkalinimo įstaigoje, dar vėliau atsakovas išvyko gyventi į užsienį, bendro turto neužgyveno, šiuo metu ji nuomojasi socialinį būstą. Paaiškino, kad skola yra jos asmeninė atsakomybė, kadangi ji mokėsi virėjos specialybės, gavo stipendiją, mokslų nebaigė, šiuo metu gauna neįgalumo pašalpą, iš kurios moka susidariusią skolą, pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti vyro pavardę. Nurodė, kad jai nėra svarbu, ar santuoka nutraukiama dėl vyro kaltės, nes neturtinės žalos iš atsakovo nereikalauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės L. V. ir atsakovo V. V. sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 575, gyvenant santuokoje šalys susilaukė vieno bendro vaiko, kuris šiuo metu yra pilnametis.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neprieštarauja, jog santuoka būtų nutraukta ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos iš sutuoktinio nereikalauja.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės. Manytina, kad abi šalys nepuoselėjo santuokinių ryšių, todėl sutuoktinius siejęs ryšys ir nutrūko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys jau daugelį metų nebeveda bendro ūkio, santuokoje kartu gyveno neilgą laikotarpį, dėl to manytina, kad nei viena iš šalių nesistengė atkurti šeiminius santykius. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog abi šalys pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Iš pateiktų paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, santuoka nutrauktina konstatuojant iširus ją dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – „V.“, atsakovui – „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto ir prievolių padalinimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad būdami santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto.

Santuokos metu ieškovė yra įgijusi skolą, Plungės apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolos išieškojimas perduotas antstolio V. D. kontorai. Ieškovė yra skolinga Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini) bendra skolos suma pagal išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 1400,58 Eur ir palūkanos, kurios skaičiuojamos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio).

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis).

Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, kad skola yra susidariusi dėl jos mokslų įgyjant virėjos specialybę, tenkinant išimtinai jos poreikį, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir prievolę Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal Plungės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 458,34 Eur.

Žyminio mokesčio dydis šioje byloje sudaro –109 Eur už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Be to, teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į bylos esmę bei procesinį šalių elgesį, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių laiką, paruoštų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, į tai, kad atsakovas jokių duomenų į bylą neteikė ir iš esmės buvo pasyvus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos nuo kurių ieškovė buvo atleista, t. y. 109 Eur dydžio žyminis mokestis bei 458,34 Eur dėl ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 575, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę „V.“, atsakovui – „V.“.

Pripažinti, kad prievolė Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įmonės kodas 190766619, Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įsiskolinimas 1 400,58 Eur ir palūkanos, kurios skaičiuojamos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, yra asmeninė L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolė.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 458,34 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 34 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtį nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 109 Eur (vieno šimto devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5660.

Santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.