- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2YT-43810-905/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37234-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo G. J. B. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad ji po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau turtą paveldėjo pradėjusi šį turtą valdyti faktiškai, nes po tėvo mirties naudojosi likusiais tėvo daiktais, t. y. buities apyvokos reikmenimis, baldais, asmeniniais daiktais, nuotraukomis, šeimos relikvijomis ir pan.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos tėvas G. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro 2018 m. lapkričio 20 d. pažymos matyti, kad G. J. B. mirė ištuokoje, vaikai – A. B.. Iš 2018 m. gruodžio 13 d. išrašo iš Testamentų registro matyti, kad Testamentų registre neįregistruota G. J. B. palikimo priėmimo faktų. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1484 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 7 d.) nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po savo tėvo G. J. B. mirties (2014 m. rugsėjo 22 d.) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė tėvui priklausiusius asmeninius daiktus. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. J. B. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Suinteresuotas asmuo neginčijo pareiškėjos argumentų ir nurodytų aplinkybių (CPK 12, 178 straipsnis). Šių aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po savo tėvo G. J. B. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip G. J. B. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po tėvo G. J. B. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė G. J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.