Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-26 · Administracinė byla Nr. eI-369-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
eI-369-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01106-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
J. B., S. P., V. L., A. L., A. P., V. R., G. R., I. U., A. Č., I. Č., D. S., V. D.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
A. K., A. L., N. P., S. L., R. C., A. S., D. L., D. E. Č., D. R., E. B., I. D., J. R., L. N., P. R., R. B., R. N., R. Š., S. Ž., Z. Ž., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-369-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01106-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 15.8.;16.16.; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjams J. B., S. P., V. L., pareiškėjų atstovei advokatei D. S.,atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B.,tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., A. L., N. P., S. L. ir R. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B., A. L., V. L., S. P., A. P., V. R., G. R., I. U., A. Č., I. Č., D. S. ir V. D., skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys: A. S., A. K., A. L., D. L., D. E. Č., D. R., E. B., I. D., J. R., L. N., N. P., P. R., R. B., R. C., R. N., R. Š., S. L., S. Ž., Z. Ž. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-14 įsakymą Nr. A‑1827 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

Pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie du pareiškėjams priklausantys žemės sklypai (toliau – ir Žemės sklypai) turi bendrą ribą ir naudojasi bendru įvažiavimu. Šis įvažiavimas, kuriuo naudojasi pareiškėjai, yra vienintelis būdas patekti į Žemės sklypų teritoriją. Įvažiavimas nutiestas ties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba. Žemės sklypuose yra pareiškėjams priklausantys gyvenamieji daugiabučiai namai. Atitinkamai Žemės sklypų tiesioginė paskirtis yra gyvenamoji. Žemės sklypai turi vidinius kiemus, kuriuos pareiškėjai naudoja ir kaip automobilių stovėjimo aikšteles. Patekimas į vidinius kiemus galimas tik minėtu įvažiavimu. Pareiškėjai žemės sklypų teritorijoje nuosavybės teise valdo statinius-garažus bei ūkinius pastatus. Norint patekti į šiuos garažus bei naudotis jais pagal tiesioginę paskirtį, t. y. laikyti automobilį, taip pat būtinas minėtas įvažiavimas.

Pareiškėjams nėra žinoma, kodėl formuojant Žemės sklypus, jiems priskirtas ir jų naudojamas įvažiavimas, buvo paliktas kaip laisva valstybinė žemė, tačiau ši teritorija žemės sklypų planuose ir toliau žymima, kaip įvažiavimas į šiuos du sklypus.

2018 m. gegužės 2 d. pradėjus atlikinėti kaimyninio žemės sklypo esančio prie statinių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir formuojamas žemės sklypas) geodezinių matavimų darbus, pareiškėjai sužinojo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-06-14 įsakymu Nr. A-1827 (toliau – ir Įsakymas) patvirtino žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Susipažinę su šiuo projektu pareiškėjai sužinojo, kad pagal Įsakymą įvažiavimas, kuriuo nuolatos naudojasi pareiškėjai, priskiriamas prie naujai suformuoto žemės sklypo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad formuojamame žemės sklype esančių statinių gyventojai niekada nesinaudojo ir neišreiškė poreikio naudotis šiuo įvažiavimu. Tam, kad patektų į savo nuosavybės teise valdomus statinius formuojamo žemės sklypo gyventojai turi atskirą įvažiavimą, kuriuo visą laiką ir naudojosi. Pareiškėjų naudojamas įvažiavimas formuojamo žemės sklypo gyventojams yra visiškai nereikalingas, be to, kaip matyti iš formuojamo žemės sklypo statinių išdėstymo plano, įvažiavimas niekada nebuvo priskirtas formuojamam žemės sklypui.

Pareiškėjų teigimu, Įsakymas prieštarauja teisės aktų normoms, pažeidžia jų nuosavybės teises, nes panaikina galimybę jiems patekti suplanuotu ir žemės sklypų planuose pažymėtu įvažiavimu į Žemės sklypus.

Pareiškėjų manymu, priskiriant jų naudojamą įvažiavimą prie formuojamo žemės sklypo iš pareiškėjų atimama vienintelė galimybė patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus, garažus, ūkinius pastatus. Dėl šių priežasčių Įsakymas daro tiesioginį poveikį jų teisėms ir teisėtiems interesams. Be to, įvažiavimas nėra būtinas/reikalingas formuojamam žemės sklypui, todėl neturėjo būti jam ir priskiriamas, nes valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tuo atveju, jei institucijos, atsakingos už žemės sklypų planavimą, nusprendė, kad įvažiavimas turi būti privatizuojamas, tai ši teisė priklauso žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams, nes tai yra jiems priskirto žemės sklypo ploto dalis, atitinkamai nustatant kelio servitutą (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų interesais.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 punktui, nes formuojamo žemės sklypo ribos negali būti laikomos racionaliomis tuo atveju, kai naujai formuojamam žemės sklypui nepagrįstai suteikiama daugiau žemės sklypo ploto negu jam priklauso pagal gretimų žemės sklypų nustatytas ribas ir dokumentaciją. Taip pat prieštarauja Taisyklių 33 punktui, kadangi žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų veiklos sąlygos gretimų sklypų naudotojams. Nagrinėjamu atveju, jeigu formuojamo žemės sklypo formavimo darbai būtų užbaigti remiantis dabartiniu projektu, pareiškėjų padėtis žymiai pablogėtų, t. y. jie ne tik, kad negalėtų patekti į vidinius Žemės sklypų kiemus, bet ir negalėtų naudotis garažais ir taip užtikrinti savo turto (automobilio) apsaugą.

Pareiškėjai taip pat nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 3 straipsnį miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose. Iš pareiškėjų pateiktų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plano matyti, kad ginčo įvažiavimas nėra priskiriamas šių statinių naudojimo teritorijai, todėl priimtas Įsakymas prieštarauja tiek pareiškėjų Žemės sklypų, tiek naujai formuojamo žemės sklypo byloms ir planams. Kadangi pagal statinių išdėstymo planą įvažiavimas nėra priskiriamas prie naujai formuojamo žemės sklypo, tai ir rengiant formavimo projektą šis įvažiavimas negalėjo būti priskiriamas prie formuojamo žemės sklypo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei tai, kad priimtas Įsakymas neteisėtai apriboja pareiškėjų nuosavybės teises ir pažeidžia jų teisėtus lūkesčius naudotis žemės sklypais bei statiniais, jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu bei jo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad buvo suformuotas 1309 kv. m kitos paskirties žemės sklypas, kurio naudojimo būdai nustatyti pagal jame esančių pastatų tiesioginę paskirtį: daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 10 p. yra nustatyta minimali pastato sklypo struktūra, kurią sudaro pastato užimamas plotas, priėjimai ir privažiavimai prie pastato, automobilių parkavimo vietos, želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis ir kt. Nors šis reglamentas nustato reikalavimus statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį, tačiau jo nuostatose įtvirtinti esminiai reikalavimai sklypui tinkamai eksploatuoti daugiabutį gyvenamąjį pastatą. Nagrinėjamu atveju suformuoto žemės sklypo plotas keturių gyvenamųjų namų eksploatavimui nėra nepagrįstai didelis, jame nėra galimybės įrengti visų Reglamente nurodytų plotų, todėl atmestinais laikytini skundo teiginiai, kad pareiškėjų faktiniam įvažiavimui naudojama Žemės sklypo dalis nėra reikalinga jame esančių pastatų eksploatavimui. Nors pareiškėjai nurodo, kad faktinis įvažiavimas patekimui į Žemės sklypą nėra reikalingas, tačiau tai nereiškia, kad ši teritorija negali būti naudojama kitoms pastatų eksploatavimo reikmėms (pvz. automobilių parkavimui).

Atsakovas teigia, kad pareiškėjų žemės sklypai, o taip pat jų naudojamas įvažiavimas niekada nebuvo suformuoti teritorijų planavimo dokumentais. Byloje pareiškėjai remiasi taip pat ne teritorijų planavimo dokumentais, o namų valdų techninės apskaitos bylose esančiais planais bei kadastrinių matavimų metu parengtais žemės sklypų planais. Kauno miesto savivaldybės administracijai tikrinant ir derinant Projektą tokie dokumentai nebuvo pateikti, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija derindama Projekto sprendinius neturėjo galimybės įvertinti šiuose dokumentuose nurodytų faktinių šių žemės sklypų naudojimo aplinkybių. Viešai prieinamoje VĮ Registrų centro informacijoje (kadastro žemėlapyje) pareiškėjų naudojama įvaža nėra pažymėta. Nei Projekto rengimo iniciatoriai, nei Projekto rengėjas nenurodė informacijos apie faktinį įvažiavimą į gretimus žemės sklypus. Ginčo žemės sklypas buvo formuojamas atsižvelgiant į esamą situaciją - gretimų suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribas. Atsižvelgiant į tai, kad visi su planuojama teritorija besiribojantys žemės sklypai turi ribą su gatvėmis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjai į savo sklypus patenka ne tiesiogiai iš besiribojančių gatvių, bet per nesuformuotą valstybinę žemę.

Atsakovas pažymėjo, kad Projektą derinusi ir jo rengimo procedūrų teisingumą tikrinusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pažeidimų taip pat nenustatė: 2016 m. birželio 9 d. Projekto patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog žemės valdos projekto procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo informacijos apie faktinį įvažiavimą į gretimus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), atitinkamai negalėjo įvertinti apie galimai pabloginamą šių žemės sklypų naudojimo sąlygas. Be to, pareiškėjai byloje nepateikė duomenų, jog visiškai nėra galimybės įsirengti įvažiavimų į jų žemės sklypus kitoje vietoje.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nesutinka, kad Projektu buvo pažeistos LR teritorijų planavimo nuostatos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rašytiniais paaiškinimais ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad NŽT 2016-06-09 Žemėtvarkos planavimo patikrinimo aktu Nr.(duomenys neskelbtini), nustatė, jog žemės valdos projekto procedūros ir projekto sprendiniai atitinka LR Žemės įstatymo ir kt. teisės aktų reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad buvo laikytasi specialios informavimo apie žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir tvirtinimo procedūrų tvarkos, kaip tai numato LR Žemės įstatymo 37 str. 11 d. Taisyklių 17 p. 20 p., todėl buvo pateikta teigiama išvada, t. y. pritarta projekto tvirtinimui.

NŽT tvirtindama dokumentus iš pareiškėjų ar kitų asmenų, nustatyta tvarka ir terminais, negavo jokių pastabų ar pasiūlymų dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių. Formuojant sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini) duomenų iš gretimai esančių žemės sklypų savininkų (tame tarpe iš pareiškėjų) apie faktiškai naudojamą nesuformuotą valstybinę žemę formuojamame sklype neturėjo ir/ar jų nustatyta tvarka iš suinteresuotų asmenų negavo. Be to, pareiškėjų nurodytas faktinis įvažiavimas per (duomenys neskelbtini) sklypą nebuvo priskirtas prie pareiškėjų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad NŽT, negavusi Taisyklių nustatyta tvarka per ŽPDRĮS pastabų ar pasiūlymų iš suinteresuotų asmenų bei patikrinusi Projektą bei nustačiusi jo atitiktį teisės aktų reikalavimams, neturėjo pagrindo atsisakyti derinti Projektą ar grąžinti jį Projekto rengimo organizatoriui taisyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. L., kuri yra žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto autorė, teismo posėdžio metu su pareikštu skundu sutiko ir prašė jį patenkinti. S. L. paaiškino, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo metu, ji neturėjo duomenų apie tai, jog ginčo įvažiavimas yra vienintelis būdas patekti į pareiškėjų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritoriją. Susipažinusi su bylos medžiaga, projekto autorė patvirtino, kad ginčijamu Įsakymu patvirtintas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, yra neteisėtas, kadangi juo ginčo įvažiavimas nepagrįstai buvo priskirtas prie formuojamo žemės sklypo, tuo pažeidžiant pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, t. y., atimant pareiškėjams galimybę patekti ginčo įvažiavimu į jų žemės sklypų teritoriją.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. C., N. P. ir A. L. prašė skundą atmesti ir nurodė, kad ginčo įvažiavimas, esantis prie jiems priklausančių pastatų formuojamame žemės sklype, yra reikalingas, nors jie į sklypą gali patekti ir kitu įvažiavimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. prašė skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. A-2776, atsižvelgiant į 2015 m. rugsėjo 8 d. trečiųjų suinteresuotų asmenų D. Š., R. Š. ir J. C. prašymą buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. ZSFP-11513). Projekto rengimo iniciatoriams buvo išduoti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 15 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-10087, Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus 2015 m. gruodžio 4 d. paveldosaugos reikalavimai Nr. 55-2-274, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuose reikalavimuose nurodytas Projekto rengimo tikslas - suformuoti žemės sklypą esamiems pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Parengtą ir suderintą Projektą patikrinus Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (2016 m. birželio 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada - pritariama teikimui tvirtinti), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-1827 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) minėtą Projektą patvirtino.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. A-1827, kuriuo buvo patvirtintas apie 1309 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai esmine aplinkybe, patvirtinančia atsakovo priimto Įsakymo nepagrįstumą ir neteisėtumą, nurodo tai, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjų naudojamas įvažiavimas buvo priskirtas prie formuojamo žemės sklypo, tuo tiesiogiai pažeidžiant pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, t. y. atimant pareiškėjams galimybę vieninteliu esamu įvažiavimu patekti į jiems priklausančius žemės sklypus.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. To paties straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 (toliau - Taisyklės), 3 skirsnyje išvardinti sklypų formavimo ir pertvarkymo principai. Ginčo atveju aktualus yra Taisyklių 33 punkte numatytas principas, kuriuo turėjo būti vadovaujamasi, priimant ginčijamą Įsakymą, t. y., kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams priklausantys žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), turi vienintelį įvažiavimą. Šiuo faktiškai naudojamu įvažiavimu (nesuformuotu valstybinės žemės sklypu) pareiškėjai patenka į savo nuosavybės teise valdomą teritoriją. Kito įvažiavimo nėra, taip pat byloje nepaneigta pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad dėl sklypų apstatymo tankumo, nėra absoliučiai jokios galimybės įsirengti įvažiavimą kitoje vietoje. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad, jeigu formuojamo žemės sklypo formavimo darbai būtų užbaigti remiantis dabartiniu projektu, kuris patvirtintas Įsakymu, pareiškėjų padėtis žymiai pablogėtų, t. y. jie ne tik, kad negalėtų patekti į vidinius Žemės sklypų kiemus, bet ir negalėtų naudotis garažais ir ūkiniais pastatais esančiais šiuose sklypuose.

Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo S. L., kuri yra Projekto autorė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijamu Įsakymu patvirtintas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, yra neteisėtas, kadangi juo ginčo įvažiavimas nepagrįstai buvo priskirtas prie formuojamo žemės sklypo. Projekto autorė nurodė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo metu, ji neturėjo duomenų apie tai, jog ginčo įvažiavimas yra vienintelis būdas patekti į pareiškėjų žemės sklypų teritoriją.

Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad formuojamame žemės sklype esančių pastatų savininkai turi kitą įvažiavimą, kuriuo iki šiol ir naudojasi, todėl ginčo įvažiavimą Įsakymu patvirtintu projektu priskirti prie formuojamo žemės sklypo, nebuvo jokios būtinybės.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, kadangi pareiškėjams buvo atimta vienintelė galimybė patekti esamu įvažiavimu į jiems priklausančių žemės sklypų teritoriją. Nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi Nacionalinės žemės tarnybos 2015-09-28 nustatyto Projekto rengimo reikalavimo – nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, tuo pačiu pažeidžiant Taisyklių 33 punkto reikalavimus.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami vykdomosios valdžios funkcijas, savo veiklą privalo grįsti teisėtumo principu. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir, kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atitinkamai šio įstatymo 3 straipsnis numato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas Įsakymą, nesivadovavo minėtais principais ir pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkto bei Taisyklių 33 punkto reikalavimus, todėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-14 įsakymas Nr. A‑1827, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-14 įsakymą Nr. A‑1827 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAudrius GrauželisAsta Urbonienė