Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje M. R. prašė tenkinti skundą ir priteisti turtinę ir neturtinę žalą, remiantis skunde išdėstytais argumentais ir motyvais. Pareiškėjas patikslino, kad 1 800 Eur turtinė žala susidarė nuo 2016 m. balandžio mėn. Pabrėžė, kad mėnesio pinigų limitas yra tik 150 Eur, todėl permokėdamas po 50 Eur per mėnesį, patirdavo didelių nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą dėl neužtikrintos teisės pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje nustatyta tvarka nusipirkti maisto ir kitų prekių ir kitų.

Pravieniškių PN-AK pateiktos asmens bylos duomenimis, M. R. į pataisos įstaigą atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę atvyko 2011 m. gruodžio 15 d.; iki 2016 m. lapkričio 25 d. Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje buvo kalinamas su pertraukomis dėl pareiškėjo perkėlimų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, Kauno tardymo izoliatorių; nuo 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kalinamas nuolatos ( b. l. 49-50). Pareiškėjas teismo posėdyje patikslino, kad ginčo laikotarpis skaičiuotinas nuo 2016 m. balandžio mėn. Nustatyta, kad M. R. skundu į administracinį teismą per pataisos įstaigos administraciją kreipėsi 2018 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 13). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas neturtinės bei turtinės žalos atsiradimą kildina iš Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdytos pataisos namuose veikiančios parduotuvės kontrolės.

Nuteistojo teisė įsigyti maisto produktų už savo lėšas yra specialioji teisė, numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas). Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 4 dalis nurodo, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 76-79 punktuose įtvirtinta nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka. Vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte nurodyta, kad tam, jog nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pataisos įstaigose įrengiamos parduotuvės arba kioskai. Nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašas nustatytas Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede (Vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas). Vidaus tvarkos taisyklių 77 ir 78 punktai pataisos įstaigų vadovus įpareigoja užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse arba kioske ne rečiau kaip kartą per savaitę ir kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Pataisos įstaigose veikiančių parduotuvių parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės (toliau – ir Kainų kontrolės taisyklės). Kainų kontrolės taisyklės nurodo, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (3 punktas); pataisos įtaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (5 punktas); prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 punktas); komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu, kurio vienas egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje, akto kopija pateikiama ir Kalėjimų departamentui (7 punktas).

Vertindamas byloje ginčo bylos proceso dalyvių pateiktus įrodymus, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotu įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu, pagal kurį, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui; laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Pravieniškių PN-AK pateikė šios pataisos įstaigos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. V-398 ir 2016 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. V-139 „Dėl komisijos tikrinti įstaigoje veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainas sudarymo“. Nurodytais įsakymais sudaromai Komisijai tikrinti įstaigoje veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainas buvo pavesta ne rečiau kaip du kartus per mėnesį tikrinti prekių kainas Pravieniškių PN-AK veikiančiose parduotuvėse ir sulyginti su prekių kainomis Pravieniškių kaime esančiose parduotuvėse; patikrinimų rezultatus įforminti surašant patikrinimo aktus ir juos pateikti parduotuvės savininkui bei Kalėjimų departamentui (1 t., b. l. 52,; t. 2, b. l. 20).

Pravieniškių PN-AK, vykdydami teismo 2019 m. balandžio 5 d. posėdžio protokolinę nutartį, pateikė per 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu Komisijos parengtus aktus, pareikštas pretenzijas, UAB „Pontem“ atsakymus (1 t., b. l. 79-202; 2 t., b. l. 3-198; 3 t., b. l. 2-23).

Išanalizavus atsakovės atstovo pateiktų dokumentų duomenis, sprendžiama, kad jie leidžia teigti, jog: 1) nuo 2016 m. sausio 1 d. Komisija kas mėnesį reguliariai tikrindavo Pravieniškių PN-AK veikiančias UAB „Pontem“ parduotuves, parengdavo Nuteistųjų parduotuvių sektoriuose netikėto patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuodavo prekes ir jų kainas bei UAB „Pas Liza“ parduotuvėje parduodamų tų pačių prekių kainas; 2) valstybės atstovas Komisijos parengtus aktus pateikdavo UAB „Pontem“ ir Kalėjimų departamentui; 3) Pravieniškių PN-AK, remdamiesi Nuteistųjų parduotuvių sektoriuose netikėto patikrinimo aktų duomenimis, parduotuvių veiklą vykdančiai UAB „Pontem“ pateikdavo duomenis apie aukštesnėmis kainomis parduodamas prekes ir nurodydavo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių prekybą nuteistiesiems skirtais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis, reikalavimų bei sumažinti šių prekių kainas. Be to, įvertinus UAB „Pontem“ parengtus atsakymus, daroma išvada, kad prekybos veiklą pataisos įstaigoje vykdęs ūkio subjektas reaguodavo į gaunamas pretenzijas ir periodiškai mažindavo prekių kainas.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK pateikė tinkamus įrodymus, kurie patvirtina išvadą, jog valstybės atstovas tinkamai vykdė Vidaus tvarkos taisyklių 78 punkto, Kainų kontrolės taisyklių 3 ir 5-7 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad UAB „Pontem“ prekiavo nekokybiškomis prekėmis, pasibaigusio galiojimo prekėmis, nepaženklintomis prekėmis. Teismas vertina, kad pareiškėjas, be savo paaiškinimų, kitų tinkamų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jis įsigijo tokių prekių ir dėl to buvo pažeistos jo subjektinės teisės, nepateikė. Vien tai, kad byloje pateikti dokumentai patvirtino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes (2 t., b. l. 181-188), nėra pagrindas spręsti, jog pareiškėjo subjektinės teisės buvo pažeistos. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1056 redakcija) 7 ir 13 punktais, sprendžiama, kad nagrinėjamo ginčo atveju objektyviais įrodymais apie pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimus apsiperkant Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje veikiančioje parduotuvėje gali būti prekybos įmonės išduoti kasos aparato kasos kvitai, patvirtinantys apsipirkimo faktą, įsigytas prekes.

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu patyrė ir 1 800 Eur turtinę žalą, kurią sudaro per ginčo laikotarpį dėl didelių prekių kainų kas mėnesį prarandami 50 Eur.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kurias nurodo kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011 ir kt.).

Išanalizavus Komisijos aktus, valstybės atstovo pareikštas pretenzijas, UAB „Pontem“ atsakymus (1 t., b. l. 79-202; 2 t., b. l. 3-198; 3 t., b. l. 2-23), daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK veikiančiose parduotuvėse parduodamų daugumos prekių kainos nuo Pravieniškių kaime veikiančioje parduotuvėje parduodamų kainų skirdavosi nežymiai; kai kurių prekių kainos būdavo žemesnės arba pardavinėjamos tokia pat kaina. Tačiau Komisija nustatydavo ir tai, kad pataisos įstaigoje veikiančiose parduotuvėse kai kurių parduodamų prekių kainos būdavo aukštesnės nei parduodamų Pravieniškių kaime veikiančioje parduotuvėje ir jas viršydavo 10 procentų. Pavyzdžiui, 2016 gruodžio 15 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad aukštesne kaina buvo parduodami kvietinė duona su saulėgrąžomis, šakočiai, žuvų kukuliai pomidorų padaže, aštriosios agurkų salotos, kūčiukai, saldintas sutirštintas pienas, mandarinai, tualetinis popierius (1 t., b. l. 100); 2017 m. gruodžio 27 d. patikrinimo metu - lašiniai „Miestietiški“, pomidorų sultys, dantų pasta „Colgate Whitening“ (1 t., b. l. 95); 2018 m. sausio 31 d. patikrinimo metu - meduoliai su vyšniomis, šalto rūkymo dešra „Naminė“, apelsinų sultys, kiaulienos mėsos konservai ( t. 1, b. l. 87) ir pan. Patikrinimo aktų duomenimis, aukštesne kaina parduodamų prekių skaičius svyravo nuo dvidešimt keturių (žr., pvz., 2017 m. birželio 16 d. patikrinimas) iki vieno - dviejų (žr., pvz., 2017 m. sausio 31 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. patikrinimai), tačiau per kai kuriuos patikrinimus aukštesne kaina parduodamų prekių nebuvo nustatoma (žr., pvz., 2018 m. kovo ir balandžio mėnesių patikrinimai).

Įvertinus byloje nustatytus įrodymus, sprendžiama, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių objektyviai pagrįsti, kad jis ginčo laikotarpiu nusipirkdavo prekes, kurios pataisos įstaigos 2-ajame sektoriuje veikiančioje parduotuvėje buvo parduodamos aukštesne kaina nei Pravieniškių kaime veikiančioje parduotuvėje. Daroma išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju tinkamais įrodymais laikytini prekybos įmonės išduoti kasos aparato kasos kvitai, kuriuose atsispindėtų prekių įsigijimo data, įsigytų prekių pavadinimai ir jų kainos. Teismo vertinimu, vien M. R., turinčio suinteresuotumą bylos baigtimi, pateikti paaiškinimai, nepatvirtinti jokiais kitais tinkamais įrodymais, neleidžia patikrinti, kada, kokias prekes ir kokia kaina pareiškėjas pirko, bei objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas galėjo turėti finansinių praradimų ir, jei turėjo, koks jų dydį.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos turtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius žalos atsiradimo fakto, valstybei nekyla turtinė prievolė, remiantis CK 6.271 straipsniu, atlyginti žalą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, skundas dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.