Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. vasario 15 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išsilavinimas - 9 klasės, nedirbantis, teistas:

1) 2014 m. spalio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos;

2) 2015 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - 1 (vieneri) metai 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi bausmės vykdymas atidėtas, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose;

3) 2015 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį - 46 MGL (1732,36 Eur) bauda;

4) 2015 m. gruodžio 30 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių;

5) 2016 m. vasario 24 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - 2 (du) metai 6 (šeši) mėnesiai;

6) 2016 m. gegužės 18 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 2 (du) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2016 m. lapkričio 2 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 3 (trys) metai laisvės atėmimo;

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, įgijo R. M. priklausančius AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, susijusius su sutartimi bei identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai gautus duomenis laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos, tačiau ne trumpiau kaip iki 2014 m. balandžio 3 d.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas R. M. vardu išduotus ir jo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei būdu, neteisėtai įgytus, kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo, tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra AB „Swedbank“ interneto banko naudotojo ID, slaptažodį ir prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai panaudodamas šiuo duomenis, 2014 m. balandžio 3 d. 16:27:44 val. naudodamasis mobilaus ryšio telefono aparatu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), administruojamu AB „Bitė Lietuva“ internetine ryšio prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungęs prie AB „Swedbank“ kompiuterinio tinklo, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, tai yra save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, atliko finansinę operaciją – iš R. M. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, ir R. M. vardu iš UAB „finance“ paėmė 1500,00 Lt (434,43 Eur) paskolą, kuri 2014 m. balandžio 3 d. buvo pervesta į R. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, vėliau iš R. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, pervedė 1490,00 Lt (431,53 Eur) į A. V. – O. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke ir 2014 m. balandžio 3 d. 17.41 val. 1450,00 Lt (419,94 Eur) išgrynino bankomate H396/HB, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tuo apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą - UAB „4finance“ priklausančius 1500,00 Lt (434,43 Eur), padarydamas UAB „4finance“ 1500,00 Lt (434,43 Eur) turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta atsakomybę, prisipažįsta kaltu ir gailisi. Pažymėjo, kad įvykis buvo seniai, todėl nelabai atsimena. Patvirtino, kad 2014 metais padarė nusikaltimą, paėmė paskolą ne savo, o kito asmens vardu. Nurodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, viename kaime gyvena. Neatsimena, kur išleido apgaulės būdu įgytus pinigus. Kiek pamena, tai buvo 1500 litų. Paaiškino, kad galimai šventė kartu su nukentėjusiąja ir tuomet paėmė jos banko korteles, tada pervedė pinigus į kitą sąskaitą ir juos nusiėmė bankomate. Patvirtino, kad į kortelę pinigai atsirado iš paskolos bendrovių. Paaiškino, kad internetu užpildė paraiškas, internetą turėjo telefone. Pripažino, kad yra įvykdęs nusikaltimą, kai atliko bausmę Pravieniškėse. Šiuo metu jam yra pareikštas dar vienas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nurodė, kad A. V. – O. yra jo motina. Pažymėjo, kad R. R. yra jo motinos draugė. Paaiškino, kad jis naudojosi savo motinos banko kortele kai vykdė šį nusikaltimą. Pervedė pinigus iš vienos sąskaitos į kitą. Grynus pinigus nusiėmė iš jo motinai priklausančios banko kortelės. Juos išgrynino Jurbarko mieste. Neatsimena nuo kada motinos kortele naudojosi. Paaiškino, kad jo motina išvažiuodama į Vokietiją jam ją paliko, kad jeigu reikėtų pervesti pinigų, ar sumokėti už butą. Nurodė, kad jo asmeninė kortelė yra užblokuota antstolių. Banko kortele naudojosi jis pats, niekam nebuvo perdavęs kortelės. Pripažįsta ieškinį ir pažada atlyginti. Supranta, kad ieškinys yra reiškiamas didesnis nei paimta paskola dėl palūkanų ir kitų išlaidų. Patvirtino, kad su ieškiniu sutinka, kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi.

Kaltinamojo G. S. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2017 m. kovo 2 d. į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Šakių rajono policijos komisariatą (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) su pareiškimu kreipėsi R. M., kuri nurodė, kad 2017 m. vasario 10 d. gavo teismo įsakymą, dėl įsiskolinimo išieškojimo. 2017 m. sausio 27 d. Šakių rajono apylinkės teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės R. M. 434,43 Eur skolos, 475,80 Eur sutartinių palūkanų ir 5 Eur žyminio mokesčio kreditoriui UAB „Finansų administravimas“. Kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ pareiškime nurodyta, kad skolininkė R. M. sudarė vartojamojo kredito sutartį su UAB „4finance“, tačiau skolininkė R. M. paskolos sutarties nevykdė (1 t., b. l. 15-17);

UAB „Finansų administravimas“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad 2014 m. balandžio 3 d., 16:27:44 val. R. M. vardu užsiregistruota UAB „4finanse“ internetinėje svetainėje iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), registracijos metu pateiktas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35);

ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adreso (duomenys neskelbtini) priklausomybė, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, nuo nurodyto prisijungimo (1 t., b. l. 49), tačiau iš A. V. – O. banko sąskaitos išklotinės nustatyta, kad 2014 m. balandžio 3 d. 16.12 val. ir 16.13 val. jungtasi prie A. V. – O. sąskaitos būtent iš to paties IP (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123);

nukentėjusioji R. M. parodė, kad ji jokio vartojamojo kredito nėra ėmusi, kas jį jos vardu paėmė ji nežino, įtaria, kad tai galėjo padaryti jos pažįstamas G. S., kuris lankydavosi jos namuose ir yra matęs, kur ji laiko savo banko dokumentus. Kredito pinigai iš jos sąskaitos buvo pervesti į G. S. motinos A. V. – O. banko sąskaitą (1 t., b. l. 15-17; 28);

iš R. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad R. M. vardu paimtas kreditas 1490,00 Lt (431,53 Eur), 2014 m. balandžio 3 d. buvo pervestas į A. V. – O. banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31-32);

liudytoja A. V. – O. į klausimą, kokiu būdu į jos banko sąskaitą buvo pervesti R. M. vardu paimti pinigai, paaiškino, kad nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), banko kortelę buvo palikusi savo pažįstamai R. R., kad ši sumokėtų mokesčius. G. S. yra jos sūnus (1 t., b. l. 84);

nustatyta, kad R. R. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 85);

liudytojas G. R. parodė, kad jo motina tikrai negalėjo turėti A. V. – O. banko kortelės, nes jis tai būtų žinojęs. Mano, kad A. V. – O. tyčia, žinodama, kad jo motina R. R. yra mirusi, nurodė, kad banko kortelę buvo perdavusi jai ir taip bando padėti sūnui išvengti atsakomybės (1 t., b. l. 87);

išanalizavus A. V. – O. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, nustatyta, kad per užklausos laikotarpį būta ir daugiau asmenų, ne viena R. M., kurie į banko sąskaitą pervedė ženklią pinigų sumą. Vienas šių asmenų yra Z. M., iš kurio banko sąskaitos į A. V. – O. sąskaitą 2014 m. gegužės 3 d. buvo pervesta 1500 Lt (434,43 Eur). Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. byloje priėmė baudžiamąjį įsakymą (1 t., b. l. 57-58, 89);

susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamojo G. S. apklausos protokolų kopijomis nustatyta, kad G. S. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo įtariamas ir parodė, kad jis pervedė Z. M. priklausančius 1500 Lt (434,43 Eur) į savo motinos A. V. – O. banko sąskaitą. Banko kortelę jam motina paliko išvažiuodama dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų naudotis jos į sąskaitą persiunčiamais pinigais (1 t., b. l. 92-95);

kitas asmuo, nustatytas iš A. V. – O. banko sąskaitos išrašo - D. Č.. Pagal D. Č. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. byloje priėmė baudžiamąjį įsakymą. G. S. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu apklausiamas įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas ir nurodė, kad motina išvažiuodama į (duomenys neskelbtini) jam paliko savo banko kortelę bei prisijungimo duomenis, kuriais jis disponavo (1 t., b. l. 96-101);

susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad AB „Swedbank“ pateiktoje medžiagoje (bankomatų vaizdo kamerų fiksuotos nuotraukos) nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. fiksuotas asmuo yra G. S. (1 t., b. l. 129-161), išgryninantis pinigus, pervestus į jo motinos A. V. – O. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu pinigai buvo gryninami bankomatuose, esančiuose įvairiais adresais (duomenys neskelbtini) miestuose (1 t., b. l. 124-128).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie banko sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturinti teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis G. S. gavęs kodus, jais pasinaudodamas prisijungė prie nukentėjusiosios banko sąskaitos, tai yra kaltinamasis suvesdamas kodus, kurių neturėjo teisės naudoti, suklaidino banką.

Kaltinamasis prisijungęs prie „Swedbank“, AB kompiuterinio tinklo, iš R. M. priklausančios banko sąskaitos pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį UAB „4finance“ ir R. M. vardu paėmė 1500,00 Lt (434,43 Eur) paskolą, kuri buvo pervesta į R. M. banko sąskaitą. Po to iš R. M. banko sąskaitos pervedė 1490,00 Lt (431,53 Eur) į A. V. – O. banko sąskaitą ir pasinaudodamas A. V. – O. banko kortele 1450,00 Lt (419,94 Eur) išgrynino bankomate, tai yra savo naudai įgijo svetimą turtą. Teismas laiko, kad kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose yra visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neteisėtai įgijo, laikė perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Pažymėtina, kad BK 214 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. S. gavo nukentėjusiosios R. M. duomenis ir neturėdami sąskaitos savininko leidimo pasinaudodami gautais duomenimis prisijungė prie svetimos banko sąskaitos bei atliko finansines operacijas. Taigi, kaltinamasis negavęs nukentėjusiosios leidimo, turėjo suvokti, kad jo prisijungimas yra neteisėtas. Akivaizdu, kad kaltinamasis neketino nukentėjusiosios informuoti, ar prašyti, nes jam buvo suprantama, kad leidimo negaus. Šios aplinkybės parodo, kad kaltinamasis veikė slapta nuo nukentėjusiosios. Tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, todėl jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo sudėtis.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Šiame straipsnyje reglamentuojama nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimos elektroninės mokėjimo kortelės panaudojimas yra neteisėtas ir nori taip veikti. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas įrodytas. G. S. suprato ir žinojo, kad prisijungė prie R. M. asmens banko sąskaitos, atliko finansines operacijas, todėl teismas konstatuoja, jog jo veiksmai atlikti tyčia, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Šiuos nustatytus faktus patvirtina įvykio aplinkybės, tai yra kad G. S. be savininko leidimo paėmė R. M. vardu išduotus AB „Swedbank“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis: vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodų kortelę bei slaptažodį, kuriuos neteisėtai panaudojo paimdamas paskolą R. M. vardu. Tokie atlikti veiksmai ir tai, kad apie paskolų paėmimą nebuvo kalbėta su tikruoju elektroninės mokėjimo priemonės ir jų duomenų savininku, akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamasis suprato atliekamų veiksmų teisėtumą. Pats kaltinamasis pripažino, jog jis neturėjo nukentėjusiosios R. M. sutikimo inicijuoti paskolų paėmimą, kas leidžia daryti išvadą, jog G. S. pasinaudojo nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės duomenimis neteisėtai.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad G. S. veiksmai taip pat kvalifikuojami pagal BK 198-1 straipsnį, už tai, kad neteisėtai prisijungė prie in­for­macinės sistemos, t. y. prie R. M. elektroninės bankininkystės sistemos, pasinaudodamas jos elektroninės bankininkystės duomenimis, neturėdami šios sistemos savininko ar tei­sėto valdytojo leidimo. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas infor­ma­cinę sistemą apibrėžia kaip techninių ir programinių priemonių visumą, naudojamą informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Teismas sutinka, kad elektroninės bankininkystės sistema atitinka šią sąvoką ir patenka į BK 198-1 straipsnio reguliavimo sritį. Atsakomybei pagal šį straipsnį realizuoti būtinos sąlygos ir objektyvūs požymiai yra tai, kad prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas ir vykdomas pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Teismas pažymi, kad vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo užtikrinimo priemonių, todėl teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-507/2016).

Kaltinamasis, nusikalstamai veikdamas nukentėjusiosios atžvilgiu, be savininkės leidimo neteisėtai įgijo nukentėjusiosios banko sąskaitos numerį, prisijungimo prie banko sąskaitų kodus ir slaptažodžius, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (BK 214 straipsnio 1 dalis), neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos (BK 198-1 straipsnio 1 dalis), po to neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis (BK 215 straipsnio 1 dalis) ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiosios vardu paėmė paskolą ir iš nukentėjusiosios sąskaitos pervedė pinigus į kitą sąskaitą, juos išgrynino bei pasisavino (BK 182 straipsnio 1 dalis). Taigi, G. S. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK kaip: nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 198-1 straipsnio 1 dalyje, apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje bei apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės rūšies ir dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. S. ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 92) ir teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, tad ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. S. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti keturi tyčiniai nusikaltimai – du nesunkūs nusikaltimai ir du apysunkiai nusikaltimai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl siekio pasipelnyti, gauti ekonominės naudos, į tai, kad padaryti nusikaltimai baigti. Taip pat būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis septynis kartus teistas, iš jų net šešis kartus teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo plėtrai, taip pat vieną kartą teistas už nusikaltimą elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (2 t., b. l. 42-47), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas penkiolika kartų už įvairių teisės pažeidimų padarymą (2 t., b. l. 39-40), turi galiojančią nuobaudą, kas leidžia teigti, jog kaltinamasis yra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, informacijos apie paskirtų piniginių nuobaudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 23-26), kas leidžia teigti, jog skiriamos ir iki šiol nesumokėtos baudos jokio poveikio nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 74), nedirbantis, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nusikalstama veika padaryta žala – 545,31 Eur turtinis nuostolis civiliniam ieškovui, kuris nėra atlygintas.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laivės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 198-1 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sankcijose numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra oficialiai nedirbantis, pajamų negauna, informacijos, apie paskirtų administracinių nuobaudų sumokėjimą, nėra, pats kaltinamasis nurodė, kad jo banko sąskaita yra areštuota antstolio, kas leidžia teigti, kad kaltinamasis nėra mokus bei turi skolinių įsipareigojimų, teismas sprendžia, kad pagal dabartinę jo finansinę situaciją kaltinamasis neturėtų galimybės įvykdyti piniginės baudos bausmės. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą bei į tai, kad kaltinamasis po šioje byloje nustatytų nusikaltimų padarymo yra teistas septynis kartus, o iš jų net šešis kartus už analogiškų nusikaltimų padarymą, teismas mano, kad viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmė neatitiktų teisingumo ir protingumo principo įgyvendinimo. Teismas pažymi, kad arešto bausmė kaltinamajam taip pat neskirtina, nes įstatymu nustatytas maksimalus 90 dienų terminas, teismo nuomone, atsižvelgiant į asmens teistumus bei administracinius baustumus, nenubaustų nusikalstamą veiką padariusio asmens ir nepaveiktų jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Taigi, teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus G. S. už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydžiai atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą nustatytini mažesni nei šių bausmių numatytas vidurkis.

Bendrindamas bausmes, skiriamas kaltinamajam už aukščiau minėtus nusikaltimus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors nuteistasis G. S. atliko veiksmus, atitinkančius skirtinguose baudžiamuosiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau jo veiksmai vertinami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi darydamas vieną nusikalstamą veiką, kaltinamasis automatiškai realizavo ir kitos nusikalstamos veikos požymius, nusikalstamos veikos padarytos iš esmės tuo pačiu laiku, to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, turint vieną sumanymą - pasisavinti svetimą turtą. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 198-1 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriamos bausmės tarpusavyje bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad G. S. paskutinį kartą teistas Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi, nuteistajam G. S. taikytinas lygtinis paleidimas. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartimi G. S. panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų ir jis pasiųstas vykdyti likusią neatliktą bausmės dalį pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendį. Minėta nutartimi nutarta neatliktos bausmės dalies pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. S. sulaikymo ir nukreipimo vykdyti bausmę dienos. Iš 2018 m. liepos 11 d. asmens faktinio sulaikymo akto matyti, kad G. S. sulaikytas 2018 m. liepos 11 d. 11 val. 5 min.

Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirtina galutinė - 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaičiuotina pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendį atlikta bausmė. Bausmė atliktina pataisos namuose.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis).

Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK nereglamentuoja, kokiomis priemonėmis privalo būti įrodinėjamas baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys. Svarbu tai, kad šis klausimas būtų išspręstas remiantis patikimais įrodymais.

Civilinis ieškovas UAB „Finansų administravimas“ šioje byloje pareiškė 545,31 Eur sumos civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 434,43 Eur negrąžintos paskolos ir 110,88 Eur palūkanų (1 t., b. l. 46).

Kaip matyti iš byloje UAB „Finansų administravimas“ pareikšto civilinio ieškinio, iš visos kredito bendrovių prašomos priteisti sumos turtinei žalai atlyginti, dalį sudaro palūkanos. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui, įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–23/2004). Šiuo atveju palūkanos ir delspinigiai pagal greitųjų kreditų sutartis nelaikytini pajamomis ar civilinio ieškovo dėl kaltininkų padaryto nusikaltimo patirtais nuostoliais. Civilinis ieškinys dėl palūkanų ir delspinigių gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad kartu su civiliniu ieškiniu civilinis ieškovas nepateikė teismui jokių skaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, už kokį laikotarpį buvo apskaičiuotos palūkanos, taip pat nustatyti, ar jų dydis yra pagrįstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, civilinio ieškovo UAB „Finansų administravimas“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteisiant – 434,43 Eur tiesioginės nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį paliekant nenagrinėtą.

Kaltinamajam G. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti katu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 198-1 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, subendrinti taikant bausmių apėmimą - griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekamą pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekamą pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendį atliktą bausmę.

G. S. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti, nes atlieka bausmę pataisos namuose.

Civilinio ieškovo UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. S. priteisti 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus keturiasdešimt tris centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.