Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-03-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-3-474/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
A2.6.-3-474/2017
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00563-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Alška
Pažeidėjas
L. B.
Advokatai
Gediminas Lukauskas
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3-474/2017Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00563-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3. (S)
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. kovo 30 d.Kretinga
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B., jo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovui Ričardui Kačinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiasis patrulis L. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog L. B. 2016 m. lapkričio 29 d., 12 val. 27 min., Tiekėjų g. 7A, Kretinga, vairavo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 promilių neblaivumas.

Tokiu būdu L. B. buvo kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu L. B. nurodė, jog tą dieną alkoholio nevartojo. Ryte gėrė kavą ir suvalgė 5-6 šokoladinius saldainius su likerio įdaru. Nesutikus su tokiais alkotesterio parodymais, policijos pareigūnai nurodė vykti į ligoninę ir pasitikrinti blaivumą. Kretingos ligoninės priėmimo skyriuje buvo paimtas kraujas, atlikti testai, alkotesteriu blaivumas ligoninėje nebuvo tikrintas.

L. B. atstovas prašo bylą nutraukti.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Pažymi, kad protokolas L. B. surašytas teisėtai, nes alkotesteris parodė 0,47 promilės alkoholio, o situacijai painiavos įnešė medicinos įstaigos darbuotojai, kurie nepilnai atliko savo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t.y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismo posėdžio metu ekspertas Diomenas Vitkus paaiškino, kad šiuo atveju apskaičiavus pagal Vidmarko formulę maksimalus alkoholio kiekis vairuotojo kraujyje sustabdymo metu turėjo būti 0,24 promilės alkoholio. Nurodo, kad yra nustatytas pažeidimas, kadangi buvo paimta tik 3 ml kraujo, o ministro įsakyme aiškiai nurodyta, kad kraujo asmens blaivumui nustatyti turi būti paimta ne mažiau nei 5 ml. Gavęs šaukimą į teismą, susisiekė su toksikologijos laboratorijos skyriaus vedėja, kuri nurodė, kad vakutaineriai iš Kretingos ligoninės yra tik 3 ml talpos. Nurodo, kad jo motyvas, išdėstytas ekspertizės akte, jog tyrimą galėjo paveikti per mažas paimto kraujo kiekis, yra keistinas, todėl daro išvadą, kad vairuotojas buvo blaivas.

Teismo posėdžio metu specialistas Paulius Petreikis paaiškino, kad kraujo ėminys negali nugaruoti, nes jis yra vakumuotas, tai yra uždara sistema ir joje laisvo oro nėra. Pagal Vidmarko formulę, daugiausia alkoholio kraujyje turėjo būti 0,24 promilės.

Iš Irmanto Kripo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d., apie 12:27 val., Tiekėjų g. 7A, Kretinga, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. B.. Patikrinus vairuotojo blaivumą, jam buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumas (b. l. 5).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d. 12:42 val. L. B. buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumas (b. l. 6).

Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2017 m. balandžio 18 d. (b. l. 7)

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d. 12:27 val. L. B. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 8).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 32 matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d. 13:10 val., kad L. B. atliekant jo apžiūrą atrodo tvarkingai, Rombergo pozoje pastovi, vyzdžiai vienodi, normalaus dydžio, elgėsi ramiai, orientuojasi laike, vietoje ir situacijoje, dėmesys, atmintis, mąstymas, mimika ir gestikuliavimas nesutrikę, kalba rišli (b.l.32).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados T-A 8701/2016(01) matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d. 13:25 val. buvo paimtas L. B. kraujas, kuriame etilo alkoholio nebuvo rasta (b. l. 33).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 94/2017(03) nustatyta, kad dėl paimto per mažo kraujo kiekio galėjo būti iškreipti tyrimo rezultatai, nes alkoholis iš kraujo išsiskiria į vakutainerio erdvę, todėl negalima paneigti, kad 2016 m. lapkričio 29 d. 12:27 val. L. B. automobilį vairavo būdamas neblaivus (b.l. 39-40).

Iš Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0022/16 nustatyta, kad atliktas kraujo ištyrimas Toksikologijos laboratorijoje bei paskaičiavimai Ekspertizės akte Nr. EG 94/2017(03) pagal Vidmarko formulę nurodo, kad L. B. iki sustabdymo bei pūtimo į alkotesterį metu negalėjo būti lengvame girtumo laipsnyje. Vakutaineriai būna įvairios talpos, todėl nurodymas, kad paimta 3 ml kraujo nenurodo kiek liko laisvos vietos vakutaineryje bei suaugusiems kraujo ėminiai imami iš venos vienkartine vakuumine kraujo paėmimo sistema, todėl laisvo oro vakutaineryje nebūna ir alkoholis „nenugaruoja“ (b.l. 52-60).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis, konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, kad L. B. 2016 m. lapkričio 29 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Byloje yra nustatyta, kad L. B. 2016 m. lapkričio 29 d. 12:27 val. patikrinus alkotesteriu, šis prietaisas parodė, kad L. B. iškvėptame ore yra 0,47 promilių alkoholio. Dėl šio fakto (patikrinimo alkotesteriu rezultato) nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ginčo nekilo.

Tuo pačiu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados T-A 8701/2016(03) matyti, kad 2016 m. lapkričio 29 d. 13:25 val. buvo paimtas L. B. kraujas, kuriame etilo alkoholio nebuvo rasta. Kaip jau buvo minėta, 12:27 val. alkotesteris parodė, kad L. B. yra neblaivus, o atlikus jo kraujo tyrimą, jame nebuvo rasta etilo alkoholio. Taigi yra visiškai akivaizdu, jog pirmasis L. B. blaivumo patikrinimo rezultatas prieštarauja vėliau atliktam jo blaivumo patikrinimo rezultatui. Teismo posėdžio metu ekspertas savo išvadą pakeitė ir nurodė, kad vairuotojo girtumas neįrodytas, o maksimalus alkoholio kiekis kraujyje pagal Vidmarko formulę neviršija leistinos 0,40 promilės ribos.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl to, ar L. B. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinti tokių abejonių galimybės nėra, todėl jos vertintinos L. B. naudai. Byloje nebuvo paneigta reali tikimybė, kad policijos pareigūnų naudotas alkotesteris, dėl nenustatytų priežasčių (šių priežasčių tikslus aiškinimasis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), parodė neteisingus duomenis.

Įvertinus visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog nėra įrodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą L. B. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Alška