Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Arūnas Bacevičius Proceso Nr. 98-1-00190-08 Procesinio sprendimo kategorija:2.4.

2009 m. balandžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjoms advokatėms Ramutei Budrytei, Angelei Fominienei teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų T. G. ir T. K. apeliacinius skundus dėl 2009 m. vasario 9 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

S. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 241 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – (1) vieneri metai (3) trys mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

T. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 241 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – (1) vieneri metai (3) trys mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

T. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 241 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – (1) vieneri metai (3) trys mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. P. nuosprendžio neskundžia.

Kolegija išnagrinėjo skundus, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nuteistas už tai, kad jis, S. P. ir T. K. 2008 m. balandžio 26 d. apie 22-23 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Kauno g. 28, Jurbarko mieste, Jurbarko rajono policijos komisariato areštinės kameroje Nr. 5 , veikdami bendrininkų grupėje, atlikdami laisvės atėmimo bausmę, išardę kameros Nr. 5 grotas, išėmę langą, pabėgo iš laisvės atėmimo vietos.

T. K. nuteistas už tai, kad jis, S. P. ir T. G. 2008 m. balandžio 26 d. apie 22-23 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Kauno g. 28, Jurbarko mieste, Jurbarko rajono policijos komisariato areštinės kameroje Nr. 5 , veikdami bendrininkų grupėje, atlikdami laisvės atėmimo bausmę, išardę kameros Nr. 5 grotas, išėmę langą, pabėgo iš laisvės atėmimo vietos.

Apeliacine tvarka T. G. skundžia 2009 m. vasario 9 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Skunde nurodoma, jog paskirtoji bausmė yra per griežta, kadangi bėgdamas iš areštinės jis neturėjo jokių motyvų ir tikslo. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus.

Apeliacine tvarka T. K. skundžia 2009 m. vasario 9 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Skunde nurodoma, jog nuteistasis nusikaltimo neplanavo, savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi.

Posėdyje apeliantai ir jų gynėjos prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

T. G. ir T. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai pripažino T. G. ir T. K. kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 2 d. ir 241 str. 1 d. ir paskyrė jiems teisingas bausmes, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtosios bausmės nėra neteisingos ar aiškiai per griežtos. Bausmės nuteistiesiems yra paskirtos teisingai.

LR BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes T. G. ir T. K., į įstatymo nurodytas aplinkybes atsižvelgė.

Teismas, skirdamas bausmę T. G., nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką. Skiriant bausmę pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. G. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 11 kartų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nuteistojo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę yra atmestinas. Kolegijos nuomone T. G. paskirtoji bausmė nėra per griežta. BK 241 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Teismas T. G. skyrė bausmę, mažesnę negu straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – tai yra teismas įvertino T. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir bausmę jam paskyrė teisingai. Be to, T. G. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Darytina išvada, jog T. G.nusikaltimus daro sistemingai. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja asmenybę, nurodo į tai, jog nuteistasis neturi legalaus pastovaus pajamų šaltinio, niekur nedirba, teigiamų išvadų nepadarė, vėl vykdė nusikalstamas veikas, turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir yra linkęs nusikalsti.

Teismas, skirdamas bausmę T. K., nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką. Skiriant bausmę pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. K. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 7 kartus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę yra atmestinas. Kolegijos nuomone T. K. paskirtoji bausmė nėra per griežta. BK 241 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Teismas T. K. skyrė bausmę, mažesnę negu straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – tai yra teismas įvertino T. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir bausmę jam paskyrė teisingai. Be to, T. K. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Darytina išvada, jog T. K. nusikaltimus daro sistemingai. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja asmenybę, nurodo į tai, jog nuteistasis neturi legalaus pastovaus pajamų šaltinio, niekur nedirba, teigiamų išvadų nepadarė, vėl vykdė nusikalstamas veikas, turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir yra linkęs nusikalsti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad T. G. ir T. K. apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, nuteistųjų T. G. ir T. K. apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistųjų T. G. ir T. K. apeliacinius skundus atmesti.