- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-24
- Bylos Nr.
- e2YT-129-443/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00540-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- M. J.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J., atstovaujamo advokato M. S., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant J. K., B. S., A. K. ir R. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 0,4100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo motina V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). V. J. motina K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra priėmęs palikimą, atsiradusį po savo motinos V. J. mirties ir taip pat yra priėmęs palikimą, atsiradusį po jos motinos, t. y. yra savo močiutės K. K. mirties. Kaip matyti iš pridedamų rašytinių įrodymų, pareiškėjo močiutė K. K. 1995 m. balandžio 20 d. pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P 84/95-0822 įsigijo sklypą, kurį 1999 m. gegužės 17 d. testamentu, notarinio registro Nr. 2454, paliko savo dukrai V. J. Pareiškėjui tvarkantis su paveldėjimu susijusius klausimus paaiškėjo, kad sklypą K. K. įsigijo formaliai būdama santuokoje su P. K..
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareiškėjo močiutė K. K. (iki santuokos sudarymo – D.) (duomenys neskelbtini) susituokė su P. K. Pareiškėjo žiniomis, K. K. ir P. K. kartu negyveno ir bendro ūkio nebevedė jau nuo 1950 metų. Kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-2451, P. K. 1962 m. birželio 2 d., taigi, formaliai būdamas santuokoje su K. K., sudarė santuoką su J. K., gimusia (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad jau pakankamai ilgą laiką iki sklypo įsigijimo K. K. ir P. K. gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio ir jų santuoka buvo tik formali. Savo ruoštu tai leidžia teigti, kad sklypas nėra ir niekada nebuvo K. K. ir P. K. bendroji jungtinė nuosavybės, bet K. K. priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad mirus jo močiutei K. K., buvo įtrauktas į testamentą ir tvarkant dokumentus paaiškėjo, jog yra problemų dėl vieno žemės sklypo. Pasirodo, kad jo močiutė K. K. buvo santuokoje su P. K., nors jis buvo sukūręs kitą šeimą ir šis faktas trukdo gauti paveldėjimo teisę į tą žemės sklypą ir todėl teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent tas žemės sklypas buvo K. K. nuosavybė. Jis palikimą priėmė po savo mamos mirties. Testamentu močiutė palikimą paliko mamai, bet pirma mama numirė. Jam neišduoda paveldėjimo liudijimo, nes figūruoja P. K., kurio nepažįsta. A. P. Kamarauską sužinojo tik rinkdamas informaciją bylai. Jis žinojo, kad P. K. buvo jo mamos tėvas. Su P. K. nėra bendravęs, pas močiutę K. K. praleisdavo vasaras. K. K. gyveno su draugu K. K., kuris yra B. S. tėvas. R. R. yra pareiškėjo pusseserė. A. K. yra Jadvygos ir P. K. sūnus. J. K. yra P. K. žmona. Ta žemė yra dirbama, jis yra įregistravęs ūkininko ūkį. Žemė buvo perkelta iš Anykščių rajono. Anksčiau žemės sklypą valdė tėvai, kai jie pasitraukė iš ūkininkavimo, tą žemę perrašė jam. Tiksliai negali pasakyti, kada jis pradėjo valdyti žemę. Sklypas yra masyve, įsiterpęs į bendrą plotą. Tretieji asmenys pretenzijų nėra pareiškę dėl žemės sklypo. B. S. žinojo, kad ta žemė yra šeimos. Paaiškėjo, kad P. K. buvo ištremtas ir gyveno skyrium. Informacija apie tai, kad K. K. ir P. K. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1950 m. sužinojo iš tėvo ir renkant medžiagą bylai (2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 5 sek. – 17 min. 45 sek.).
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad svarstė įvairius klausimus dėl galimos teisenos šiai bylai spręsti pasirinkimo. Pasirinko tokį kelią, nes jų manymu galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ypatingoje teisenoje. P. K. turėjo kitą šeimą. Situacija nestandartinė. Yra faktinė situacija, reikalingas teismo sprendimas. Buvo svarstomas variantas dėl notaro veiksmų apskundimo. Notaro skųsti veiksmų kaip ir nebuvo galimybės. Tiesiog jie pasirinko tokią formą, įvertinę faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą. Jis mano, kad tokia forma turėtų būti. Teismų praktiką analizavo, pacituoti bylų numerių šiuo metu negali. Pavyko rasti bylų, kuriose tokie arba panašūs klausimai buvo sprendžiami tokia tvarka. Tiesiog pasirinko tokį kelią (2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 41 sek. – 23 min. 36 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. K. ir A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jie nėra susiję su jokiais žemės įgijimo sandoriais bei neturi jokio intereso dėl pareiškėjo nurodomo žemės sklypo, pareiškėjo pateiktam pareiškimui neprieštaravo, prašė bylą nagrinėji jiems nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo B. S. sutiko su pareiškėjo pareiškimu, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. R. sutiko su pareiškėjo pareiškimu, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjo senelė K. K., būdama santuokoje su P. K., 1995 m. balandžio 20 d. pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P84/95-0822 įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką, taikant minėtą institutą, yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Teismas vertina, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas, jog pareiškime nurodytas žemės sklypas priklausė K. K. asmeninės nuosavybės teise, yra siekimas nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį režimą. Taigi, pareiškėjas siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti K. K. priklausiusį turtą, t. y. K. K. turto teisinį režimą ir siekdamas nuginčyti turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-244-480/2020).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, į pareikštą reikalavimą, darytina išvada, kad teismui pateiktas pareiškėjo pareiškimas negali būti nagrinėjamas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, todėl byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Bylą nutraukus dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme, pareiškėjui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis – 38 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3, 5 dalys).
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukti.
Į. V. mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. liepos 14 d.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.