- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-1150-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00367-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje komisijos (toliau - Komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 93-495 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. V., gim. (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine laisvės atėmimo bausme – 3 metams. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2012 m. birželio 11 d. R. V. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 10 metų 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2009 m. liepos 1 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 30 d. Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 93-495 nutarta taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, jam neatlikus 3 metų 4 mėnesių ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 93-495 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą ir pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. V. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistojo R. V. gynėjas advokatas A. Andriukaitis skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ir patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 93-495 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos eismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, jog R. V. turėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Liko neįvertintos ir nuteistojo pastangos resocializuotis. Tokiu būdu teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl to, jog R. V. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad ir asmenys nuteisti už labai sunkaus nusikaltimo padarymą gali būti paleisti į laisvę anksčiau laiko esant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų pagrindams. Todėl toks apylinkės teismo argumentas kritikuotinas. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė.Nuteistasis R. V. yra pateikęs sutikimą, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra ir jis atitinka pagrindinę įstatymo keliamą sąlygą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, byloje gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus 2016 m. birželio 16 d. raštas Nr. G-14222 „Dėl intensyvios priežiūros nuteistajam taikymo", kuriame nurodyta, kad patikrinus butą, kuriame gyventų nuteistasis, darytina išvada, jog nuteistajam būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis R. V. negali toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinai paleistas asmuo taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą toliau bus prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.Skunde pabrėžiama, kad lygtinai paleidus R. V., būtų greičiau padengtas civilinis ieškinys, kuris buvo pareikštas baudžiamojoje byloje. Akcentuotina, kad teisingumo principas, reiškia ne tik pakankamai griežtos bausmės skyrimą nuteistajam, tačiau ir teismo siekimą, jog nukentėjęs asmuo, turėtų teisę pretenduoti į realų žalos atlyginimą. Pažymėta ir tai, jog tai jau antras nuteistojo R. V. prašymas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys" metodiką, vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 33 iki 19 balų. Tai rodo, kad R. V. deda dideles pastangas siekiant pasiruošti grįžti į visuomenę, tinkamai resocializuojasi. Skundžiamoje nutartyje pernelyg sureikšminamos atskiros Komisijos nutarimo nuostatos, o esminės Komisijos nutarimo aplinkybės, dėl ko R. V. tikslinga taikyti lygtinį paleidimą yra ignoruojamos. Be to, teismas nepateikia, jokių įtikinamų argumentų, kuriais paneigtų Komisijos nutarime daromas išvadas.Ypatingai svarbu yra tai, kad R. V. yra susituokęs, turi dvi dukras (5 ir 18 metų). Nuteistojo vaikams, ypatingai mažametei dukrai yra reikalingas tėvo dėmesys, auklėjimas ir rūpestis. Tik būdamas laisvėje jis galėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio savo vaikams.Skunde taip pat nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje nenurodoma tai, kad R. V. jokių galiojančių drausmių nuobaudų neturi jau nuo 2014 metų. Be to, aplinkybė, jog ir šiuo metu R. V. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, leidžia manyti, kad jo elgesys pataisos įstaigoje yra teigiamas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. V. priklauso žemos rizikos grupei – 19 balų, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 7 kartus buvo pažeidęs nustatytą tvarką bei rėžimo reikalavimus, 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą bei uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, taip pat protestavo bado akcijoje prieš BVK pakeitimus. Nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 62-2837 matyti, kad paties nuteistojo teigimu, nors ir retai, tačiau jis praranda savitvardą, problemoms spręsti ne visuomet pasirenka tinkamas sprendimo strategijas. Nors nuteistasis ir apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Pažymėtina ir tai, jog nustatyti net 3 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeniniai veiksniai, t. y.: ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis; netinkamų pažįstamų bei draugų pasirinkimas; ne visuomet pasirenkamos tinkamai elgesio strategijos, į kuriuos, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis išėjęs į laisvę turėtų darbo vietą, nuolatinę gyvenamąją vietą bei šeimą, tačiau ši aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi, kadangi tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 3 (jo paties teigimu - 5) kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaip asmenybė yra charakterizuojamas teigiamai, pataisos namuose dirba, dengia civilinį ieškinį, dalyvauja pataisos namuose vykdomose programose bei renginiuose, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejonių dėl nepakankamos nuteistojo R. V. elgesio korekcijos neišsklaido ir nuo 33 iki 19 balų sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kadangi iš minėtų 19 balų, nekintami, statiniai svertiniai balai visgi yra tik 7.Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumas bei neatliktos laivės atėmimo bausmės dydis, nesudaro pagrindo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos, tačiau visgi ši aplinkybė pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nesudaro. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. V. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. V. gynėjo advokato A. Andriukaičio skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. V. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.