Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-543/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
1-86-543/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30183-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
A. L.
Kaltinamasis
V. N.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-86-543/2016
(Proceso Nr. 1-01-1-30183-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 29 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K.,sekretoriaujant R. S.,dalyvaujant prokurorui R. K.,nukentėjusiosios A. L. atstovui pagal įstatymą R. L.,kaltinamajai V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. N. 2015 m. gegužės 29 d. apie 07.47 val. Alytaus m., Statybininkų gatvėje, pažeisdama kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti važiavimo greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui, jog įsitikintų, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėjo praleisti, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinių numerių ženklas (duomenys neskelbtini), ir važiuodama Statybininkų gatve link Naujosios gatvės automobilio priekine dešine puse partrenkė pėsčiųjų perėja einančią A. L., dėl to įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. L. dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamoji kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2015-05-29 anksti ryte vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) važiuodama maždaug 30 km/h greičiu, važiavo Statybininkų gatve link Naujosios gatvės. Judėjo lėtai, nes buvo piko metas, važiavo daug automobilių. Važiuojant nuokalne link Naujosios gatvės ją labai akino saulės spinduliai, akinių nuo saulės tuo metu nedėvėjusi. Kai jau buvo pravažiavusi kelio ženklinimą “zebras“, išgirdo keistą garsą ir pamatė, kad dūžta dešinėje pusėje esantis priekinis stiklas. Iššokusi iš automobilio pamatė ant važiuojamosios kelio dalies gulinčią mergaitę. Jai iš pakaušio bėgo kraujas. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei medikai. Automobilį vairavusi blaivi. Dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvenanti, įvykio dieną laukėsi kūdikio, dėl šio įvykio patyrė komplikuotą nėštumą bei gimdymą. Nesutinka su nukentėjusiosios įstatyminio atstovo pareikštu papildomu civiliniu ieškiniu dėl 2500 eurų neturtinės žalos priteisimo, kadangi draudimo kompanija nukentėjusiajai jau yra atlyginusi 2500 eurų ieškinį. Teikdamas reikalavimą dėl papildomos neturtinės žalos atsiradimo, nukentėjusiosios atstovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimus, be to, iš jos pateiktų socialinio tinklapio „facebook.com“ duomenų matyti, jog nukentėjusioji yra sveika ir gyvena visavertį gyvenimą, todėl ieškinys dėl papildomos 2500 eurų kompensacijos turėtų būti atmestas. Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji V. N. kaltę taip pat pripažino ir analogiškai paaiškino apie nusikaltimo padarymo aplinkybes (b. l. 105-106).

Kaltinamoji V. N. kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino, davė paaiškinimus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

2015m. gegužės 29 d. Alytaus apskrities VPK tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad 2015-05-29 apie 07.47 val. V. N., blaivi vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama Statybininkų gatve, Alytuje, partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią nepilnametę A. L., kuriai nustatyta galvos trauma, tolimesniam gydymui išvežta į (duomenys neskelbtini) klinikas, gydoma (duomenys neskelbtini) skyriuje. (b.l. 1)

2015 gegužės 29 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti Alytuje, Statybininkų g. (b. l. 8-13).

Eismo įvykio vietos plane užfiksuota pėsčiojo partrenkimo vieta (b. l. 14-15).

Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole užfiksuota automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio ir priekinio stiklo apgadinimai (b. l. 16-17).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 59/15 (06) patvirtina, kad A. L. sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (b. l. 28-29).

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto I. G. išvadoje konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos V. N. veiksmai, - tuo momentu, kai pėsčioji A. L. įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir kilo grėsmė eismo saugumui, važiuodama 35 km/h greičiu, ties intensyviai stabdydama, tiek neintensyviai stabdydama vairuojamą transporto priemonę, turėdama techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė per kelio važiuojamąją dalį einančią pėsčiąją, techniniu požiūriu tai ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (b. l. 64-70).

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad kaltinamoji įvykio metu buvo blaivi (b. l. 18).

Iš nukentėjusiosios A. L. ikiteisminio tyrimo apklausos matyti, kad nukentėjusioji paties eismo įvykio nepamena, prisimena tik aplinkybę, jog buvo vežama gydymui į (duomenys neskelbtini) klinikas (b. l. 28-29).

Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra mažametės A. L. tėvas. A. yra Alytaus (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės mokinė. Ji mokosi gerai, mokymosi vidurkis yra (duomenys neskelbtini) balai, lanko krepšinio treniruotes, aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje. 2015 m. gegužės 29 apie 7.40 val. A. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Apie 8 val. jam į mobilų paskambino žmona A. ir pasakė, kad A., einančią per pėsčiųjų perėją, partrenkė automobilis. Jis iš karto nubėgo link įvykio vietos. Artėdamas pamatė, kad su įjungtais švyturėliais pradeda judėti greitosios pagalbos automobilis. Policininkės paprašė sustabdyti GMP automobilį. Automobilyje ant neštuvų gulėjo A., jai buvo uždėtas kaklo įtvaras, mergaitė buvo mieguista, sunkiai reagavo į aplinką, nepažino jo. Matė, kad A. dešinys šonas yra nubrozdintas. Alytaus ligoninės priėmimo skyriuje medikai apžiūrėjo A., diagnozavo galvos traumą, paguldė į reanimacijos skyrių. Tą pačią dieną apie 12 val. reanimobiliu buvo pervežta į Kauno klinikas, nes smegenyse pradėjo kauptis kraujas.. Kauno klinikose A. apžiūrėjo medikai, padarė kompiuterinę tomogramą, įvairius medicininius tyrimus, diagnozavo galvos traumą, kad smegenyse yra kraujo krešulys, tačiau buvo nuspręsta operacijos nedaryti, krešulį išvarinėti vaistais, taip pat konstatavo daugybinius dešinės pusės sumušimus. Po paros reanimacijos skyriuje, A. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) skyrių, kur buvo gydoma ir stebima. A. Kauno klinikose buvo sąmoninga, viską prisimenė nuo to momento kai buvo atvežta į Kauno klinikas, kaip įvyko eismo įvykis ji nežino, neatsimena (b. l. 32-33).

Liudytoja K. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, kad penktadienio ryte ji matė kaip įvyko avarija, nes pati ėjo į mokyklą už A., kuri gyvena jos name. Matė kaip važiavo automobilis, kuris A. einant t per pėsčiųjų perėją, mergaitę nukirto. Ji nuo A. buvo nutolusi apie kelis metrus. A. ėjo tiesiai per perėją. Į pėsčiųjų perėją A. įėjo statmenai nuo šaligatvio, jokio kampo eidama nekirto. Ji mate, kad A. rankoje laikė telefoną. A. eidama per perėją neapsidairė, jai per perėją paėjus 2-3 žingsnius, partrenkė automobilis. Matė, kad mašinos priekinis stiklas keleivio pusėje buvo įdaužtas. Kai A. automobilis kliudė, ji atsitrenkė į automobilio priekinį stiklą ir nukrito ant žemės, nuo smūgio ji paskrido į priekį (b. l. 49).

Liudytojos A. L. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad anksti ryte kolegės A. K. vairuojamu automobiliu, Statybininkų gatve leidosi kalnu žemyn link Naujosios gatvės. Tuo metu joms stipriai į akis švietė saulė, todėl abi nusileido prie priekinio lango esančias apsaugas nuo saulės. A. Statybininkų – Volungės – Jaunimo gatvių sankryžos viduryje pilnai sustabdė savo vairuojamą automobilį, kad praleistų per pėsčiųjų perėją einančius žmones. Lėtai pradėjo važiuoti, matė priekyje jas važiuojantį šviesios spalvos automobilį BMW. Jos lėtai leidosi kalnu žemyn. Artėjo prie dar vienos pėsčiųjų perėjos prie kurios yra ženklas „ Matuojame jūsų greitį“. Toje kelio atkarpoje nuo devynaukščio krito tamsus šešėlis. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos pažiūrėjo ar nėra pėsčiųjų iš dešinės pusės. Tada pažiūrėjo į priekį ir pamatė, kaip kažkas, tartum tamsios spalvos šiukšlių maišas kristų ant žemės, kuris nukrito už pėsčiųjų perėjos tarp dviejų automobilių, stovėjusių prie dešinio kelkraščio. Tada pamatė viduryje kelio maždaug 7 m atstumu, už pėsčiųjų perėjos galinio krašto, pilnai sustojusį automobilį BMW. Priešpriešinėje eismo juostoje, ties BMW automobilio galiniais ratais buvo sustojęs šviesios spalvos automobilis, iš kurio išlipo jauna moteris tamsių ilgų plaukų, susegtų į kasą ir ėjo įstrižai per kelią link jų automobilio. Išlipę iš automobilio pamatė ant kelio gulinčią mergaitę. BMW vairuotoja šaukė, kad kviestų greitąją pagalbą. Vairuotoja nuolat kartojo, kad nematė vaiko, nežino iš kur mergaitė atsirado, ji buvo šoko būsenoje. Partrenkta mergina gulėjo tarp dviejų dešiniame kelkraštyje stovinčių automobilių, maždaug ties galiniais antro automobilio ratais, ant dešinio šono, embriono pozoje, per kelius sulenktomis kojomis, buvo be sąmonės, tačiau matėsi, kad kvėpuoja. Buvo iškviesti medikai. Susirinko daug žmonių, mergaitė atgavo sąmonę, pradėjo muistytis, jos matė ant kelio kraujo dėmę, kuri po truputį didėjo. Sužalota mergaitė norėjo keltis ir eiti, bet BMW vairuotoja jai neleido, laikė jos galvą. Priėję prie BMW automobilio, pamatė, kad priekinio stiklo dešiniame apatiniame kampe yra didelė maždaug 10 cm * 10 cm įdauža. Automobilis daugiau apgadintas nebuvo (b. l. 42-43, 45-47).

Liudytoja J. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad važiuodama Statybininkų gatve nuo Naujosios gatvės, ties mokykla, iš kairės pusės pamatė prie pėsčiųjų perėjos stovinčią mergaitę, todėl sustojo ją praleisti. Matė iš priekio atvažiuojantį pilkos spalvos automobilį BMW. Minėtas automobilis nesustojo ir partrenkė mergaitę. Mergaitė trenkėsi į automobilio stiklą, kurį laiką, maždaug 2 sekundes, automobilio vairuotoja mergaitę vežė ant kapoto. Ji skambino policijai, tačiau kažkas jau buvo pranešęs apie įvykį (b. l. 39-40).

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamoji V. N. vairuodama kelių transporto priemonę, nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 p. reikalavimų, kas nulėmė eismo įvykio kilimą ir nusikalstamų padarinių atsiradimą. KET 37 punktas imperatyviai nurodo, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Kaltinamoji nevykdė minėtų KET reikalavimų, t. y. nevykdė vairuotojo pareigos sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“ ir praleisti į perėją įėjusią nukentėjusiąją, dėl ko pėsčiųjų perėjoje partrenkė nukentėjusiąją A. L.. Dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamoji V. N., vairuodama transporto priemonę, privalėjo būti atidi ir atsargi, ypač artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Jis turėjo realią galimybę pamatyti perėjoje buvusią nukentėjusiąją ir ją praleisti, bet dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamoji nenumatė daromos veikos pavojingumo ir nesuprato, kad gali kilti nusikalstami padariniai. Tarp kaltinamosios veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl išdėstytų motyvų daroma išvada, kad kaltinamosios V. N. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., požymius. Kaltinamajame akte nurodant Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus yra padarytas rašymo apsirikimas, nurodant ne KET 37 p., o KET 30 p., todėl ši klaida ištaisytina, nes ji yra techninio pobūdžio ir nekeičia kaltinimo esmės.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji V. N. padarė neatsargų nusikaltimą, kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia atsakomybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. N. teisiama pirmą kartą, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 str. nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra. Kadangi kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Apskaičiuojant baudos bausmės dydį eurais, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimu Nr. 1031 ,,Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintu baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, kuris yra 37,66 euro.

Nukentėjusiosios A. L. atstovas pagal įstatymą R. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų jo duktė A. negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, mokslo metų pabaigoje nelankė mokyklos, nedalyvavo mokslų baigimo šventėje, negali aktyviai leisti laisvalaikio, lankyti treniruočių, negali daug laiko skirti draugams, todėl pablogėjo bendravimo kokybė, mergaitė tapo uždaresnė (b. l. 31-32). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą R. L. palaikė ieškinį dalyje dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo, nurodydamas, kad dalį žalos atlygino draudimo kompanija. Civilinis atsakovas Compensa TU S.A Vienna Insurance group Lietuvos filialas pateikė rašytinius paaiškinimus byloje, prašydamas atmesti civilinį ieškinį. Civilinis atsakovas nurodė, kad nukentėjusiosios A. L. atstovas pagal įstatymą R. L. dar 2015-07-14 su rašytiniu prašymu tiesiogiai kreipėsi į draudiką, prašydamas atlyginti nukentėjusiajai A. L. patirtą neturtinę žalą, motyvuodamas tuo, jog nukentėjusioji dėl padaryto sužalojimo autoįvykio metu patyrė nepatogumus- negalėjo dalyvauti stovyklose, pramogauti, lankyti treniruotes, bendrauti su draugias. Draudikas, įvertinęs autoįvykio aplinkybes, 2015-08-05 R. L. dėl A. L. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų išmokėjo visą reikalaujamą sumą, kurią sudarė 2500 eurų neturtinė žala ir 104,08 eurų turtinė žala (b. l. 74).

Civilinis ieškinys atmestinas. Žala nukentėjusiajai A. L. buvo padaryta kaltinamosios vairuojama transporto priemone. Pagal CK 6.270 str. didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, jo atsakomybė atsiranda be kaltės. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną buvo drausta draudimo bendrovėje Compensa TU S.A Vienna Insurance group Lietuvos filiale. Civilinis atsakovas draudimo bendrovė pagal nukentėjusiosios atstovo pateiktą reikalavimą atlygino nukentėjusiajai A. L. padarytą 2500 eurų neturtinę žalą. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktos draudimo kompanijos išmokos akto ir vietinio mokėjimo nurodymo kopijos (b. l. 140 ). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad CK 6.250 str. 2 d. nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamosios veiksmais sukelto eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. L. sveikata. Dėl patirtos galvos traumos nukentėjusioji buvo gydoma (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad A. L. patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nes kurį laiką negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo. Sutrikdyta sveikata ir dėl to patirti nukentėjusiosios dvasiniai išgyvenimai yra esminis kriterijus, į kurį teismas atsižvelgia, spręsdamas, kad 2500 eurų civilinio atsakovo išmokėta kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir atitinka CK 6.250 str. nustatytus kriterijus. Nukentėjusiosios atstovo R. L. reikalavimai papildomai atlyginti nukentėjusiajai 1000 eurų patirtai neturtinei žalai, yra nepagrįstai jokias objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304-307 str. str.,

nusprendžia:

V. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti nubausta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., išaiškinti nuteistajai V. N., kad ji privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo R. L. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja I. K.