Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Utenoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., teistas šešis kartus, paskutinį kartą 2017 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. kovo 30 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2017 m. kovo 11 d., apie 10.00 val., Vilniuje, važiuodamas Kapsų g. link Kaminkelio g., Kaminkelio g. ties pastatu 30, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Rover 220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,04 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Taip R. J. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.

R. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.

- kaltinamojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. kovo 11 d., apie 10.00 val. nuėjo prie automobilio Rover 220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį buvo palikęs prie Kapsų 44 aikštelėje, norėjo perstatyti mašiną ir padaryti jos nuotraukas, nes planavo ją parduoti. Prieš tai buvo išgėręs degtinės 200 gr. Perstatė mašiną, išlipo iš jos ir prie jo privažiavo vyriškis, kuris pasakė, kad matė, jog jis vairavo neblaivus ir iškvietė policiją. Sulaukė policijos pareigūnų, alkoholio prieš jiems atvažiuojant nevartojo. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir niekada neturėjo, gailisi dėl savo elgesio (b.l. 37).

- liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. kovo 11 d., apie 10.00 val. kartu su bendradarbiu stovėjo Vilniuje, Kapsų g. 44 kieme. Pastebėjo, kad į kiemą ganėtinai dideliu greičiu atvažiavo automobilis Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atkreipė į jį dėmesį dėl jo važiavimo greičio, nes kiemo keliukas yra siauras, priparkuoti automobiliai. Taigi minėtas automobilis labai greit privažiavo prie kiemo šlagbaumo, nespėjo laiku sustoti ir priekiniu bamperiu prie jo prisilietė. Įsižiūrėjo į vairuotojo veidą, atstumas iki jo buvo apie 7 m. Įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Tuo tarpu vairuotojas apsisuko ir nuvažiavo atgal link Kaminkelio g. Jis greit įsėdo į automobilį ir nuvažiavo paskui automobilį Rover. Dingęs iš akiračio automobilis Rover nebuvo. Įvažiavęs į Kaminkelio g. 30 namo kiemą, automobilis Rover sustojo. Liudytojas taip pat sustojo ir priėjo prie vairuotojo pasiaiškinti aplinkybių. Įtarimai pasitvirtino, vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis paskambino 112 telefonu ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Kol laukė policijos pareigūnų, vairuotojas paaiškino, kad šventė draugo išėjimą iš įkalinimo įstaigos, alkoholis baigėsi ir jis nuvažiavo nusipirkti dar. Maždaug už 5 minučių po skambučio atvyko policijos pareigūnai. Per visą tą laiką vairuotojas nebuvo dingęs iš akiračio ir alkoholio nevartojo. Matė, kad pas jį mašinoje buvo 2 neišpakuotos pakuotės stipraus alaus (b.l. 25).

- liudytojo policijos pareigūno P. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. 2017 m. kovo 11 d., apie 10.15 val. per raciją gavo pranešimą, kad atsitiktinis vairuotojas pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus ir jis jį sulaikė. Pagal nurodymus maždaug per 7 minutes nuvyko netoli pastato, adresu Kaminkelio g. 30, Vilniuje, automobilis Rover jau stovėjo be vairuotojo, vairuotojas kaip vėliau paaiškėjo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), stovėjo šalia automobilio, šalia stovėjo įvykio liudininkas ir pranešėjas R. B., jau buvo privažiavęs ir policijos patrulių ekipažas Nr. 1723. Su turimu tarnybiniu alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Rover vairuotojui nustatė 2,43 promilių girtumą. Vairuotojas neneigė, kad vartojo alkoholį ir vairavo, taip pat paaiškino, kad jau ir anksčiau yra neblaivus sustabdytas prie vairo, o įvykio vietoje buvęs R. B. raštiškai paaiškinimu paliudijo, kad matė važiavimo faktą ir sekė iki Kapsų g. 44, Vilniuje, R. J. vairuojamą automobilį. Jis su porininku J. nuvežė į priklausomybės ligų centrą, o ekipažas Nr. 1723 liko forminti automobilio uždarymo procedūrų (b.l. 21).

- 2017 m. kovo 11 d. transporto priemonės (automobilio ROVER 220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 11);

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio Rover 220 SDI (1999 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 780 eurų (b.l. 13, 15);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilis Rover 220 SDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. V. (b.l. 14);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pranešimu, iš kurio matyti, kad automobilis Rover 220 SDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 10 d. buvo grąžintas A. V. (b.l. 16);

- alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0758 rodmenimis, iš kurių matyti, kad R. J. 2017 m. kovo 11 d., 10.22 val., buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 28, 29);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2383/2017(01), kurioje konstatuota, jog R. J. kraujyje, paimtame 2017 m. kovo 11 d., 11.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,04 promilės etilo alkoholio (b.l. 44).

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad R. J. 2017 m. kovo 11 d., apie 10.00 val. Vilniuje, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 3,04 promilės etilo alkoholio. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. J. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu, tačiau prašė leisti areštą atlikti poilsio dienomis, nes dirba (b. l. 64-65).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. J. - anksčiau teistas šešis kartus, paskutinį kartą už analogišką nusikaltimą (b.l. 50-54), baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 55-57), dirba (b.l. 59), byloje nėra duomenų apie R. J. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (teistas, baustas administracine tvarka, nustatytas sunkus girtumo laipsnis) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. kovo 11 d., 11.03 val. iki 2017 m. kovo 12 d., 11.16 val. (dvi paros) (b. l. 30, 32). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus vienai arešto parai.

BK 49 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė teismui nustatyti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, jeigu areštas paskirtas iki 45 parų.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, R. J. nuo 2017 m. vasario 24 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus bei atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, tikslinga tenkinti R. J. prašymą bei leisti jam atlikti baudžiamuoju įsakymu skirtą 28 parų arešto bausmę poilsio dienomis.

R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,04 promilės neblaivumas bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. J. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams. Nors R. J. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės (jos nėra įgijęs), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamajam R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 38).

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė R. J. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą – 780 eurų. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – A. V. (b.l. 14).

Atsižvelgiant į R. J. nustatytą sunkų girtumo laipsnį, taip pat į tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka ir už KET pažeidimus, automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš R. J. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio Rover vertę, t.y. 780 eurus.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. skirti 30 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti R. J. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2017 m. kovo 11 d., 11.03 val. iki 2017 m. kovo 12 d., 11.16 val., prilyginant jas dviem arešto paroms ir konstatuoti, jog neatlikta arešto bausmės dalis yra 28 paros.

R. J. skirtą 28 parų arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Paskirti R. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Konfiskuoti iš R. J. automobilio Rover 220 SDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 780 (septynis šimtus aštuoniasdešimt) eurų valstybės naudai.

Kaltinamajam R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

1.Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 59 straipsnis). Jeigu asmuo pažeidžia arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.