Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB)„Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui R. U. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo ir atsakovo R. U. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl pripažinimo apie nuomos sutarties pasibaigimą nuo 2013-07-01.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinys tenkinamas visiškai.

8. Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2012-09-13 tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), vieneriems metams. Atsakovas nuomos sutartyje įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti ieškovui nuomos mokestį bei mokesčius, mokėtinus už patalpų išlaikymą (Sutarties 6.1. punktas, 6.4. punktas, 6.4.1.- 6.5.1. punktai). Šalys neginčijo, kad atsakovas pagal Sutarties 6.1 punktą sumokėjo 2 (dviejų) mėnesių dydžio nuomos mokestį, t.y. 1 390,18 Eur, kuris yra užskaitomas už pirmą ir paskutinį nuomos mėnesius. Taip pat nustatytas prejudicinis faktas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-21900-545/2013 tenkino ieškovės UAB “Nekilnojamojo turto valdymas” ieškinį ir iš atsakovo R. U. priteisė 10901,85 Lt skolos, 3085,66 Lt delspinigių, 160,98 Lt palūkanų, 7,51 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (14148,49 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 424 Lt bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, kad atsakovas nuo 2012-11-02 nevykdė įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2012-09-13 nuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)nuomos, t. y. nemokėjo mėnesinio nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, mokėtinų už patalpų išlaikymą, dėl ko susidarė 10901,85 Lt dydžio įsiskolinimas (CPK 182 straipsnis). Sprendimas už akių yra įsiteisėjęs.

9. Ieškovė teigia, kad skola susidarė už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2014-02-28 ir nesutinka, kad su atsakovu, jog Sutartis nutrūko 2013-07-01, kadangi nėra dokumentų apie tai, kad šalys nutraukė sutartį anksčiau termino. Mano, jog Sutarties pasibaigimo momentas gali būti 2014 m. vasario mėnuo. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka, atsikirsdamas nurodo, jog šalys sutarė, jog Sutartis nutraukiama nuo 2017-07-01 ir priešiniu reikalavimu prašo šią datą pripažinti Sutarties nutraukimo diena.

10. Nagrinėjamoje byloje šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Civilinio kodekso 6.496 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 6.481 straipsnį laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje JAV korporacija GT International, Inc. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-40/2006).

11. Šalys 2012-09-13 Sutarties 4.2 punkte sulygo, kad pasibaigus patalpų nuomos terminui, nuomotojas suteikia nuomininkui pirmenybės teisę prieš visus kitus asmenis pratęsti/atnaujinti sutartį, sudaryti naują patalpų nuomos sutartį. Nuomotojas privalo raštu (su įteikimu nuomininkui) pranešti nuomininkui apie ketinimą nuomoti patalpas pasibaigus patalpų nuomos terminui, ne vėliau nei likus 60 dienų iki patalpų nuomos termino pabaigos, nurodant kainą bei kitas sąlygas, kuriomis patalpas nuomos. Jei per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos nuomininkas raštiškai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise nuomoti patalpas, arba nepateikia nuomotojui jokio atsakymo, nuomotojas turi teisę pasibaigus patalpų nuomos terminui – išnuomoti patalpas bet kuriam į jas pretenduojančiam asmeniui. Taigi, nuomotojui, t.y. ieškovei, nustatyta pareiga pranešti atsakovui apie ketinimą nuomoti patalpas pasibaigus Sutarties terminui. Tai rodo iš ankstinę nuomotojo teisę leisti nuomininkui toliau pasibaigus Sutarties terminui nuomotis patalpas ir pareigą apie tai jį informuoti.

12. Nustatyta, kad šalys sutarė, kad Sutarties termino pabaiga 2013-09-13. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad laikydamasi Sutarties 4.2 punkte nustatytų terminų įvykdė numatytą pareigą raštu pasiūlyti atsakovui apie ketinimą pasibaigus Sutarties terminui nuomoti patalpas.

13. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Sutartis tapo neterminuota atsižvelgus į šalių konkliudentinius veiksmus naudotis patalpomis. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, jog šalys sutarė, kad Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2013-07-01.

14. CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Taigi šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė. Tuo atveju, jei sutarties nuostatos (šios bylos atveju – 4.2 punktas) ar nuomotojo veiksmai nesudaro pagrindo aiškiai nuspręsti, kokia yra nuomotojo valia, nuomininkas, siekdamas sutarties modifikavimo į neterminuotą, vykdydamas savo kaip sutarties šalies pareigą veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, turi kreiptis į nuomotoją ir jo valią išsiaiškinti (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė raštu atsakovui, kaip tai numatyta Sutarties 4.2 punkte, nesiūlė atsakovui nuomotis patalpas pasibaigus Sutarties terminui, atsakovas iki nuomos sutarties pabaigos pats nesikreipė į nuomotoją ir neprašė pasibaigus nuomos sutarčiai tęsti nuomos santykius ir sudaryti naują nuomos sutartį. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas laikėsi nuoseklios pozicijos, atsakovas iš patalpų išsikėlė 2013 m. birželio mėnesį ir jas grąžino bei šalys sutarė, jog Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2013-07-01, o raktus perdavė ieškovo atstovui, patalpų perdavimo-priėmimo akto nesudarė. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus. Nors į bylą nėra pateiktas patalpų perdavimo-priėmimo aktas, kaip tai numato Sutarties punktas 9.2 punktas, tačiau iš į bylą ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad nuo 2013 m. liepos mėnesio ieškovė atsakovui neteikė sąskaitų už elektros energiją (Sutarties 6.4.1 – 6.4.4. punktai), kas leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog nuo 2013-07-01 atsakovas patalpomis nesinaudojo ir jos buvo grąžintos. Be to pati ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės buhalterija už komunalines paslaugas nuo 2013 m. liepos mėnesio sąskaitų atsakovui neišrašinėjo (2021-03-18 teismo posėdžio garso įrašo nuo 9:00 iki 10:03 min., nuo 11:43 iki 12:23 min.), kas taip pat leidžia kritiškai vertinti ieškovės argumentus, jog patalpos atsakovo nebuvo grąžintos. Jokių duomenų apie tai, kad iš tikrųjų atsakovas faktiškai naudojosi, ir/ar buvo užėmęs Sutartyje nurodytas patalpas, ieškovė nepateikė. Taigi priešingai nei teigia ieškovė, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovo valia buvo tęsti nuomos santykis, jis patalpomis faktiškai naudojosi, buvo jas užėmęs, ar, kad Sutartis nutrūko, kaip teigia ieškovė, 2014 m. vasari mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovė deklaratyviai nurodo, kad Sutarties pasibaigimo terminas yra 2014 m. vasario mėnuo, kai atsakovas grąžino patalpas, nes pati ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti neturi (2021-03-18 teismo posėdžio garso įrašo nuo15:03 iki 15:22 min., CPK 178 straipsnis). Taigi teisinio pagrindo spręsti apie ieškovės nurodomą Sutarties nutraukimo momentą nėra. Nuomotojas, negavęs informacijos, kad nuomininkas pageidauja po sutarties pasibaigimo naudotis ginčo patalpomis nuomos santykių pagrindu, ypač tada, kai šalys sudarė terminuotą nuomos patalpų sutartį, bei pačiam nuomotojui pažeidžiant Sutartyje nustatytą pareigą raštu siūlyti nuomotis patalpas nuomininkui, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad nuomininkas siekia CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių, patalpomis toliau naudojasi ir/ar jas užima, todėl konstatuotina, kad terminuota Sutartis nesitransformavo į neterminuotą patalpų nuomos sutartį. Priešingai, iš nustatytų aplinkybių ir aptartų įrodymų darytina išvada, kad šalys aptarė Sutarties pabaigos terminą, todėl pripažintina, kad šalims sutarus Sutartis pasibaigė 2013-07-01. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo reikalavimas pripažinti Sutartį pasibaigusia/nutraukta nuo 2013-07-01 yra pagrįstas ir tenkintinas.

15. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pažymėtina, kad Sutarties 11 punktas numato galimybę Sutartį šalims nutraukti šalių susitarimu. Nors ši Sutarties nuostata numato, kad Sutarties nutraukimas šalių susitarimu turi būti raštiškas, tačiau iš pastarosios nuostatos turinio matyti, jog ji nustato šalių teisę, bet ne pareigą, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju raštiško susitarimo dėl sutarties nutraukimo nebuvimas, neeliminuoja šalių galimybės Sutartį nutraukti ir žodžiu, jei šalys dėl to susitaria.

16. Pripažinus, jog Sutartis pasibaigė 2013-07-01 atitinkamai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą, susidariusią nuo 2013-07-01 iki 2014-02-13 laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinu.

17. Šalys taip pat skirtingai aiškina Sutarties 6.1 punkte numatytos 2 (dviejų) mėnesių dydžio nuomos mokesčio, t.y. 1 390,18 Eur, užskaitymą už pirmą ir paskutinį nuomos mėnesius. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pastaroji suma buvo išskaičiuota teikiant ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-21900-545/2013. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka ir mano, kad ši suma turi būti užskaitoma šioje byloje reiškiant ieškovės reikalavimą.

18. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-18 sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-21900-545/2013 konstatuota, kad atsakovas nuo 2012-11-02 nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė pateikė į bylą pastarojoje civilinėje byloje pateiktą ieškinį, kuriame nurodoma, kad atsakovo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį skola paskaičiuota už laikotarpį nuo 2012-11-02 iki 2013-03-18. Taip pat iš delspinigių skaičiavimo lentelės, kuri buvo pateikta į bylą Nr. 2-21900-545/2013 matyti, kad nuo prašomos priteisti skolos delspinigiai buvo paskaičiuoti išskaičiuojant 2012-09-25 sumokėtą 4800 Lt sumą (Sutarties 6.1 punktas), kas taip pat atspindėta ir ieškovės pateiktoje Klientų apyvartoje nuo 2012-07-01 iki 2021-02-28. Nors sprendime už akių nenurodoma, už kokį laikotarpį skola priteista iš atsakovo, taip pat nėra nurodoma apie 4800 Lt išskaitymą iš prašomos priteisti skolos, tačiau iš ieškinio ir kartu su juo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės turinio matyti, jog matematiškai paskaičiavus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras gaunamą ir priteistą sumą, Sutarties 6.1 punkto pagrindu atsakovo įmokėta 4800 Lt suma yra užskaityta. Taigi atsakovo argumentas, jog 4800 Lt suma turi būti išskaičiuojama iš nagrinėjamojoje byloje prašomos skolos, atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Pripažinus, kad Sutartis pasibaigė nuo 2013-07-01, spręstinas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas dėl atsakovo skolos iki 2013-07-01. Atsakovas neginčijo, kad nuomos mokesčio ir už suteiktas komunalines paslaugas iki 2013-07-01 nemokėjo.

20. Ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad atsakovui buvo išrašytos sekančios PVM sąskaitos faktūros: 2013-04-02 Serija NTV Nr. 16053 24000 Lt (695,09 Eur), 2013-04-30 Serija NTV Nr. 16522 290,16 Lt (84,04 Eur), 2013-05-02 Serija NTV Nr. 16663 2400 Lt (695,09 Eur), 2013-05-22 Serija NTV Nr. 16997 206,07 Lt (59,68 Eur), 2013-06-03 Serija NTV Nr. 17210 2400 Lt (695,09 Eur), 2013-06-18 Serija NTV Nr. 17442 69,61 Lt (20,16 Eur), iš viso 2 249,15 Eur už nuomos ir komunalines paslaugas.

21. Taigi atsakovui nuo 2013-03-01 nevykdant įsipareigojimų, prisiimtų pagal Sutartį, t. y. nemokant mėnesinio nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, mokėtinų už patalpų išlaikymą, susidarė 2 249,15 Eur dydžio įsiskolinimas.

22. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, į bylą atsakovas neteikė ir neginčijo teismo posėdžio metu, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę mokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius, mokėtinus už patalpų išlaikymą, todėl iš atsakovo ieškovės naudai yra priteisiamas 2 249,15 Eur dydžio įsiskolinimas (CK 6.63 straipsnis, CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

23. Sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsakovui neįvykdžius savo prievolės laiku sumokėti nuomos mokesčio pagal nuomos sutartį, iš jo ieškovo naudai yra priteisiama 161,94 Eur delspinigių (2249,14 x 0,04 : 100 x180) (Sutarties 10.1 punktas, CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

24. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 411,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

25. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

26. Teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, kad ieškovė sumokėjo 231 Eur žyminį mokestį ir patyrė 250 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 135,55 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

27. Atsakovas byloje patyrė 3363 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 3213 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs atsiliepimo ir priešieškinio apimtį, kitų byloje pateiktų procesinių dokumentų turinį, teisinio ginčo specifiką, ginčo sumos dydį, posėdžių trukmę, skaičių, sprendžia, kad atsakovo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio).

28. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neskirstomos ir nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, naudai 2 249,15 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 15 ct) skolos, 161,94 (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir 94 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2 411,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135,55 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Pripažinti, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir R. U. pasibaigė/buvo nutraukta nuo 2013 m. liepos 1 d.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 363 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.