Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-09-06 · Civilinė byla Nr. 2A-582-492/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-06
Bylos Nr.
2A-582-492/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
Ieškovas
„Vilniaus energija“
Atsakovas
V. Ž.
Kategorijos
  • 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-582-40/2007

Teisėja Raimonda Vansevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

44.3.; 44.5.1.;

121.15.; 121.18.;121.21.;(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Dalios Višinskienės, Romualdos Janovičienės,sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei,dalyvaujant ieškovo „Vilniaus energija“ atstovei Rimai Tarasevičienei,atsakovui V. Ž. , jo atstovei adv. Aurelijai Vingrienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir atsakovo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1446-734/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš V. Ž. 1 057,86 Lt skolos už šildymą bei karštą vandenį, 82,79 Lt delspinigių, 63 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , kurio savininkas yra V. Ž. . Atsakovas pasirašė atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 2419168, kuri numato, jog vartotojui nepranešus apie karšto vandens skaitiklio gedimą ir jį nustačius, atliekamas sunaudoto karšto vandens kiekio perskaičiavimas. 2005-01-18 buvo nustatytas karšo vandens skaitiklio gedimas, todėl buvo perskaičiuoti mokesčiai nuo paskutinio skaitiklio patikrinimo dienos. Skola nuo 2002-12-16 iki 2005-01-19 sudarė 1 057, 86 Lt. Atsakovui buvo paskaičiuoti 0,04 procento delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2006-05-21 iki 2006-11-21 – iš viso 82,79 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas V. Ž. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą ir atsakovą, nurodydamas skirtingus mokesčių paskaičiavimo pagrindus iki kreipimosi į teismą dienos bei kreipdamasis į teismą, paskaičiuoja skirtingas sumas. Ieškovas neįrodė aplinkybės, jog buvo nustatyta karšto vandens skaitiklio gedimas, nes šiam gedimui nustatyti nebuvo atlikta metrologinė patikra, gedimas 2005-01-18 nustatytas „iš akies“. Kadangi iki šio patikrinimo buvo sąžiningai ir laiku mokama už karšto vandens suvartojimą pagal skaitiklių rodmenis, išgirdęs tokią išvadą, minėtame bute gyvenantis ieškovo tėvas skubiai pakeitė skaitiklį. Skaitiklį sumontavus 2005-01-19 buvo iškviestas ieškovo darbuotojas, kuris jį užplombavo bei surašė Karšto vandens skaitiklių plombavimo aktą, kuriame nurodė, kad „už vandenį reikia mokėti pagal skaitiklio rodmenis“. Pažymėtina, jog po skaitiklio pakeitimo suvartojamo karšto vandens kiekis nepadidėjo, todėl pagrindo įtarti, kad skaitiklis buvo sugedęs ar blogai veikiantis, nėra. Be to, remiantis Šilumos ūkio įstatymu, šilumos tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė 642,57 Lt skolos, 47,58 Lt delspinigių ir 63 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovo atstovas 2005-01-18 patikrinęs bute esantį karšto vandens skaitiklį, surašė aktą, kuriame konstatavo, kad skaitiklis sukasi tik tekant labai stipriai srovei. Atsakovo veiksmai – tai, kad jis sutiko su ieškovo nurodymu pakeisti karšto vandens skaitiklį, po atlikto patikrinimo skaitiklį nedelsiant pakeitė, skaitiklio metrologinei patikrai nepateikė – rodo, jog atsakovas neginčijo, kad skaitiklis yra netinkamas naudoti (neteisingai fiksuoja karšto vandens kiekį), todėl atsirado pagrindas atsakovui perskaičiuoti mokesčius už karšta vandenį nuo 2002-12-16 (paskutinio patikrinimo dienos) iki 2005-01-18 (kuomet buvo nustatytas gedimas). Vien deklaruoto suvartoto karšto vandens kriterijus nėra objektyvi aplinkybė paneigianti skaitiklio gedimą. Teismas pažymėjo, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą, karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalį – organizuoti apskaitos prietaisų patikrą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas šią pareigą turėjo vykdyti rūpestingai, atsižvelgdamas į vartotojo interesus, todėl priteista skola už karštą vandenį už vienerius metus, nuo 2004-01-18 iki 2005-01-18, iš viso – 642,57 Lt, atitinkamai sumažinti delspinigiai iki 47,58 Lt sumos.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad aiškinant Šilumos ūkio įstatymo normas sistemiškai, buitinis karšto vandens skaitiklis nėra atsiskaitomasis šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisas, nes juo neišmatuojamas šilumos kiekis geriamo vandens pašildymui. Šilumos tiekėjas, apskaičiuodamas mokesčius buitiniam vartotojui už šilumą, suvartotą su karštu vandeniu, vadovaujasi ne tiesiogiai butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenimis, bet buitinio vartotojo deklaruojamu suvartoto vandens kiekiu ir jam priskirtu šilumos kiekiu. Remiantis Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių XIV skirsniu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-07-08 nutarimu Nr. O3-43 patvirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos 49.1 punktu, karšto vandens skaitikliai butuose nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Jų rodmenų ataskaitos gali būti naudojamos tik šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, nes šie pritaisai matuoja tik karšo vandens tūrį ir nematuoja jo temperatūros – pagrindinės karšto vandens kaip prekės savybės. Šiuos prietaisus savo lėšomis įgyja, įrengia ir prižiūri šilumos vartotojas, jų priežiūros, metrologinės patikros išlaidos nėra įskaičiuojamos į šilumos kainą. Visas suvartotos šilumos kiekis nustatomas pagal vieną daugiabučio namo įvadinį šilumos apskaitos prietaisą.

Atsakovas V. Ž. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 22 d. sprendimą dalyje dėl ieškovui priteistos 642,57 Lt skolos, 47,58 Lt delspinigių bei 63 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisi bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo atstovo 2005-01-18 surašytas karšto vandens skaitiklio patikrinimo aktas nėra objektyvus kriterijus gedimui ir jo mastui nustatyti, nes nebuvo atlikta skaitiklio metrologinė patikra. Tai, kad atsakovas iš karto po patikrinimo nekvietė specialistų skaitiklio techninei būklei nustatyti ar neatliko skaitiklio metrologinės patikros nereiškia vartotojo neapdairumo ir nerūpestingumo. Ieškovas visą laiką mokėjo už suvartotą šiluminę energiją. Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad esant tokiam skaitiklio gedimui, suvartojamo karšto vandens kiekis turėjo būti labai iškreipiamas. Tačiau po skaitiklio pakeitimo suvartojamo vandens kiekis praktiškai nepakito, todėl nei atsakovas, nei bute gyvenantis jo tėvas negalėjo ir neprivalėjo įtarti, kad jis blogai veikia. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino aplinkybės, jog ieškovo reikalavimas yra reikalavimas atlyginti žalą. Ieškovas neįrodė, kad suteikė atsakovui paslaugų už nurodytą sumą, taip pat neįrodė, jog patyrė tokio dydžio žalą. Po teismo sprendimo priėmimo atsakovas atsitiktinai rado karšto vandens skaitiklį, dėl kurio gedimo buvo surašytas 2005-01-18 aktas, jį patikrino ir 2007-02-22 sudarytas vandens skaitiklio pasas patvirtina, kad skaitiklis buvo tinkamas. Ieškovas ne tik nenustatė skaitiklio gedimo, bet ir netinkamai įformino 2005-01-18 aktą, nes nurodė neteisingą skaitiklio numerį. Atsakovas šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nes bute gyvenantis tėvas teigė, kad šio skaitiklio neišsaugojo. Jis 2005-12-23 patyrė galvos traumą, dėl kurios jam pasireiškia atminties praradimai.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo pareikštą apeliacinį skundą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kuriomis remiantis galima priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovas pasirašė gedimą konstatuojantį aktą, pakeitė skaitiklį, tai yra pripažino gedimą. Nesuprantama, kaip skaitiklis, sukęsis tik tekant labai stipriai srovei, praėjus daugiau nei dvejiems metams po jo demontavimo, neatlikus jokių eksploatacinės priežiūros ar remonto darbų, pasirodo yra tinkamas naudojimui.

Atsakovas V. Ž. atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis ir Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 201 punktas nustato galimybę šilumos tiekėjui ir vartotojui susitarti dėl atsiskaitymo už patiektą šiluminę energiją. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis, pagal kurią atsakovo bute įrengtas karšto vandens skaitiklis yra atsiskaitomasis vandens apskaitos prietaisas, kadangi būtent pagal skaitiklio rodmenis atsiskaitoma su tiekėju (Sutarties 2 punktas). Sutarties 3 punkte nustatyta, kad vartotojas privalo leisti tiekėjo atstovams nuo 8.00 iki 20.00 val. įeiti į butą patikrinti karšto vandens skaitiklių parodymus bei jų eksploatacines sąlygas. Tai patvirtina, jog ieškovas privalėjo rūpintis ir organizuoti skaitiklio priežiūrą. Tarp šalių sudaryta sutartis neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymui, todėl privalo būti taikomos sutarties nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo V. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovo su atsakovu sudarytoje atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartyje Nr. 2419168 yra numatyta, kad „vartotojas“ (atsakovas) atsiskaito už buto šildymą pagal bendrąjį (naudingą) plotą. Už karštą vandenį turintieji karšto vandens skaitiklius atsikaito pagal pastarųjų parodymus; „vartotojas“ privalo leisti „tiekėjo“ atstovams nuo 8 val. iki 20 val. įeiti į butą patikrinti karšto vandens skaitiklių parodymus bei jų ekslpoatacijos sąlygas (l. 12). Atsakovo bute (duomenys neskelbtini) , šalto ir karšto vandens skaitikliai sumontuoti 1994 m. balandžio 1 d. (l. 88). Karšto vandens skaitiklio Nr. 9317048 patikrinimą 2005-01-18 atlikęs ieškovo atstovas R. J. nustatė, kad jis sukasi tik prie labai didelės srovės. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas jis parodė, kad dėl tokio skaitiklio gedimo yra labai stipriai iškreipiamas sunaudoto karšto vandens kiekis; gedimas buvo nustatytas dalyvaujant bute gyvenančiam atsakovo tėvui B. Ž. . Buvo surašytas karšto vandens skaitiklio patikrinimo ir nuplombavimo aktas Nr. 523, kurį pastarasis pasirašė (l. 10). Nedelsiant – kitą dieną 2005-01-19 bute buvo įrengtas naujas karšto vandens skaitiklis, kurio montavimą ir plombavimą patvirtina ieškovo atstovo 2005-01-19 surašytas aktas (l. 9). Remiantis ieškovo pateiktais duomenimis, karšto vandens skaitiklis šiame bute prieš tai buvo tikrinamas 2002-12-16 (l. 8).

Atsakovas V. Ž. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovui žala nebuvo padaryta, ir šią aplinkybę įrodinėjo faktu, kad po naujo karšto vandens skaitiklio įrengimo karšto vandens sunaudojimas nė kiek nepakito, bei pateikė UAB „Vilimeksas“ pažymą 2007-06-08 Nr. G-1-07, patvirtinančią, kad 2007-02-22 patikrinus atsakovo skaitiklį pagal patikros metodiką BPM 8871 101-22:2002 Nr. 9317048 buvo nustatyta, kad jis yra tinkamas karšto vandens apskaitai, buvo išduotas vandens skaitiklio pasas (l. 86, 114). Aplinkybę, kad karšto vandens suvartojimas po naujo skaitiklio sumontavimo nepakito, įrodo atsakovo parengta skaitiklio parodymų per 2002-2006 metus suvestinė (l. 42).

Ieškovo surašytas 2005-01-18 aktas Nr. 523 aktas ir liudytojo R. J. parodymai patvirtina, kad patikrinimo dieną atsakovui priklausantis karšto vandens skaitiklis buvo sugedęs. Tačiau remiantis šiais duomenimis, nėra galimybės nustatyti, koks gedimo pobūdis, kaip seniai jis sugedęs, ar vėliau galėjo būti pašalintos gedimo priežastys. Apelianto pateikta UAB „Vilimeksas“ pažyma ir vandens skaitiklio pasas nepaneigia fakto, kad patikrinimo dieną gedimas buvo. Tačiau vien šios aplinkybės nustatymas – kad karšto vandens skaitiklis sukosi tik esant labai stipriai srovei, kai nėra nustatytos gedimo priežastys, trukmė, nėra pakankamas pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę ir perskaičiuoti suvartotą karštą vandenį pagal normatyvus. Visais atvejai civilinė atsakomybė grindžiama realiai patirtų nuostolių atlyginimo principu. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas neįrodė, nei kad patyrė reiklaujamo dydžio nuostolius, nei kad realiai galėjo juos patirti. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad atliekant neeilinę patikrą, kilus ginčui dėl karšto vandens skaitiklio gedimą konstatavusio akto, turi būti laikomasi procedūros, apibrėžtos LR Ūkio ministro 1999-12-21 įsakymu Nr. 424 patvirtintomis šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklėmis. Taisyklių 25 p. nurodo, jog kilus įtarimui dėl apskaitos prietaisų rodmenų tikslumo, tiek šilumos gamintojas, tiek tiekėjas tiek vartotojas turi teisę reikalauti juos patikrinti eksloatavimo metu. Laikytina kad ieškovui, nustačiusiam gedimą ir reikalaujančiam taikyti sutartinę atsakomybę, ir atitenka pareiga tiek patikrinti karšto vandens apskaitos prietaisą eksploatavimo metu, nustatyti gedimo priežastis ir pan., tiek įrodyti atitinkamas aplinkybes civilinėje byloje (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovas yra vartotojas, silpnesnioji sutarties ir civilinio teisinio santykio šalis, todėl ieškovui atitenka didesnė atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tame tarpe ir pareiga išaiškinti vartotojui apie kilsiančias pasekmes dėl gedimo nustatymo, galimybę pačiam atlikti apskaitos prietaiso patikrinimą eksploatavimo metu, pareigą atlikti skaitiklio metrologinę patikrą. Ieškovas, neatlikęs karšto vandens prietaiso patikrinimo eksploatavimo metu, neįrodė, kad galėjo patirti reiklaujamus nuostolius, taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti įsiskolinimą iš atsakovo pagal Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2001-03-29 sprendimu Nr. 535V patvirtintą tvarką nėra pagrindo. Kad realių nuostolių ieškovas nėra patyręs patvirtina aplinkybė, kad karšto vandens suvartojimas po skaitiklio pakeitimo nepakito, bei ieškovo atstovės paaiškinimas, kad namo gyventojai už tiekiamą energiją yra atsiskaitę pagal namo įvadinį skaitiklį. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su ieškovo reikalaujamų nuostolių realumu, todėl be pagrindo iš dalies tenkino ieškinį. Dėl šios priežasties sprendimas keistinas, ieškinys atsmestinas pilnai, o atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 50 Lt žyminio mokesčio, 1 062 Lt advokatės pagalbos išlaidų.

Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo nuosavybe esantis karšto vandens skaitiklis negali būti laikomas atsiskaitomuoju prietaisu, yra atmestinas. Šalys atsiskaitymo už butų šildymą ir ir karštą vandenį sutarties Nr. 2419168 2 p. nustatė, kad atsiskaitomasis karšto vandens prietaisas yra vartotojo bute įrengtas karšto vandens skaitiklis. Nors karšto vandens skaitiklio rodmenų ataskaitos yra naudojamos tik šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, tačiau šie rodmenys individualizuoja kiekvieno vartotojo sunaudoto karšto vandens, o nustatačius proporciją – ir šilumos kiekį. Tai atitinka tiek Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 1 d., tiek LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 201 p. nuostatas. Aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisų butuose įrengimo, patikros ir eksploatacijos sąnaudos į šilumos ir karšto vandens kainą nėra įskaičiuojamos, neatleidžia energijos tiekėjo nuo pareigos teisingai apskaityti perduotą buitiniam vartotojui energijos kiekį ir sutartyje išsamiai aptarti karšto vandens apskaitos prietaiso įrengimo, patikros ir eksploatacijos sąlygas. Sutartyje su atsakovu tokios sąlygos apskritai nėra aptartos, todėl ieškovas negali savo argumentų grįsti aplinkybe, kad ginčo skaitikliui vartotojas nebuvo atlikęs metrologinės patikros. Pareiga užtikrinti energijos vartojimo apsakitos prietaisų techninę būklę atitenka jos tiekėjui, o neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą (ginčo atveju gedimo vartotojas nepastebėjo pats) draudžia įstatymas (CK 6.387 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti, UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmesti. Priteisti atsakovo V. Ž. naudai iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ 1112,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Dalia VišinskienėRomualda Janovičienė