Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transit“ atstovės advokatės G. G. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2442-217/2014 pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transit“ prašymą dėl išieškomos sumos išdėstymo dalimis antstolės R. M. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/0141 pagal kreditoriaus ARIS POLSKA Sp.zo.o. pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Transit“ dėl skolos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. priėmė teismo įsakymą pagal išieškotojo ARIS POLSKA Sp.zo.o. (toliau - ARIS POLSKA) pareiškimą dėl 13 557,81 EUR skolos, 703,10 EUR 0,2 % dydžio delspinigių, 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų: 101,66 Eur (351 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Baltic Transit“.

2014 m. spalio 15 d. teisme buvo gautas kreditoriaus ARIS POLSKA prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi skolininkė UAB „Baltic Transit“ pažeidė taikos sutartyje nustatytus terminus, neįvykdė savo įsipareigojimų, o prašymo padavimo dieną buvo skolinga 10 661,61 Eur. Teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi prašymą tenkino ir išdavė kreditorei ARIS POLSKA 2014 m. spalio 29 d. vykdomąjį raštą, pagal kurį antstolės R. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/14/01741 dėl 10 661,61 EUR skolos ieškojimo iš skolininko UAB „Baltic Transit“, išieškotojo ARIS POLSKA naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolė R. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nagrinėjimas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skolininkės prašymą dėl išieškomos sumos vykdymo procese išdėstymo dalimis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o skolininko prašymas būtent ir yra siejamas tik su šia aplinkybe. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį pagal kreditorės ARIS POLSKA pareiškimą dėl 10 661,61 Eur (9 958,51 Eur skolos ir 703,10 Eur delspinigių) sumos priteisimo iš skolininkės UAB „Baltic Transit“, skolą sumokant dalimis, šia tvarka: a. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. sumoka 2 316,96 EUR; b. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. sumoka 2 316,96 EUR; c. iki 2014 m. spalio 7 d. sumoka 2 316,96 EUR; d. iki 2014 m. spalio 21 d. sumoka 3 710,73 EUR; UAB „Baltic Transit“ įsipareigoja su pirmu mokėjimu nurodytu 1 a punkte, tai yra iki 2014 m. rugsėjo 23 d. sumokėti kreditoriui ARIS POLSKA taip pat ir 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 25,41 Eur (87,75 Lt), taikos sutarties 5 punkte numatant, kad: „UAB „Baltic Transit“ pažeidus šioje sutartyje nurodytus mokėjimo terminus, laikoma, kad visi skolos mokėjimo terminai yra suėję, ir UAB „Batlic Transit“ visą šios sutarties pirmame punkte nurodytą skolą privalo grąžinti ARIS POLSKA nedelsiant, nesilaikant šioje sutartyje nustatytų skolos grąžinimo terminų.“ Skolininkei nevykdant taikos sutarties, kreditorė kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi prašymą tenkino ir išdavė kreditorei ARIS POLSKA vykdomąjį raštą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį, kuria patvirtinta tarp ARIS POLSKA ir UAB „Baltic Transit“ 2014 m. rugsėjo 24 d. sudaryta taikos sutartis. Skolininkė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama kreditorės ARIS POLSKA naudai išieškotinos 6 500,10 Eur skolos, 753,17 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą išdėstyti lentelėje nustatyta tvarka, t.y. iki kiekvieno mėnesio mokant po 402,95 Eur, pirmą mokėjimą įvykdant iki 2015 m. kovo 25 d., paskutinį iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., iš viso 7 253,27 Eur.

Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl to, kad apeliantė UAB „Baltic Transit“ yra pažeidusi taikos sutartyje numatytą skolos mokėjimo grafiką, nekilo, priešingai iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė nei taikos sutarties pažeidimo fakto, nei vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo neginčija, todėl teismas daro išvadą, kad apeliantė sutinka, kad taikos sutartis buvo pažeista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditorei ARIS POLSKA išdavė vykdomąjį raštą. Apeliantė prašymą išdėstyti išieškomą antstolės R. M. kontoros vykdomoje byloje Nr. 0064/14/01741 sumą dalimis grindė sunkia finansine padėtimi ir nuostolinga įmonės veikla, pateikė, skolininkės vertinimu, tai pagrindžiančius įrodymus: finansinę ataskaitą už 2013 metus (b. l. 57-62), informaciją apie UAB „Baltic Transit“ skolas Sodrai iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt (b. l. 63), turto arešto duomenis (b. l. 64-66). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus, ir tai, kad turėdama galimybę skolą grąžinti dalimis, apeliantė ja nepasinaudojo, padarė išvadą, kad skolininkės prašymas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis kreditorės ARIS POLSKA interesus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, tiek su atsiliepime į atskirąjį skundą išsakytais argumentais, kad apeliantė UAB „Baltic Transit“ sudarydama taikos sutartį su kreditore ARIS POLSKA, kurioje, abipusių šalių sutarimu ir suderinta valia, susitarė dėl kreditorės naudai priteistos skolos mokėjimo dalimis tvarkos bei kitų taikos sutartyje numatytų pasekmių, tačiau nesilakė taikos sutarties sąlygų, kreditorei ARIS POSLKA 2014 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo tik vieną 2896,20 Eur dydžio įmoką, ir galimybe skolą grąžinti dalimis, nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl, vienai iš taikos sutarties šalių savo sutartinių prievolių nevykdant geranoriškai, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 str. 3 d.). Taigi Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 str. 1 d. 2, 9 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. R. Š., V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. M. ir T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-468/2011). Ginčo atveju, apeliantė UAB „Baltic Transit“ nesikreipė nei į kreditorę ARIS POLSKA, nei į teismą dėl taikos sutarties turinio pakeitimo, todėl yra akivaizdu, kad skolininkė nedėjo visų pastangų geranoriškai atlyginti skolą. Be to, taikos sutarties pasirašymo metu, t. y. 2014 m. rugsėjo 24 d., žinojo apie savo finansinę padėtį, tai patvirtina pačios apeliantės kartu su prašymu dėl kreditorės naudai išieškomos sumos išdėstymo dalimis pateikta finansinė ataskaita už 2013 metus, todėl apeliantė galėjo realiai vertinti savo finansines galimybes vykdyti taikos sutartį jau jos sudarymo metu.

Sprendžiant dėl teismo sprendimo išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad išdėsčius sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad yra didelė tikimybė, kad aplamai ateityje sprendimas nebus įvykdytas, kadangi pati apeliantė nurodė, kad nors jos finansinė padėtis yra sunki, o įmonės veikla nuostolinga, ji ir toliau ją vykdo. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pakartotinis skolos išdėstymas dalimis, apeliantės nurodytu grafiku pažeistų kreditorės interesus ir paneigtų teismo sprendimų privalomumą, tokiu būdu pažeidžiant šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl kitų apeliacinių skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, nepasisakytina.

Dėl nurodytų argumentų ir padarytų išvadų skolininko atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.