Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Justė Visakavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. S., N. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Bylos duomenimis pareiškėja ir I. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad I. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su sutuoktine V. S. I. S., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo 2 vaikus – A. S., N. L.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis mirusio I. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu registruota ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teiktais rašytiniais paaiškinimais I. S. turėjo banko sąskaitą AB Swedbank banke, kurioje buvo apie 1 500 Eur piniginių lėšų. Pareiškėja pateikė testamentų registro išrašą, kuris patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo I. S. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

Pareiškėjos teigimu po vyro mirties ji prižiūri butą, adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi juose esančiais kilnojamaisiais daiktais, moka buto komunalinius mokesčius, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja priėmė sutuoktinio I. S. palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi rūpinosi nekilnojamuoju turtu, jį išlaikė, palikėjo vaikai, byloje dalyvaujantys kaip suinteresuoti asmenys, šias aplinkybes patvirtino. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja V. S. po sutuoktinio I. S., mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja V. S. po sutuoktinio I. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio I. S. (I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.