Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-12-21 nutartimi teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV) teisingai perskaičiuoti pareiškėjo R. R. senatvės pensiją (b. l. 1–2)

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Jei asmuo dėl to, kad visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, negali pateikti duomenų apie draudžiamąsias pajamas, turėtas 1984-1993 metais, apskaičiuojant pensiją laikoma, kad šiuo laikotarpiu asmuo gavo minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jei asmeniui naudinga, draudžiamųjų pajamų koeficientas gali būti skaičiuojamas iš ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų imtinai (praleidžiant tuos metus, kurių dokumentai neišsaugoti). R. R. paskirta senatvės pensija yra apskaičiuota atsižvelgiant į Lietuvoje įgytą 22,5667 metų stažą bei draudžiamųjų pajamų koeficientą 0,8965, apskaičiuotą pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas Lietuvoje nuo 1994-01-01 iki pensijos skyrimo mėnesio. Laikotarpiu nuo 1979-04-16 iki 1991-04-02 pareiškėjas dirbo Kauno specializuotoje vaikų-jaunimo sportinėje techninėje mokykloje. Šios mokyklos dokumentai nesaugomi nei Lietuvos, nei Rusijos archyvuose, todėl nėra galimybės gauti duomenis apie pareiškėjo 1979-1991 metais turėtas draudžiamąsias pajamas. Dėl šios priežasties, 0,4445 draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1993-12-31 apskaičiuotas laikant, kad 1975-11-20 - 1977-11-18 laikotarpiu (būtinoji karinė tarnyba) ir 1979-04-16 - 1991-04-02 laikotarpiu (darbas Kauno specializuotoje vaikų – jaunimo sportinėje techninėje mokykloje) pareiškėjo darbo užmokestis buvo lygus minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui.

Atsakovės VSDFV Užsienio išmokų tarnybos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pagrindo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją.

Teismas, apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, pažymi, kad iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei prie skundo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2018-04-10 sprendimu Nr. UI-PS1-4367 ir VSDFV 2018-10-02 sprendimu Nr. (6.5) I-5837, t. y. su šiuose sprendimuose nustatytu pareiškėjo pensijos dydžiu, todėl prašo paskirtą pensiją perskaičiuoti. Pastebėtina, kad teismas išaiškino pareiškėjui teisę prašyti panaikinti minėtus sprendimus, tačiau pareiškėjas pildydamas savo skundą tokio reikalavimo teismui vis tik nekėlė. Tačiau teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl pensijos perskaičiavimo taip pat vertins nurodytų sprendimų turinį, nes būtent VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2018-04-10 sprendimu Nr. UI-PS1-4367 pareiškėjui paskirtas 140,58 Eur pensijos dydis ir VSDFV 2018-10-02 sprendimu Nr. (6.5) I-5837 Užsienio išmokų tarnybos sprendimas paliktas nepakeistas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti iki 2017-12-31; toliau – ir Pensijų įstatymas), taip pat Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-03-04; toliau – ir Nuostatai).

Asmuo, siekdamas gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, kreipiasi į gyvenamosios vietos socialinio draudimo skyrių, pateikdamas privalomus pensijai skirti dokumentus, nurodomus Nuostatų 56 punkto papunkčiuose, įskaitant ir dokumentus, įrodančius pajamas, prilyginamas asmens draudžiamosioms pajamoms.

Vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1–9 punktai) asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį.

Nuostatų 30 punkte nustatyta, kad draudžiamosios pajamos nuo 1994-01-01, taip pat savarankiškai dirbusių asmenų (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kurie pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas mokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, draudžiamosios pajamos nuo 1991-01-01 ir Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995-01-01 įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Iki minėtųjų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais.

Nuostatų 63 punktas nustato, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti šių Nuostatų 56–58 punktuose nurodytų pensijai skirti trūkstamų dokumentų, jeigu asmuo pats dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti.

Apibendrindamas teisės aktų nuostatas, teismas pažymi, kad asmuo, siekiantis, kad jam būtų paskirta valstybinė socialinio draudimo pensija, kreipiasi į socialinio draudimo skyrių, prašydamas skirti pensiją ir pateikia dokumentus, įrodančius jo gautas draudžiamąsias pajamas. Tuo atveju, jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu asmuo pats dėl svarbių priežasčių neturi galimybės pateikti dokumentų, patvirtinančių draudžiamąsias pajamas, socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjui VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2018-04-10 sprendimu Nr. UI-PS1-4367 (b. l. 3) paskirta 140,58 Eur per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2017-10-01 iki gyvos galvos. Šiame sprendime nurodyta, jog pareiškėjo senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 22,5667 m. trukmės stažą bei 1994 ir 2003 turėtas draudžiamąsias pajamas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2018-04-10 sprendimu, pateikė skundą VSDFV (b. l. 54), kuri 2018-10-02 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 55–56). VSDFV 2018-10-02 sprendimą motyvavo tuo, jog laikotarpiu nuo 1979-04-16 iki 1991-04-02 pareiškėjas dirbo Kauno specializuotoje vaikų-jaunimo sportinėje techninėje mokykloje, šios mokyklos dokumentai nesaugomi, todėl nėra galimybės gauti duomenų apie tuo metu turėtas pareiškėjo pajamas. Nurodė, kad nesant duomenų apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 1979-04-16 iki 1991-04-02, laikytina, kad darbo užmokestis buvo minimalus.

Teismas pažymi, kad VSDFV teritoriniai skyriai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti pareiškėjo draudžiamąsias pajamas ginčo laikotarpiu. Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos archyvų skyrius 2017-07-27 raštu informavo VSDFV Mažeikių skyrių, kad Kauno specializuotos vaikų-jaunimo techninės mokyklos dokumentai Archyvų skyriui saugoti neperduoti, todėl pateikti pareiškėjo darbo stažo ir draudžiamų pajamų dydžių negali (b. l. 47). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2016-05-11 informavo VSDFV Mažeikių skyrių, kad negali išduoti pažymos apie pareiškėjo 1984-01-01 iki 1991-04-02 darbo užmokestį, nes tokie dokumentai nebuvo perduoti Krašto apsaugos ministerijai (b. l. 48). Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius 2016-04-08 raštu informavo VSDFV Mažeikių skyrių, kad taip pat neturi duomenų apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas tuo laikotarpiu, kai jis dirbo Kauno specializuotoje vaikų-jaunimo sportinėje-techninėje mokykloje (b. l. 49).

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1979-04-16 iki 1991-04-02 dirbo Kauno specializuotoje vaikų-jaunimo sportinėje techninėje mokykloje, tačiau nėra išlikusių duomenų apie tuo metu gautą pareiškėjo darbo užmokestį. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas, tačiau teigia, kad atsakomybę už prarastus duomenis turi prisiimti pati valstybė. Teismas tokius pareiškėjo argumentus vertina kritiškai ir palaiko atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens poziciją dėl pareiškėjo pensijos dydžio apskaičiavimo.

Teismo vertinimu, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai konstatavo, jog nesant išlikusių duomenų dėl pareiškėjo darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 1979-04-16 iki 1991-04-02, pareiškėjo darbo užmokestis nurodytu laikotarpiu prilygintas minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui, nes tokį reglamentavimą įtvirtina Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalis. Teismas pažymi, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo veikia tik jiems nustatytų kompetencijų ribose, t. y. priima sprendimus skirti atitinkamą valstybinio socialinio draudimo pensiją atsižvelgiant į paties asmens pateiktus dokumentus, o jų nesant ir asmeniui neturint galimybės tokių pateikti, pagal dokumentus, gautus iš juridinių asmenų, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas. Nagrinėjamu atveju nei pačiam pareiškėjui nepateikus duomenų apie ginčo laikotarpiu gautas draudžiamąsias pajamas, nei juridiniams asmenims ir valstybės institucijoms neturint išsaugojus tokių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 1979-04-16 iki 1991-04-02 buvo didesnis nei minimalus.

Teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su nustatytos pensijos dydžiu, nes teigia, jog jis laikotarpiu nuo 1979-04-16 iki 1991-04-02 gavo didesnį, nei minimalus, darbo užmokestį. Nesant objektyviai šias pareiškėjo aplinkybes patvirtinančių duomenų, pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445 straipsniai). Remiantis atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į Kauno apylinkės teismą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl gauto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 1979-03-01 iki 1991-03-31 (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-2733-528/2019, teismo proceso Nr. 2-69-3-20183-2018-5). Taigi laikytina, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl laikotarpiu nuo 1979-04-16 iki 1991-04-02 pareiškėjo gauto darbo užmokesčio, pareiškėjas turės teisę pakartotinai kreiptis į VSDFV Užsienio išmokų tarnybą, prašydamas perskaičiuoti jam paskirtos pensijos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą teisingai perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją yra nepagrįstas, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus duomenis, nenustatyta aplinkybių dėl kurių pareiškėjo pensija tūrėtų būti perskaičiuojama iš naujo. Nesant išlikusių duomenų apie pareiškėjo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 1979-04-16 iki 1991-04-02, kai pareiškėjas dirbo Kauno specializuotoje vaikų – jaunimo sportinėje techninėje mokykloje, pareiškėjo darbo užmokestis nurodytu laikotarpiu pagrįstai ir, vadovaujantis Nuostatose bei Pensijų įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis, prilygintas minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.