Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. spalio 19 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 2, 7 punktus, 82 straipsnio 1 dalį, subendrinta mirties bausme. Ši bausmė, vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 1994 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta mirties bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalis, 118 straipsnio 3 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį ir paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, 1961 m. BK 82 straipsnio 1 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 291 straipsnio 1 dalį ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 punktuose numatytas nusikaltimas neperkvalifikuotas. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2. Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 8 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos 2023 m. gruodžio 20 d. teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

3. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimo netenkino. Teismas nurodė, jog nuteistąjį R. S. charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinęs nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teismas padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys neleidžia spręsti apie pakankamą atliktos bausmės poveikį nuteistajam, todėl šiuo metu svarstyti R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės rūšies bausme vis dar būtų per anksti.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas V. Baltrūnas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Gynėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino nuteistąjį R. S. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Be to, skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertintos BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

4.2. Skunde cituojamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 20 d. teikime nurodytos R. S. charakterizuojančios aplinkybės, t. y., kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, nuo 2022 – 2023 m. dalyvavo 62 užimtumo veiklose; vykdo individualią veiklą (tapo paveikslus); per visą bausmės atlikimo laiką 17 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas 31 kartą; yra padengęs civilinį ieškinį. R. S. 2023 m. vasario 6 d. baustas už naudojimąsi telefonu, paskutinį kartą skatintas 2023 m. spalio 23 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Teikime taip pat pažymėta, kad 2018 m. vasario 22 d. R. S. buvo pasiūlytas valytojo darbas, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti. Vėliau nuteistasis pats kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. Gynėjas nurodo, jog bausmės atlikimo vietos administracija nustatė, kad R. S. yra padaręs išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų, yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais bei priemonėmis.

4.3. Gynėjas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad R. S. įvykdytas nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad ši aplinkybė jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Vis tik skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė taip pat buvo vertinama. Gynėjo nuomone, nagrinėjant bausmės atlikimo vietos administracijos teikimą, šios aplinkybės negalima vertinti kaip esminės, nes R. S. nusikaltimus padarė daugiau nei prieš 27 m., šiuo metu turėtų būti vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir jo metu pasiekti pokyčiai bei pažanga.

4.4. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau padarė neteisingą išvadą, jog nuteistasis neturi teigiamų nuostatų dėl darbo, nes bausmės atlikimo metu nebuvo įdarbintas. Pasak gynėjo, tokia teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į bausmės atlikimo vietos administracijos pateiktus duomenis apie tai, jog nuteistasis R. S. jau daug metų dalyvauja jo paties inicijuotame projekte „(duomenys neskelbtini)“, prižiūri įstaigos sodą, daržą, tvarko aplinką, be to, nuo 2023 m. sausio 12 d. užsiima individualia veikla - tapyba. Taip pat nuteistasis dalyvauja visuose įstaigos renginiuose, prisideda prie jų kūrimo ir organizavimo, aktyviai dalyvauja ir pozityvaus užimtumo priemonėse (viktorinose, sporto turnyruose ir pan.).

4.5. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino, kad R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 27 metus, tačiau jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai - išsilavinimas bei turima profesija ir galimybė įsidarbinti (nuteistasis neturi vidurinio išsilavinimo), gyvenimo stilius bei draugai (nusikaltimas įvykdytas veikiant bendrai su kitais asmenimis). Gynėjas teigia, kad tokie teismo argumentai nesusiję su bausmės atlikimo laikotarpiu. Tai susiję su R. S. padarytais nusikaltimais. Atlikdamas bausmę nuteistasis netoleruoja subkultūros ir savo elgesiu bei darbu šalina bet kokius galimus kriminogeninius veiksnius.

4.6. Teismas nenustatė neigiamų nuteistojo asmenybės savybių, tačiau, įvertinęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, paskirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, padarė išvadą, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę sąlygų. Vertindamas R. S. apibūdinančius duomenis, teismas padarė neteisingą išvadą, jog nuteistajam pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jis gali daryti nusikaltimus, nors bausmės atlikimo vietos administracijos teikime pateikti duomenys rodo, kad R. S. yra pasiekęs žemiausią rizikos lygį.

4.7. Šiuo metu nuteistasis R. S. yra atlikęs 27 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 88 straipsnio 1 dalyje (skunde nurodoma BVK 167¹straipsnio 1 dalyje) numatytą formalųjį kriterijų. Nors BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatos imperatyviai nereikalauja vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką remtis vien OASys metodika, tačiau kiekvienu atveju turi būti individualiai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, sąlygojančios išvadą dėl neabejotinos nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vienas svarbiausių faktorių sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis R. S. deda pakankamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir pagal „OASys“ metodiką yra nustatyta itin žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

4.8. Gynėjas nurodo ir tai, kad R. S. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su šeima (žmona, sūnumi) ir kitais artimaisiais, bendrauja telefonu ir laiškais, už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, skatintas net 32 kartus, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. dalyvavo 62 užimtumo veiklose, laikosi vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų. 2023 m. vasario 6 d. nubaustas už neleistiną naudojimąsi telefonu. R. S. teisme nurodė, jog labai gailisi dėl šio poelgio. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Gynėjas teigia, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, R. S. ne tik individualaus socialinio vertinimo metu, bet dar pradinėje bylos stadijoje prisipažino įvykdęs labai sunkų nusikaltimą, gailėjosi dėl savo elgesio, visiškai atlygino padarytą žalą, nesilaikė kriminalinio elgesio nuostatų. Šios aplinkybės rodo R. S. elgesio pokyčius teigiama linkme bei resocializacijos pastangas. Tokių aplinkybių visuma rodo, kad pakeitus nuteistajam R. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, teisingumo principas ir visuomenės interesas nebūtų pažeisti.

4.9. Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę jau buvo pakeitęs 7 metų laisvės atėmimo bausme. Priimdamas šį sprendimą, teismas vertino iš esmės analogiškas aplinkybes: teikimo nagrinėjimo metu nuteistasis teigė, kad savo kaltę pripažįsta, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Stebimas teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, aktyvus užimtumas, glaudūs šeiminiai santykiai, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, pažangus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, turiningas laisvalaikis, žalos atlyginimas nukentėjusiesiems, teismui leido padaryti išvadą, kad egzistuoja visos sąlygos R. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato V. Baltrūno skundas atmetamas.

6. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą bylą teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimą, ir nustatė, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme šiuo metu dar nėra pagrindo.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, leidžiančius padaryti išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Visa tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

9. Šiuo metu nuteistasis R. S. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1996 m. gruodžio 3 d.) ir atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Būtina įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

10. Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, t. y., kad jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, vykdo individualią veiklą, priteistą civilinį ieškinį atlygino, 32 kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Po paskutinio kreipimosi į teismą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, R. S. buvo paskatintas tris kartus – 2022 m. gruodžio 7 d., 2023 m. liepos 19 d., 2023 m. spalio 23 d. Nuo 2023 m. sausio 12 d. R. S. leista užsiimti individualia veikla (nuteistasis iki bausmės atlikimo nėra dirbęs, bausmės atlikimo vietoje atsisakė jam pasiūlyto darbo). Nuteistojo asmens bylos duomenimis, R. S. yra baigęs 9 klases, bausmės atlikimo vietoje baigė 11 klasę, pradėjo mokytis 12 klasėje, tačiau nebaigė dėl Covid-19 pandemijos. Tokie duomenys R. S. apibūdina kaip siekiantį teigiamų elgesio pokyčių. Skundžiamoje nutartyje įvertinta ir tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (sutuoktine, sūnumi). Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Nors pirmiau paminėtos aplinkybės rodo teigiamus R. S. elgesio pokyčius, vis tik, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

11. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Ši rizika nustatoma atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. Iš teismui pateiktos nuteistojo R. S. 2023 m. gruodžio 5 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta mažai (t. 3, d. 2, l. 92–100). Žema nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 0 iki 40 balų. 2023 m. gruodžio 5 d. atlikto vertinimo metu nustatyta, kad R. S. pakartotinio nuteisimo rizika lygi 40 balų. Nuo pirminio, atlikto 2016 m. sausio 5 d., vertinimo taikant OASys metodiką, šį rizika kito mažėjimo linkme. Vis tik, paskutinio vertinimo metu fiksuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas, nes nuteistasis R. S. po atlikto ankstesnio vertinimo, 2023 m. vasario 6 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda už draudžiamų daiktų laikymą. 2023 m. gruodžio 5 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyti šie pakartotinio nusikalstamo R. S. elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija bei bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. R. S. yra nustatyti ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių dinaminių veiksnių: turi nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu. Taigi didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo paties nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų juos koreguoti. Tuomet, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, itin svarbūs konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nors nustatyti ir teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kurie akcentuojami gynėjo skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo elgesys ir jo vertybinės nuostatos nėra pakitusios pakankamai.

12. Skundžiamoje nutartyje teisingai įvertintas ir nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu. R. S. asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis bausmės atlikimo įstaigoje nesugebėjo laikytis jam nustatytų taisyklių ir 17 kartų jas pažeidė (1998 m. baustas už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis, 2018 m. baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, 2023 m. baustas už draudžiamų daiktų laikymą), 10 kartų buvo nubaustas nuobaudomis. Nuo 1997 m. iki 2007 metų Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija R. S. elgesį vertino tik patenkinamai.

13. Skundžiamoje nutartyje įvertintos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo pastangomis atlyginti priteistą žalą. Jau minėta, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo nėra dirbęs, bausmės atlikimo vietoje atsisakė jam pasiūlyto darbo ir tik nuo 2023 m. sausio 12 d. jam leista užsiimti individualia veikla. Tokios aplinkybės, nors nuteistasis iš jo priteistą civilinį ieškinį atlygino, leidžia daryti išvadą, kad civilinis ieškinys buvo atlygintas ne paties R. S. aktyviais veiksmais, o artimųjų pagalba. Taigi nuteistojo nenoras dirbti ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą taip pat patvirtina, kad R. S. iki galo nesuvokia savo neteisėto elgesio pasekmių ir nesiekia jų sušvelninti. Šios išvados nepaneigia skunde nurodoma aplinkybė, jog R. S. atlikdamas bausmę užsiima sodo, aplinkos tvarkymo darbais, prisideda prie įstaigoje organizuojamų renginių kūrimo. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, R. S. pataisos įstaigoje orientuojasi į saviugdą, o ne siekį užsiimti apmokama darbine veikla.

14. Vertinant nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamumo riziką bei sprendžiant dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta ir į ankstesnius R. S. teistumus, ir į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. Be to, priešingai nei nurodoma skunde, šioms aplinkybėms nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė, jos vertintos kitų, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės poveikį nuteistajam atskleidžiančių aplinkybių kontekste. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad R. S. anksčiau teistas, bausmę atlieka už pasikėsinimą išžaginti, dviejų žmonių tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, padarytus bendrininkų grupe, ir neteisėtą valstybės sienos perėjimą. Šiuos nusikaltimus nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai rodo itin didelį R. S. pavojingumą visuomenei. Be to, po įvykdyto nusikaltimo, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, R. S. slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinami nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę. Vis tik šios aplinkybės svarbios ir vertinant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo skunde, R. S. kaltę pripažįsta tik iš dalies (kaltu prisipažino tik dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. S. teigia, jog nusikaltimo metu panaudojo smurtą, nes sprendė „ginčą-problemą“, vertinimo metu nuteistasis kaltę taip pat pripažino tik iš dalies, neigė kaltę dėl seksualinės prievartos. Taigi, nors R. S. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

15. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi jau buvo patenkinęs Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos 2022 m. rugsėjo 22 d. teikimą dėl R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą, 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi minėtą apygardos teismo nutartį panaikino ir konstatavo, kad kol kas vis dar išlikusi R. S. nusikalstamo elgesio rizika ir reali galimybė ją mažinti bei egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai neleidžia nuteistajam sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ją pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šioje bausmės vykdymo stadijoje pakeitus nuteistajam R. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebūtų užtikrinti bausmei keliami tikslai, įgyvendintas teisingumo principas ir užtikrinti nukentėjusiųjų, o tuo pačiu ir visuomenės interesai. Praėjus minimaliam įstatyme numatytam terminui nuteistasis R. S. vėl kreipėsi į laisvės atėmimo vietos įstaigą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šiuo atveju svarbu tai, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria buvo atmestas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rodikliai ne tik, kad nesumažėjo (2022 m. buvo 38 balai), tačiau dar padidėjo (2023 m. 40 balų). Tokia aplinkybė leidžia padaryti vienareikšmišką išvadą, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pagrindo nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes pakeitus nuteistajam R. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmės tikslai. Nuteistojo gynėjo skunde nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrįsti ir pakankami naikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį. Pats nuteistasis privalo suvokti, kad sprendžiant jam paskirtos bausmės pakeitimo klausimą, jo elgesys bus vertinamas labai išsamiai ir įdėmiai, o kiekvienas naujas bausmės atlikimo tvarkos pažeidimas ir nuobaudos už tokius pažeidimus gali turėti svarbios reikšmės sprendžiant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.