Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-07-02 · Byla Nr. ATP-350-354/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
ATP-350-354/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02266-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Administracinė byla Nr. ATP-350-354/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02266-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.3; 53; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-2903-616/2013 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. liepos 27 d. 9.38 val. Šiauliuose, Karaliaučiaus g., vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,46 promilių, girtumas, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

2014 m. gegužės 9 d. A. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nustatytą 2013 m. rugpjūčio 26 d. to paties teismo nutarimu. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi A. M. prašymą tenkino ir sutrumpino jam taikytos specialios teisės atėmimo terminą iki 10 mėnesių, nes padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Šalies argumentai

Nesutikdama su žemesnės instancijos teismo sprendimu, Institucija pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, prašydama panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymą atmesti.

Skunde Institucija teigia, kad teismas neįvertino to, kad A. M. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam buvo baustas 2002 ir 2005 metais, išvadų nepadarė ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Institucijos nuomone, tai itin neigiamai apibūdina pareiškėją ir rodo, kad jam taikytos administracinės nuobaudos nebuvo efektyvios, jis toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas. Pažymi, kad specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimas yra išimtis iš bendros taisyklės, nemano, kad sutrumpinus A. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į Institucijos skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarimu yra išaiškinęs, kad „bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose“. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pabrėžta, kad „teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga“. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atitinka teismų praktiką, kurioje pateikti išaiškinimai dėl ATPK 329 str. nuostatų taikymo.

ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismas sutinka su Institucijos skundo teiginiais apie tai, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą.

Pirmosios instancijos teismas įvertinto pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Taigi apylinkės teismas atsižvelgė į ATPK 329 str. nurodytų sąlygų visumą. Savo skunde Institucija nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ir kurios būtų neįvertintos.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad A. M. įvykdė ATPK 329 str. numatytas sąlygas – yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, A. M. yra išklausęs privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai kursą, sumokėjo paskirtą baudą. Be to, apylinkės teismas įvertino tai, kad A. M. buvusio darbdavio charakterizuojamas iš esmės teigiamai, A. D. įmonė žada vėl priimti A. M. į darbą vairuotoju, kai pastarasis atgaus teisę vairuoti transporto priemones (44 b. l.), naujų administracinės tesės pažeidimų per specialiosios teisės atėmimo laikotarpį nepadarė (50–51 b. l.)

Atsakant į kitus Institucijos skundo argumentus pažymėtina, kad minimi A. M. pažeidimai, susiję su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, buvo padaryti pakankamai seniai – 2002 m. balandžio 3 d. ir 2005 m. gegužės 28 d., paskiros nuobaudos atliktos ir A. M. pažeidimo padarymo dieną – 2013 m. liepos 27 d., galiojančių administracinių nuobaudų, tarp jų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, neturėjo, todėl buvo laikomas nebaustas administracine tvarka (ATPK 36 str.) Tiesa, A. M. po to dar buvo ne sykį traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau už mažiau pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas, be abejonės, apibūdina jį neigiamai, tačiau negalima sutikti su Institucijos nuomone, jog teismas šių aplinkybių neįvertino. Ankstesni A. M. padaryti administracinės teisės pažeidimai, jų pobūdis buvo įvertinti sprendžiant dėl jam taikytinos administracinės atsakomybės – priimant 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą, būtent dėl to buvo atsisakyta taikyti pažeidėjo atžvilgiu jo teisinę padėtį lengvinantį institutą, numatytą ATPK 30¹ str., A. M. buvo paskirta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda, nors buvo nustatyta, kad A. M. girtumo laipsnis (įvertinus paklaidą +/- 0,02 promilės – 0,44 promilės) tik nežymiai viršija įstatymais leistiną normą (0,4 promilės). Tai, kas paminėta, nerodo, kad A. M. nedaro jokių pozityvių išvadų iš anksčiau jam inkriminuotų teisės pažeidimų, toliau dėsningai ir piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Be abejonės, svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, aktualu tai, ar jau pasiekti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Iš teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos matyti, kad A. M. kaip profesionalus vairuotojas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prarado darbą A. D. įmonėje, vienas rūpinasi savo dviem vaikais (sūnus E. M. mokosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, o dukra A. M. mokosi Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijoje (42; 43 b. l.), nes sutuoktinė mirė dar 2002 metais (45 b. l.). Paminėtos aplinkybės tik patvirtina paskirtos administracinės nuobaudos baudžiamąjį poveikį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu. Apygardos tesimo nuomone, tik dviem mėnesiais – iki 10 mėnesių, sumažintas specialiosios teisės atėmimo terminas yra pakankamas ATPK 20 str. įtvirtintiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti konkrečiu atveju.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str.

Visa tai, kas paminėta byloja apie A. M. norą taisytis, apie jo neigiamą požiūrį į savo padarytą teisės pažeidimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis yra pagrįsta bei teisėta ir tenkinti Institucijos skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė