Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), per nustatytą laikotarpį (už 2018 m. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., ir už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktai.

S. P. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

S. P. teismo posėdžio metu dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltės neįžvelgė, nes jis faktiškai jau nuo 2019 m. vasario 15 d., jau nebėra šios bendrovės vadovu. Jis iš šios įmonės (duomenys neskelbtini) pareigos buvo atleistas ir nuo 2019 m. kovo mėn. gauna išmoka iš Užimtumo tarnybos. Supranta, kad jis kaip tuo metu įmonės vadovas už 2018 ataskaitinius metus turėjo pareigą pateikti atskaitomybės dokumentus, ir jis tai padarė, nes gavęs laišką jį persiuntė buhalterei, informavo antra akcininką. Nors ir nebūdamas vadovu jis ėmėsi priemonių dėl duomenų pateikimo. Mano, kad buhalterė turėjo informuoti atitinkamas institucijas apie darbo santykių nutraukimą su bendrovė. Jam yra žinoma pareiga bendrovės vadovo teikti atskaitomybės dokumentus. Šiuo metu Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 metus. Mano, kad valstybinių institucijų darbuotojai neparodė pakankamos iniciatyvos dėl papildomų duomenų teikimo ir jų reikalavimo iš jo, kaip tuo metu bendrovės vadovo. Į registrų centrą dėl savo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigos ir šių duomenų pateikimo, jis nebuvo nuvažiavęs, tai jis laiko savo neapdairumu. Mano, kad VMI galėjo jam pranešti (paskambinti) apie jo pareigą teikti Registro centrui veiklos duomenis. Tuo metu jis turėjo daug užduočių, vyko atsiskaitymai su tiekėjais, buvo tvarkoma buhalterinę apskaitą, manė, kad jei bendrovė veiklos nevykdo, niekam neskolinga, tada ir jis neturėjo pareigos teikti Registrų centrui atskaitomybės duomenis. Kadangi šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki, prašo teismo esant galimybei paskirtą baudą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui.

Liudytoja R. Z. teismo posėdyje parodė, kad remiantis Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais įmonės vadovui pasikeitus (arba atleidus ankščiau dirbusį vadovą), į Registrų centrą turi būti pateikti tam tikri duomenis, tai gali būti ir bendrovės akcininkų susirinkimo protokolo išrašas, remiantis kuriais atnaujinami duomenis susiję su bendrovės vadovo pasikeitimu. Tą pareigą turi vykdyti ūkio subjekto vadovas. Registrų centas nedisponuoja informacija apie S. P. atleidimo, tam patvirtinantys atitinkamo organo sprendimai nebuvo pateikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 m., sudarytas 2019 m. gegužės 2 d., per VĮ Registrų centro elektroninių paslaugų sistema yra pateiktas 2021 m. sausio 12 d.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. gruodžio 14 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) S. P. paskirtas nuo 2010 m. kovo 26 d. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 m. nepateikti (b. l. 6-8).

Valstybinė įmonė Registrų centras Asmenų registrų tvarkymo tarnybos Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus vadovė V. B. 2021-01-12 raštu informavo teismą, kad duomenų ir teisės aktais nustatytų dokumentų apie Juridinių asmenų registre įregistruoto UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) S. P. atleidimą iš pareigų nuo 2019 m. vasario 15 d. ir naujo vadovo paskyrimą dokumentų ir duomenų teikėjai Valstybės įmonei Registrų centrui neteikė. Taip pat nėra informacijos, kad būtų teikti S. P. prašymai išregistruoti jo duomenis Juridinių asmenų registre (toliau - Registras) ir jo atleidimą patvirtinantys atitinkamo organo sprendimai. UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 m., sudarytas 2019 m. gegužės 2 d., per Valstybės įmonės Registrų centro elektroninių paslaugų sistemą yra pateiktas 2021 m. sausio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalimi Juridinių asmenų registre (toliau - Registras) turi būti įrašomi duomenys apie juridinio asmens valdymo organo narius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Registro nuostatų 18.7 punkte nustatyta, kad Registre registruojami ir tvarkomi duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius, jų paskyrimo (išrinkimo) ir įgaliojimų pabaigos datos.

Motyvuojamoji dalis

S. P. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

S. P. dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltės neįžvelgia ir nurodė, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neapdairumo, šiuo metu pažeidimai yra ištaisyti. Mano, kad valstybinių institucijų darbuotojai neparodė pakankamos iniciatyvos dėl papildomų duomenų teikimo ir jų reikalavimo iš jo, kaip tuo metu bendrovės vadovo. Į registrų centrą dėl savo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigos ir šių duomenų pateikimo, jis nebuvo nuvažiavęs. Mano, kad VMI galėjo jam pranešti (paskambinti) apie jo pareigą teikti Registro centrui veiklos duomenis.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. gruodžio 14 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) S. P. paskirtas nuo 2010 m. kovo 26 d. S. P., kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neužtikrino, kad finansiniai dokumentai būtų pateikti laiku – atitinkamai iki 2018 m. bei 2019 m. birželio 1 d. Taigi šiuo atveju S. P., bylai reikšmingu laiku būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neužtikrino, jog 2018 ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokią aplinkybę įrodo taip pat byloje esantys rašytinis įrodymas – VĮ „Registrų centras“ išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nėra duomenų, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 m. nustatytu laiku (t.y. atitinkamai iki 2018-06-01, 2019-06-01) būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 6-8).

Taigi S. P. padarė viena administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nes pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktų nuostatas. Tai, kad, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, dabartiniu metu bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai jau yra pateikti, savaime nešalina jo administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant tik dėl administracinės nuobaudos individualizavimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma neturi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal aptariamą ANK straipsnį.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

S. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas S. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į S. P. asmenybę. Jis dirba, anksčiau nebaustas administracine tvarka, duomenų apie jo teistumą nėra.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti S. P. paskyrus minimalią baudą – 220 Eur (už UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2018 ir 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, ir į tai, kad S. P. pateikė prašymą leisti baudą sumokėti dalimis, jis yra nedirbantis, teismas mano, kad tikslinga nustatyti – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (už UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2018 ir 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą, ir paskirti jam 220 (dviejų šimtų dvidešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);

4) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

5) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

6) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

7) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126638770.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.