Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. prašymą dėl praleisto termino prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoti atnaujinimo bei išsprendė šio prašymo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė 56 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams ir jam paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Be to, tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. paskirtos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 20 d. ir buvo atiduotas vykdyti. 2024 m. vasario 23 d. teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimas apie R. M. įtraukimą į Lietuvos probacijos tarnybos registrą.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2024 m. kovo 12 d. gautas nuteistojo R. M. prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kuriame pareikštas prašymas dėl praleisto termino šiam prašymui paduoti atnaujinimo. Nuteistasis nurodė, kad jam baudžiamosios bylos e1-237-543/2024 teismo procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ne jo faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), o jo tėvų gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai buvo įteikti jo motinai, kuri tik 2024 m. vasario 15 d. ryte jam telefoninio pokalbio metu pranešė apie jai įteiktą jo atžvilgiu priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą. Su teismo 2024 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. el-237-543/2024, ir jam paskirta bausme jis iš dalies nesutinka. Pats savarankiškai parengti prašymą surengti bylos nagrinėjimą iš esmės neturi pakankamai teisinių žinių, todėl nedelsiant – 2024 m. vasario 15 d. apie 10.30 val. nuvyko į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, kad būtų suteikta teisinė pagalba bei paskirtas advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTP) sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-B- 2024-02482 (toliau – Sprendimas) jam skirti antrinę teisinę pagalbą priėmė 2024 m. vasario 26 d., kai 14 dienų procesinis terminas pateikti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme jau buvo pasibaigęs. Sprendimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2024 m. vasario 27 d. 8.15 val. Savo elektroninį paštą patikrino grįžęs iš darbo 2024 m. vasario 27 d. apie 18 val. Su jam paskirtu advokatu susisiekė vasario 28 d. iš pat ryto. Dėl advokato ir advokato padėjėjos iš anksto planuojamo darbo užimtumo teisinei konsultacijai buvo priimtas 2024 m. kovo 4 d. 9 val. Konsultacijos metu aptarė jo nesutikimo su baudžiamuoju įsakymu motyvus ir pagrindus ir sutarė, kad procesiniai dokumentai bus parengti 2024 m. kovo 12 d. Teismo prašo pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Baudžiamasis įsakymas jam faktiškai buvo įteiktas, kai prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme pateikti buvo likusi tik viena diena. Jo motina dėl savo garbaus amžiaus, turimų įvairių ligų laiku nepranešė apie jam skirtus teismo procesinius dokumentus, todėl jis neturėjo objektyvių galimybių procesinio termino ribose pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Be to, faktiškai gavęs teismo baudžiamąjį įsakymą, jis veikė aktyviai, sąžiningai ir atsakingai — nedelsiant kreipėsi dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos jam skyrimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad terminas praleistas nežymiai (11 dienų), mano, kad jo nurodytos priežastys dėl termino praleidimo pripažintinos objektyviomis ir svarbiomis ir dėl to yra pagrindas atnaujinti jam prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme padavimo terminą.

Atsisakoma atnaujinti terminą prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

BPK 422 straipsnio 2 dalis numato, kad jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo nuorašas buvo įteiktas 2024 m. vasario 2 d. nuteistojo tėvui V. M., tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti pažyma apie teismo baudžiamojo įsakymo įteikimą. Taigi nuteistasis klaidina teismą, prašyme nurodydamas, kad teismo procesiniai dokumentai įteikti jo motinai. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 20 d. ir buvo atiduotas vykdyti, o 2024 m. vasario 23 d. teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimas apie R. M. įtraukimą į Lietuvos probacijos tarnybos registrą. Nuteistojo prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme gautas tik 2024 m. kovo 12 d., t. y. praėjus 21 dienai po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, todėl akivaizdu, kad jis žymiai (trimis savaitėmis) praleido 14 dienų terminą tokiam prašymui pateikti.

BPK 102 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas.

Pažymėtina, jog proceso veiksmai atliekami laikantis BPK nustatytų terminų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui. Be to, proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais užtikrina procese dalyvaujančių asmenų teises ir interesus, todėl baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami.

Sprendžiant praleisto procesinio termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad procesiniai terminai gali būti atnaujinami tik išimtiniais atvejais, pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. BPK nėra nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurias nustačius, atnaujinamas praleistas terminas procesiniam dokumentui paduoti. Pagal suformuotą teismų praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo paties asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog paskutinė diena R. M. pateikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme buvo 2024 m. vasario 19 d, tačiau iki tos dienos toks prašymas nebuvo gautas ir teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 20 d., o prašymas surengti bylos nagrinėjimą teismui pateiktas tik 2024 m. kovo 12 d., t. y. praėjus lygiai trims savaitėms po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Termino pateikti prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme praleidimo priežastimi nuteistasis R. M. įvardijo tai, jog baudžiamasis įsakymas buvo išsiųstas ne jo faktinės gyvenamosios vietos adresu, o jo tėvų adresu, be to, siekdamas pasinaudoti advokato pagalba pateikiant prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, jis privalėjo kreiptis į VGTPT, tačiau nesuspėjo laiku kreiptis dėl gynėjo paskyrimo, nes per vėlai buvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą. Teismas šių nuteistojo nurodytų priežasčių dėl termino praleidimo nepripažįsta svarbiomis BPK 102 straipsnio 1 dalies prasme. Atkreipiamas dėmesys, jog procesiniai dokumentai R. M. buvo siųsti jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytu jo faktinės gyvenamosios vietos, iš kurios jis įpareigotas nepasišalinti pagal jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, adresu – (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus, teismas vertina, jog nuteistojo nurodytos termino praleidimo priežastys yra susijusios su paties nuteistojo neatsakingu elgesiu realizuojant procesinę teisę pateikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, todėl šios priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis ir objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti šį prašymą, todėl, įvertinus įstatymines nuostatas bei visas nustatytas aplinkybes, nuteistojo R. M. prašymas atnaujinti terminą prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoti netenkinamas, o prašymas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Nuteistasis taip pat nurodė, kad jis iš dalies nesutinka su jam paskirta bausme. Jis sutinka, kad padarė pažeidimą, kad pagrįstai yra pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pilnai sutinka su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Jis nesutinka su paskirta 56 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 9 mėnesiams ir jam paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose – (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Pažymėjo, kad apie tokią galimą bausmę jis nebuvo tinkamai informuotas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neturėjo tinkamos teisinės pagalbos – advokato (advokato padėjėjo) ir jam nebuvo tinkamai išaiškinta baudžiamojo įsakymo reikšmė, byloje nėra duomenų, kad jis būtų suvokęs teismo baudžiamojo įsakymo juridinę reikšmę.

Šias R. M. nurodomas aplinkybes paneigia baudžiamosios bylos duomenys, o būtent paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas, iš kurio akivaizdu, kad įtariamajam buvo paaiškinta, jog sutikus su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras kreipsis su pareiškimu į teisėją siūlydamas įtariamajam už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 51 paros arešto bausmę, kurią sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 34 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuo 22 val. iki 7 val. jis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini). Kartu su intensyvia priežiūra paskirti pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir skirti baudžiamojo poveikio priemones. Iš šio protokolo akivaizdu, kad nuteistasis neišreiškė savo nesutikimo dėl arešto bausmės skyrimo, kurios vykdymas atidedamas 9 mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą, nors žinojo, kad prokuroras prašys teismo taikyti jam intensyvią priežiūrą. Be to, iš teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo matyti, jog R. M. ikiteisminio tyrimo metu gynėjo nepageidavo.

Nuteistajam išaiškinama, kad teismas nėra saistomas kaltinamojo reiškiamų pageidavimų dėl jam skiriamos bausmės; skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, teismas įvertino tai, jog tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamasis R. M. padarė ne pirmą kartą, nes 2022 metais jis jau buvo teistas už analogišką nusikaltimą. Kaltinamasis buvo teisiamas trečią kartą, nagrinėjamu atveju vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumas – 3,29 promilių, todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, nedrausmingą bei linkusią nusikalsti kaltinamojo R. M. asmenybę, teismas sprendė, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežtesnę baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kurios dydį nustatė didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 101 straipsnio 1 dalimi, 102 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti nuteistojo R. M. prašymo dėl termino atnaujinimo paduoti prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Atsisakyti priimti nuteistojo R. M. prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme ir šį prašymą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.