Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir M. J. paskirta 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. J. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 6 d. nuosprendžiu skirta ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžiu subendrinta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. J. pripažintas recidyvistu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. vasario 18 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš M. J. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. J. veika kvalifikuota tinkamai, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad M. J. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, praeityje daugybę kartų teistas, nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgta į M. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Teismas sprendė, kad jam bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sumažinta trečdaliu ir subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais M. J. paskirtomis bausmėmis.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja palaikė M. J. apeliacinį skundą ir prašė jam skirtą bausmę sušvelninti bei panaikinti apylinkės teismo nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes švelninti bausmę nuteistajam nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam M. J. skirtinos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju M. J. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl minėtos nusikalstamos veikos nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prisipažinimas ir gailėjimasis lengvina nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija pritaria ir apylinkės teismo nustatytai M. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, įtvirtintai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y., kad nusikalstamą veiką M. J. padarė būdamas recidyvistu.

8. M. J. apeliacinį skundą nagrinėjant teismo posėdyje nuteistojo gynėja teigė, jog pripažinus tuo pačiu nuosprendžiu asmenį recidyvistu, ši aplinkybė negali būti pripažinta ir atsakomybę sunkinančia, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu tokios aplinkybės nebuvo, tai yra asmuo nebuvo pripažintas dar recidyvistu. Šie nuteistojo gynėjos argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiam, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, asmens pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. J. anksčiau teistas net 39 kartus. Prieš priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje M. J. buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, kuriuo jis, kaip ir šioje byloje, pripažintas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje bei kuriuo, vadovaujantis BK 27 straipsniu, jis pripažintas recidyvistu. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo prieš priimant skundžiamą nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. J. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas recidyvistu bei pagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

9. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

10. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistojo M. J. asmenybę apibūdinančius duomenis. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad M. J. prieš tai teistas net 39 kartus, tarp kurių ir už analogiškas nusikalstamas veikas, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu. Šiuo metu teismui perduota dar viena baudžiamoji byla, kuriuo M. J. taip pat kaltinamas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas įkalinimo įstaigoje, kurios administracija M. J. charakterizuoja neigiamai, kaip konfliktišką nuteistąjį, nurodo, kad nuteistasis blogai įsisavinęs vidaus tvarkos taisykles, baustas drausmine tvarka, kadangi kalėjime atsisakė gyventi jam skirtame būryje, vartojo narkotines medžiagas, smurtavo prieš kitus nuteistuosius (1 t., b. l. 108-109). Įvertintos ir nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis turi du mažamečius vaikus, kuriuos kaip tėvas turi pareigą išlaikyti. Pagrįstai vertintos ir aplinkybės, kad M. J., būdamas jauno ir darbingo amžiaus nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Nuteistojo teistumų skaičius bei jo vykdomų nusikalstamų veikų pobūdis pagrįstai leido spręsti apie didesnį jo, kaip asmens, pavojingumą. Įvertinus visas šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. J. sistemingai teisiamas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nededa jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą, ir toliau nesilaiko įstatymų bei daro nusikalstamas veikas, kas rodo, jog yra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų taisyklių ir tvarkos.

11. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

12. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už šią nusikalstamą veiką, įvertinus, kad asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kitos rūšies bausmė nepasiektų bausmei keliamų tikslų, bei kad nėra pagrindo M. J. įvykdytos nusikalstamos veikos vertinti kaip padarytos atsitiktinai, o tokia veika labiau laikytina nuoseklia, neteisėtu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava, M. J. pagrįstai paskirta 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažino trečdaliu, t. y. paskyrė sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirta bausmė pagrįstai buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirta ir subendrinta galutine bausme taikant dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis) prie didesnės ankstesniu Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Nors bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika reglamentuoja BK 64 straipsnis, šiuo atveju pagrįstai taikytos BK 63 straipsnio nuostatos, kadangi minėto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu tirta nusikalstama veika padaryta dar iki ankstesniojo, t. y. Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nuosprendžio priėmimo, todėl skirtų bausmių bendrinimas atliktas teisingai.

14. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei paskirta subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 18 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Dėl proceso išlaidų

15. Byloje gavus nuteistojo apeliacinį skundą, M. J. 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė Singrida Samoškienė. Apygardos teisme 2026 m. balandžio 15 d. gauta minėtos tarnybos 2026 m. balandžio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 141 Eur.

16. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad nuteistasis šiuo metu nedirba, jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą M. J., iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo M. J. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.