Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 10 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2YT-908-715/2021, pagal pareiškėjos J. J. prašymą dėl vaikų atskyrimo panaikinimo, vaikų grąžinimo motinai, globos panaikinimo, suinteresuoti asmenys Kuršėnų šeimos namai Globos centras, N. T., G. T., V. J., R. D. ir G. J., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

15. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas paliktas nenagrinėtas, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, ir teismo nutarties, kuria iš pareiškėjos priteistos suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

17. Bendroji taisyklė dėl įrodymų pridėjimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo N. T. pateikė pareiškėjos J. J. 2021 m. rugpjūčio 1 d. elektroninį laišką kartu su patikslintu prašymu ir 2021 m. spalio 10 d. medicininiu dokumentu. Šie dokumentai pirmosios instancijos teisme buvo gauti 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir yra byloje, todėl nelaikytini naujais įrodymais ir juos atsisakytina pakartotinai priimti.

18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė asmens dokumento kopiją, neįgaliojo pažymėjimo kopiją, 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 10 d. nutarčių kopijas. Šie dokumentai yra byloje, todėl nelaikytini naujais įrodymais, jų netikslinga pakartotinai teikti, todėl atsisakytina minėtus dokumentus priimti. Taip pat apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. lapkričio 16 d. medicinos dokumento išrašą/siuntimą. Šis dokumentas yra išduotas jau pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamas nutartis. Apeliantė nepateikė apeliaciniame skunde jokių paaiškinimų, kad būtinybė pateikti šiuos dokumentus iškilo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, be to pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui apeliantė teikė medicininių dokumentų išrašus apie savo sveikatą (t. 3, b. l. 40). Apeliantė nenurodė dėl kokių priežasčių dokumento negalėjo pateikti, neteikė anksčiau.

19. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. gruodžio 17 d. pažymą apie jai išmokėtas išmokas. Kadangi apeliantė atskiruoju skundu skundžia teismo nutartį, kuria buvo priteistos iš apeliantės bylinėjimosi išlaidos ir ši nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, nesudarius apeliantei galimybės pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši pažyma gali turėti įtakos vertinant atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie apeliantės turtinę padėtį, todėl 2021 m. gruodžio 17 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas priimtina ir vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl prašymo palikimo nenagrinėtu

20. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi paliko nenagrinėtą pareiškėjos J. J. prašymą dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo, vaikų grąžinimo motinai, globos panaikinimo, įvertinęs tai, kad pareiškėja per nustatytą terminą nepašalino 2021 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų (nepatikslino suinteresuotų asmenų R. D. ir G. J. gyvenamosios vietos ir neatliko veiksmų, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytu būdu).

21. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi palikdamas nenagrinėtą prašymą neatsižvelgė, kad apeliantė nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 17 d. gydėsi ligoninėje, o suinteresuotas asmuo R. D. yra psichiškai nesveika ir dėl to negali dalyvauti teismo posėdžiuose, bei į tai, kad suinteresuotas asmuo G. J. dirba ir negali dalyvauti teismo posėdyje.

22. Nagrinėjama byla yra iškelta pagal pareiškėjos J. J. prašymą dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo, vaikų grąžinimo motinai, globos panaikinimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių dokumentų įteikimo šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, yra nurodęs, kad šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis), tokia byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) – tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

24. Nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su nepilnamečių vaikų interesais, todėl šioje byloje teismas atlieka aktyvų vaidmenį ir turi imtis visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai, atsižvelgiant į vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nustatęs, kad suinteresuotų asmenų G. J. ir R. D. atsiliepimus į prašymą surašė pati pareiškėja ir galimai šiuos procesinius dokumentus pasirašė ne suinteresuoti asmenys, laikė, kad parašymas ir šaukimas į teismo posėdį nėra įteikti, bei įvertinęs kad šių suinteresuotų asmenų dalyvavimas teismo procese yra svarbus, nes pareiškėja kartu su nepilnamečiais vaikais ketina gyventi savo mamos suinteresuoto asmens R. D. bute, o suinteresuotas asmuo G. J. yra pareiškėjos sutuoktinis, pakartotinai nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Taip pat šioje nutartyje teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji negali priimti suinteresuotiems asmenims skirtų dokumentų, negali pasirašinėti šių asmenų vardu ar teikti procesinius dokumentus šių asmenų vardu.

25. Pirmosios instancijos teismas pakartotinai pareiškėjos nurodytu adresu išsiuntė procesinius dokumentus suinteresuotiems asmenims G. J. ir R. D., tačiau procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims nebuvo įteikti ir buvo grąžinti teismui pažymint, kad neatsiėmė pašte (t. 3, b. l. 25–28). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos patikslinti suinteresuotų asmenų G. J. ir R. D. gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu CPK numatytu būdu ir išaiškino pareiškėjai, kad nustatytų terminu nepašalinus trūkumų, pareiškėjos prašymas bus paliktas nenagrinėtu. 2021 m. spalio 25 d. gautas apeliantės prašymas, kuriame ji šalindama teismo nustatytus trūkumus nurodė suinteresuotų asmenų adresą, kuriuo teismas jau buvo siuntęs šiems asmenims procesinius dokumentus, taip pat apeliantė nurodė suinteresuotų asmenų elektroninio pašto adresus (t. 3, b. l. 36). Teismui pakartotinai išsiuntus suinteresuotiems asmenims procesinius dokumentus, kaip matyti iš 2021 m. spalio 25 d. pažymos, dokumentai skirti suinteresuotam asmeniui R. D. pasirašytinai įteikti apeliantei, o suinteresuotam asmeniui G. J. įteikti asmeniškai (t. 3, b. l. 41, 42). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartyje vertino, kad G. J. parašas ant 2021 m. spalio 25 d. pažymos galimai neatitinka parašo, esančio jo asmens dokumente ir laikė, kad suinteresuotam asmeniui G. J. procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti.

26. Iš byloje esančių 2021 m. spalio 29 d. suinteresuotų asmenų G. J. ir R. D. atsiliepimų į prašymą matyti, kad šiuos atsiliepimus teismui elektroniniu paštu atsiuntė pati apeliantė ir minėti atsiliepimai nėra pasirašyti šių suinteresuotų asmenų parašais (t. 3, b. l. 46–48). Apeliacinės instancijos teismas pritaria suinteresuotiems asmenims N. T. ir G. T. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė yra įgaliota atstovauti suinteresuotus asmenis G. J. ir R. D., todėl apeliantės pateikti šių suinteresuotų asmenų vardu procesiniai dokumentai laikytini pateiktais netinkamo, neturinčio teisės atstovauti, asmens.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tokius apeliantės veiksmus, kai ji priiminėjo suinteresuotiems asmenims skirtus dokumentus, teikė atsiliepimus jų vardu, galimai netgi nežinant suinteresuotiems asmenims, vertino kaip nebendradarbiavimą su teismu bei kliudymą procesui bei sprendė, kad apeliantė pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo) principą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui, tačiau pažymėtina, kad konkrečiu atveju kooperacijos (bendradarbiavimo) principo pažeidimas, byloje kurioje visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus, neturėtų būti taikomas formaliai, neturėtų būti vienas iš pagrindinių kriterijų palikti pareiškimą nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiems suinteresuotiems asmenims neįteikus procesinių dokumentų nėra galimybės išsamiai ištirti bylą, o vien tik formalus procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar pareiškėjos sukurtais elektroninio pašto adresais, šiuo atveju neužtikrintų tinkamo bylos išnagrinėjimo ir vaikų interesų apsaugos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būdamas šiuo atveju aktyvus, įvertinęs konkrečias aplinkybes išnaudojo visas galimybes, kad suinteresuotiems asmenims G. J. ir R. D. procesiniai dokumentai būtų įteikti tinkamai, pasitelkiant kitus asmenis, specialistus ir pan., sudarant galimybę išklausyti šiuos asmenis bei siekiant įvertinti visumą aplinkybių dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, nepagrįstumo.

28. Iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 2 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad apeliantei šiuo sprendimu paskirta advokatė R. L. (t. 1, b. l. 106–102). Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų pasiūlęs pareiškėjos atstovei tarpininkauti įteikiant procesinius dokumentus suinteresuotiems asmenims, taip pat teismas nepasinaudojo galimybe paprašyti kitų institucijų, pavyzdžiui Vaikų teisių skyriaus, socialinių paslaugų tarnybos pagalbos įteikiant dokumentus suinteresuotiems asmenims.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir vadovaudamasis vien tik formaliais pagrindais, teikdamas prioritetą koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimui, o ne prioritetiniams vaikų interesams, pareikšto prašymo išnagrinėjimui iš esmės 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi nepagrįstai pareiškėjos J. J. prašymą paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Dėl kitų apeliantės argumentų pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad priimdamas skundžiamas nutartis teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantė nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki lapkričio 17 d. gydėsi ligoninėje, nes priimant skundžiamas nutartis byloje tokių duomenų nebuvo. Pažymėtina, kad aplinkybė, kad apeliantė šiuo laikotarpiu gydėsi ligoninėje, neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismui priimant šias nutartis, kadangi nutartis teismas priėmė rašytinio proceso tvarka, nurodydamas konkrečias jau minėtas aplinkybes nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

31. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria iš apeliantės priteistos suinteresuoto asmens N. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas priimdamas papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų akcentavo, kad pareiškėjos prašymas buvo paliktas nenagrinėtas, o ne atmestas, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog prašymas atmestas dėl bylos eigoje išaiškėjusių prašymo trūkumų, kurių pareiškėja laiku nepašalino. Teismas nurodė, kad remiantis teisingumo, protingumo principais tikslinga spręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens N. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes (šios nutarties 9-11 punktai) bei tai, jog byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, taip pat atsižvelgęs, kad pareiškėjai byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, pagrįstomis suinteresuoto asmens atstovavimo išlaidomis pripažino 600 Eur sumą, kurią ir priteisė iš pareiškėjos.

32. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį, kuria pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, 2021 m. lapkričio 10 d. papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistos įvertinus tai, kad pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas naikintina, ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimo išlaidų pagrįstumo, priteisimo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.

Dėl apeliantės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

33. Apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde pareiškėja suformulavo prašymo dalyką, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, t. y. apeliantė atskirajame skunde prašė priteisti 722,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias grindžia jos pačios parašyta sąskaita faktūra (t. 3, b. l. 89). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, jame taip pat negalima reikšti naujų reikalavimų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 338 straipsnis), todėl apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurios apeliantės teigimu susidarė nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. negali būti apeliacijos objektu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro ne bet kokios išlaidos, o sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis), kurios nurodytos CPK 88 straipsnyje, pavyzdžiui išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kt.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteikė pirmenybės vaiko geriausiems interesams, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrinta galimybė asmenims dalyvauti procese, kad suinteresuoti asmenys būtų išklausyti, netinkamai, per daug formaliai taikė pareiškimo palikimo nenagrinėtu reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį, ir ko pasėkoje priėmė 2021 m. lapkričio 10 d. papildomą nutartį, kuria iš pareiškėjos priteistos suinteresuotam asmeniui N. T. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartis bei 2021 m. lapkričio 10 d. papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikintinos ir prašymas dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo, vaikų grąžinimo motinai, globos panaikinimo bei prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduotini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 10 d. papildomą nutartį panaikinti ir pareiškėjos J. J. prašymą dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo, vaikų grąžinimo motinai, globos panaikinimo bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.