Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. P. ir A. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Valstybės įmonės Registrų centro pažymos ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad K. Č. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatus - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Iš 1999 m. gruodžio 17 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu K. Č. įregistruotos nuosavybės teisės į pirmiau nurodytus tris žemės sklypus, matyti, kad K. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 7,56 ha žemės. 2000 m. sausio 21 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo nurodyta, kad K. Č. grąžintinos žemės plotas 7,56 ha (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo taip pat matyti, kad 2014 m. sausio 2 d. K. Č. nuosavybės teisių į pastatus įregistravimo pagrindas - 2013 m. liepos 12 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2013 m. rugsėjo 24 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš nurodytų duomenų seka, kad K. Č. pastatus - gyvenamąjį namą su ūkiniais ir kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), įgijo bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise būdama santuokoje su P. Č.. Taigi, po P. Č. mirties ((duomenys neskelbtini)) liko jo palikimas, kurį sudaro ½ nurodytų pastatų.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmęs palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per įstatymo nustatytą terminą - tris mėnesius. Iš karto po savo sutuoktinio P. Č. mirties palikimą priėmė K. Č.. Po sutuoktinio mirties K. Č. ir toliau rūpinosi pastatais, juose likdama gyventi, jais naudojosi, mokėjo mokesčius. Visa tai rodo, kad K. Č. aktyviais ir viešais veiksmais faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti po savo sutuoktinio mirties likusį palikimą savo interesais.

Suinteresuotas asmuo A. Č. nustatytu laiku atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – 2022 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – procesinius dokumentus įteikiant asmeniškai adresatui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad pareiškimo esmė aiški, byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškimui išspręsti, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jiems nedalyvaujant, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitis.

2020 m. rugsėjo 14 d. Marijampolės 3-iojo notaro biuro notaro išduotame liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad K. Č. palikimą priėmė testamentinis įpėdinis jos vaikaitis T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2020 m. gegužės 29 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-489-985/2020 K. Č. sutuoktinis P. Č., asmens kodo neturi, pripažintas mirusiu, mirusiojo mirties data - (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad K. Č. mirusi našle. Sutuoktinis – P. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai – A. P., gimusi (duomenys neskelbtini) ir A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini).

Po P. Č. mirties vaikai A. P. ir A. Č., kurie į šią bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis, yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). K. Č., palikėją pergyvenusi sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Palikėjo vaikai A. P. ir A. Č. įstatymo nustatytu terminu palikėjo P. Č. palikimo nepriėmė ir nesiekia jo priimti. Paveldėjimo byla taip pat nėra užvesta, įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo neregistruota (2021 m. lapkričio 24 d. Marijampolės 3-iojo notaro biuro išduotas liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš Valstybės įmonės Registrų centro pažymos ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad K. Č. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatus - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Iš 1999 m. gruodžio 17 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu K. Č. įregistruotos nuosavybės teisės į pirmiau nurodytus tris žemės sklypus, matyti, kad K. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 7,56 ha žemės. 2000 m. sausio 21 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo nurodyta, kad K. Č. grąžintinos žemės plotas 7,56 ha (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo taip pat matyti, kad 2014 m. sausio 2 d. K. Č. nuosavybės teisių į pastatus įregistravimo pagrindas – 2013 m. liepos 12 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2013 m. rugsėjo 24 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš nurodytų duomenų matyti, kad K. Č. pastatus – gyvenamąjį namą su ūkiniais ir kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), įgijo bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise būdama santuokoje su P. Č.. Taigi, po P. Č. mirties ((duomenys neskelbtini)) liko jo palikimas, kurį sudaro ½ nurodytų pastatų. Po sutuoktinio mirties K. Č. ir toliau rūpinosi pastatais, juose likdama gyventi, jais naudojosi, mokėjo mokesčius. Visa tai rodo, kad K. Č. aktyviais ir viešais veiksmais faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti po savo sutuoktinio mirties likusį palikimą savo interesais.

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad K. Č. po vyro mirties priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) K. Č. naudojosi nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu su ūkiniais ir kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už name sunaudotą elektros energiją ir kitas gyvenamajam namui teikiamas paslaugas, tai patvirtina prie bylos pateikti kvitai, t. y. K. Č. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir valdė P. Č. turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog P. Č., asmens kodo neturi, pripažinus mirusiu (mirties data (duomenys neskelbtini)), jo palikimą, kuris atsirado po jo mirties ir kurį sudaro nekilnojamasis turtas – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdė pareiškėjo T. P. senelė K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) (CK 5.13 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad P. Č. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino suinteresuotas asmuo A. P. pateiktame atsiliepime bei bylos rašytiniai įrodymai: pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, pareiškėjo gimimo liudijimo kopija, K. Č. mirties įrašo kopija, P. Č. mirties įrašo kopija, K. Č. ir P. Č. santuokos liudijimo kopija, notaro liudijimas, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, Nekilnojamojo turto registrų centro pažyma su registrų išrašais, 2020 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo kopija, archyvo pažyma, migracijos pažyma, pažyma apie turtą, Sodos pažyma, Apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas, kiti byloje esantys įrodymai.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atsiliepimą, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Pareiškėjas pateikdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo sumokėti 44 Eur žyminį mokestį, tačiau kaip matyti iš prie pareiškimo pateikto kvito pareiškėjas sumokėjo 43 Eur žyminio mokesčio, todėl 1 Eur žyminio mokesčio priteistinas iš pareiškėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai, šioje byloje patirtos 6,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė P. Č., gimusio apie 1924 metus (netikslus mėnuo), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,00 Eur (vieną eurą) nesumokėto žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,20 Eur (šešis eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.