- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 1-2965-720/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14530-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės V. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. S. 2019 m. balandžio 10 d. apie 5.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, rankomis stipriai sugriebė ketinančiai išeiti S. L. už dešinės kojos, pasuko pėdą, sukeldamas fizinį skausmą bei peiliu vieną kartą dūrė jai į dešinę koją, padarydamas durtinę dešinės blauzdos žaizdą, vėliau vėl rankomis sugriebė S. L. už dešinės kojos, ją suko bei du kartus delnu sudavė per kelį, tokiu būdu smurtaudamas nežymiai sužalojo S. L..
Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad jis nevaikšto 16 metų, dėl traumos. S. L. yra jo buvusi sugyventinė. Kartu su ja pragyveno 8 metus, tačiau pastaruosius metus jie kartu negyvena. Ji tik ateina pas jį ir būna epizodiškai, pabūna apie porą dienų ir vėl išeina. 2019 m. balandžio 10 d. nakties metu abu su S. L. gėrė alkoholį. Iš vakaro pradėjo gerti ir gėrė iki ryto. Gėrė degtinę, šampaną. Kiek tiksliai išgėrė, nepamena. Paryčiais kažko susipyko. Dėl ko tiksliai, neprisimena, bet pagrinde, kad jis jos nepriima pas save gyventi. S. L. sėdėjo ant lovos, o jis ant fotelio, gretimai lovos. Supykęs griebė nuo stalo šakutę ir ja švystelėjo S. L. per kojas. Nedūrė, tik galėjo perbraukti šakute. Jokiais kumščiais jos nemušė. S. L. tada supyko, išsikvietė policiją ir greitąją. Nematė ar S. L. sužalojo su ta šakute. Kraujas jai nebėgo, arba jis nematė. Neprisipažįsta, kad S. L. dūrė peiliu ir mušė kumščiais. Jai tik galėjo perbraukti šakute per kojas. Ji skausmu nesiskundė. Su peiliu jos nesužalojo, jai per kojas nedaužė ir nesukinėjo. Jai per koją perbraukė tik šakute. Ar jai sužalojo koją, jis nežino, bet jei yra nustatyti sužalojimai, tai turbūt sužalojo. Prisipažįsta iš dalies, nes konfliktas buvo. Kaip jai buvo sužalota koja, nežino ir paaiškinti negali, gal ir su šakute galėjo sužaloti (b. l. 104, 112).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos apklausos protokolais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. S. yra jos buvęs sugyventinis. Jie kartu, kaip sugyventiniai, gyveno aštuonerius metus, maždaug iki 2018 metų Kalėdų. Nuo Kalėdų kartu negyvena, tačiau kartais dar bendrauja ir ji kartais pas jį nueina. Tačiau dabar nėra sugyventiniai, tiesiog bendrauja draugiškai, kaip buvę sugyventiniai. 2019 m. balandžio 9 d. jie susiskambino su E., jis prašė, kad ji ateitų, norėjo su ja pabendrauti, jautėsi vienišas, liūdnas ir ji sutiko. Jie kalbėjosi apie jų santykius, prašė jo pasikeisti, žadėjo taikytis. Abu vartojo alkoholį. Buvo namuose dviese, kambaryje. Taip jie vartodami alkoholį bendravo visą naktį. Išgėrė 0,7 litro talpos degtinės butelį ir dar litrą alaus 7,5 stiprumo. Paryčiais S. L. pasakė, kad nori išeiti iš E. S. namų. Sakė, kad nori apsiprausti, susitvarkyti. Paprašė jo atrakinti buto duris. E. S. jos prašė niekur neiti. Jis sėdėjo ant fotelio, o ji gretimais ant sofos. Jis tada sėdėdamas ant fotelio, paėmė į rankas peilį ir pasakė, kad jei ji išeis, jis ją papjaus. Ji neišsigando, galvojo, kad jis juokauja, be to ne pirmą kartą jis taip kalba. S. L. jam pasakė, kad vis tiek išeis. Tada E. S. supyko, griebė nuo fotelio jos dešinę koją ir ją pasitraukė link savęs. Jis yra invalidas ir nevaikštantis. Jis su ranka pagriebė jos dešinę koją ir ją pasitraukė link savęs. Pagriebęs jos koją jis piktai pasakė: „niekur neisi, tu mano, aš tave myliu, nepaleisiu“. S. L. jam pasakė, kad paleistų, nes jai skauda. Jis labai stipriai laikė jos koją, buvo užsukęs pėdą. Nuo to jo kojos sukimo jai skaudėjo. Tada jis su peiliu stipriai dūrė į dešinės kojos blauzdikaulį, maždaug 15 cm. aukštyje nuo čiurnos. Tas dūrimas buvo ne tai, kad peilio smaigaliu, o tiesiog viso peilio ašmenimis, stiprus smūgis į koją. Dėl to ji tiksliai nežino kaip įvardyti šitą veiksmą – ar tai dūris, ar kirtimas ar braukimas peiliu. Po šio smūgio, jai skaudėjo ir pasipylė kraujas. Jis pataikė į kaulą ir pradūrė jai koją. S. L. sušuko, ką jis daro, ir E. S. paleido jos koją. Kai stipriai pradėjo bėgti kraujas, ji nuėjo į vonią ir iš ten išsikvietė pagalbą. Kai ji išėjo iš vonios, E. S. griebė jai už sužalotos kojų ir ją suko, du kartus ranka sudavė į kelieną. Dėl tokio jo elgesio jai neskaudėjo, sužalojimų neliko, pretenzijų neturi. E. dėl savo elgesio jos atsiprašė, ji jam atleido. Nors iki šiol jis teigia, kad ją sužalojo su šakute, tačiau tikrai jis jai koją sužalojo su peiliu, kurį parodė atvykus policijos pareigūnams. Civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškia (b. l. 33, 38-39).
Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno AVPK Patrulių rinktinėje, vyriausia patrule. 2019 m. balandžio 10 d., apie 5.30 val., dirbant kartu su kolega G. M., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykus į įvykio vietą, buvo rasta neblaivi moteris S. L. ir neįgalus E. S.. Moteris sėdėjo kambaryje ant sofos, buvo akivaizdžiai neblaivi ir matėsi, ant jos kojos dešinės blauzdos kraujo žymės. Moteris buvo susigraudinusi, apsiašarojusi. Ji sunkiai orientavosi aplinkoje, kalba jos buvo nerišli, nenuosekli, todėl buvo sunku su ja susikalbėti. Informaciją, kurią ji pateikė, surašė tarnybiniame pranešime, matomą sužalojimą ant kojos pažymėjo schematiškai. Moteris nurodė, kad E. S., kartu geriant, tapo agresyvus ir sėdėdamas ant lovos, paėmė peilį, su kuriuo pjaustė maistą, ir jai dūrė į dešinę koją. Ji taip pat nurodė, kad jis rankomis daužė jos kojas. Smulkiau ir detaliau ji nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Moteris sakė, kad jai E. S. sukėlė fizinį skausmą. Buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo žaizdą. Kokie jai buvo tiksliai padaryti sužalojimai ant kojos, liudytoja nežiūrėjo, juos nustatė medikai. Akivaizdžiai matėsi tik šviežio kraujo pėdsakai. Įvykio vietoje daugiau kraujo nesimatė. S. L. parodė peilį, su kuriuo buvo sužalota. Sulaikomas E. S. nieko nesakė, įvykio aplinkybių neaiškino (b. l. 49-50).
2019 m. balandžio 10 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad gautas vyr. patrulės M. P. tarnybinis pareiškimas, kad 2019 m. balandžio 10 d., apie 5.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, E. S., vartodamas alkoholinius gėrimus su savo sugyventine S. L., pradėjo agresyviai elgtis. E. S., sėdėdamas ant lovos, paėmė peilį, kuriuo prieš tai pjaustė maistą, ir dūrė juo savo sugyventinei S. L. į dešiniąją koją, bei rankomis sudavė smūgius sugyventinei į abi kojas, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymius sužalojimus. E. S. turi negalią – jis neturi abiejų kojų, jam nustatytas 1,03 prom. girtumas, o S. L. – 1,91 prom. girtumas. Po įvykio moterį GMP brigada išvežė apžiūrai į medicinos įstaigą (b. l. 1-2).
2019 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad po įvykio S. L. paaiškino, jog E. S., būdamas neblaivus, tapo agresyvus, sėdėdamas ant lovos, paėmė peilį ir dūrė į dešinę koją, taip pat rankomis daužė jos kojas. Schematiškai pavaizduotas sužalojimas ant dešinės kojos blauzdos. E. S. nustatytas 1,03 prom. girtumas, o S. L. – 1,91 prom. girtumas (b. l. 10-11).
2019 m. balandžio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad vyr. patrulis G. M. pateikė virtuvinį peilį juoda rankena (b. l. 13-14).
2019 m. balandžio 11 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad E. S. pateikė virtuvinę šakutę (b. l. 108).
2019 m. liepos 31 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti daiktai, turintys reikšmes nusikaltimui tirti ir nagrinėti – peilis ir šakutė. Kraujo pėdsakų ant peilio ir šakutės nerasta, pateikta foto lentelė (b. l. 22-25).
2019 m. liepos 31 d. daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo aktu popierinis paketas, kuriame virtuvinis peilis ir šakutė, perduoti saugoti Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriui, kvitas Nr. KA VPK 004176 (b. l. 27, 28).
2019 m. rugsėjo 11 d. pakvitavimu šakutė grąžinta E. S. (b. l. 30).
2019 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Bute grumtynių pėdsakų neužfiksuota. Kartu su protokolu pateikta įvykio vietos apžiūros foto lentelė (b. l. 15-21).
2019 m. balandžio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įraše užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 10 d. S. L. skambina BPC ir praneša, kad draugas jai su peiliu perkirto koją (b. l. 54-55).
2019 m. balandžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (G977/2019(02) nurodyta, kad S. L. konstatuota durtinė dešinės blauzdos žaizda, padaryta aštriu duriančiu daiktu, kuo galėjo būti ir peilis, vienu trauminiu poveikiu, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų apie sužalojimą šakute nerasta (b. l. 45).
2019 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimas patvirtina, kad S. L. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 34).
2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus pranešimu įtariamajam pranešta apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. E. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 115).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo prisipažinimu, jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. S. 2019 m. balandžio 10 d., apie 5.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis stipriai sugriebė ketinančiai išeiti S. L. už dešinės kojos, pasuko pėdą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą bei peiliu vieną kartą dūrė S. L. į dešinę koją, tokiu būdu padarė durtinę dešinės blauzdos žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis E. S. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą.
Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis E. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi (b. l. 115).
Nukentėjusiajai S. L. pranešimas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2019 m. rugsėjo 11 d., nukentėjusioji su sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko (b. l. 116), teisme dėl to, nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 straipsnio 4 dalis).
Skirdamas kaltinamajam E. S. bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, neįgalus, į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitą nėra įrašytas. Iš 2019 m. balandžio 19 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-470/2019 matyti, kad kadangi E. S. praeityje diagnozuotas potrauminis sindromas su organinio tipo asmenybės sutrikimais, dažnomis disforijomis, impulsyvumu, gydytas psichiatrijos stacionare, turi nustatytą darbingumo lygį, siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu E. S. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 68-69). Iš 2019 m. birželio 13 - liepos 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-377/2019 matyti, kad E. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas kognityvinis sutrikimas, dėl ko jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti paaiškinimus, būti teisiamas. Jis galėjo duoti teisingus parodymus, gali duoti teisingus parodymus ir šiuo metu. E. S. skirti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga (b. l. 83-85). Darytina išvada, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jam paskiriant įpareigojimus.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105-106) – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.
– peilis, paimtas 2019 m. balandžio 10 d. iš įvykio vietos, saugomas Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje (b. l. 27-28), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
– kompaktinė plokštelė su BPC garso įrašu (b. l. 53), laikoma baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 421 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
E. S., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokymųsi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokymųsi
E. S. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
- peilį, paimtą 2019 m. balandžio 10 d. iš įvykio vietos, saugomą Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje (kvitas Nr. KA VPK 004176), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
kompaktinį diską su garso įrašu, pateiktą iš Bendrojo pagalbos centro, esantį baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.