Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-728-2272010

Teisėja Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 114.11; 121.18;

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus AB DnB NORD bankas apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5749-589/2010 pagal pareiškėjų J. A. ir R. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl neteisingai taikytų ir aiškintų materialinės teisės normų(CPK 330 str.).

Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Tai reiškia, kad sutuoktiniai kartu su prašymu nutraukti santuoką turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių(turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.) (CK 3.53 str. 2 d., 539 str.2 d). Jie taip pat privalo prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius(CPK 539 str. 1 d. 4 p). Tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai(CPK 540 str. 4d.). CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Joje aptarė santuokoje įgytą turtą, jo vertę. Susitarė, kad visos transporto priemonės pereina J. A., o R. A. nereikalauja už jas piniginės kompensacijos , susitarė, jog visus sutartinius įsipareigojimus pagal J. A. su AB DnB NORD banko Kėdainių klijentų aptarnavimo skyriumi, sudarytą 2007-05-22 Kreditavimo sutartį Nr. 1900-2007-17815, po santuokos nutraukimo prisiima ir įmokas moka asmeniškai J. A.. Pareiškėjai patvirtino, kad kito dalintino turto ir kreditinių įsipareigojimų neturi(b.l.6).

Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjų, buvusių sutuoktinių solidari prievolė jų kreditoriui AB DnB NORD bankui transformavosi į sutuoktinio J. A. asmeninę prievolę. Šioje byloje įrodyta, kad bankas rašytinio sutikimo padalyti prievolę taip, kaip nurodyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nedavė. Ši sutartis bei teismo sprendimas iš esmės pažeidžia šio kreditoriaus interesus, nes santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Be to, iš banko atsiliepimo į ieškinį, gauto jau po bylos išnagrinėjimo, apeliacinio skundo turinio ir jo priedų, matyti, kad sutuoktiniai turi kitų, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neįtrauktų įsipareigojimų tam pačiam bankui. Pagal CK 3.59 str., kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 str. 1d .). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teismams yra išaiškinta, kad CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Ši prezumpcija gali būti nuginčijama, tačiau kol ji nepaneigta vienos sutuoktinio iniciatyva, įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole (2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2009, 2008-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).

Paminėtų nuostatų pirmosios instancijos teismas nesilaikė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pagal paminėtas taisykles (CPK 326 str. 1 d. 4p., 327 str.1d.2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui