Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-01-09 · Administracinė byla Nr. P-552-24-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-09
Bylos Nr.
P-552-24-13
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
O. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų filialui
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P552–24/2013Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-513/2003 pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja O. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų filialo (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2002 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 261931, kuriuo jai neskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, priimti naują sprendimą, įpareigojant skirti visą jai priklausančią kompensaciją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. Nutarimą Nr. 267 ( toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėja nurodė, kad jos darbo stažas ypatingomis darbo sąlygomis yra 10 metų 5 mėnesiai ir 29 dienos, todėl jai skirtina kompensacija. Atsakovas nepagrįstai atsisakė skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas ir į darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis nepagrįstai neįskaitė 1 metų 8 mėnesių ir 29 dienų darbo AB „Vilkas“ plovimo bare kailių kirpėja.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja neturi teisės gauti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nes nedirbo 10 metų darbų ypatingomis sąlygomis, įvardintų specialiuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2, patvirtintuose buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173, bei 5 metų 1988-1994 metų laikotarpiu. Pareiškėjos darbo stažas ypatingomis darbo sąlygomis yra 8 metai 8 mėnesiai ir 7 dienos. Į šį stažą darbas 1988 m. rugpjūčio 8 d. - 1990 m. balandžio 29 d. plovimo bare kailių kirpėja neįtrauktas, nes minėtuose sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 jis neįvardintas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2003 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjos O. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos darbo stažas kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti yra 8 metai 8 mėnesiai ir 7 dienos. Teismas į šį laikotarpį įtraukė darbą Kauno K. Giedrio kailių gamybiniame susivienijime (AB „Vilkas“) 1979 m. gruodžio 1 d. - 1986 m. rugpjūčio 31 d. (apdailos ceche lygintoja rūgštimis) ir 1986 m. rugsėjo 1 d. - 1988 m. rugpjūčio 7 d. (rauginimo - dažymo baro džiovykloje tempėja ant rėmų).

Remdamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsniu ir Nutarimu patvirtintos Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos 2-6 punktais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos darbo ypatingomis sąlygomis nepakanka nei visai, nei kompensacijos daliai skirti.

Teismo vertinimu, pareiškėjos darbas Kauno K. Giedrio kailių gamybiniame susivienijime (AB „Vilkas“) plovimo bare kailių kirpėja nelaikytinas darbu ypatingomis sąlygomis. Kailių kirpėjo profesija Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2 neįvardinta. Sąrašas yra išsamus, baigtinis ir plečiamai neaiškinamas. Be to, Kauno K. Giedrio kailių gamybiniame susivienijime patvirtintame Darbininkų profesijų, suteikiančių teisę į lengvatinę valstybinę pensiją, kailių pramonės cechuose, sąraše taip pat nėra įrašyta plovimo baro kailių kirpėjo profesija (b. l. 53-59). 1997 m. gruodžio mėn. darbo pobūdžio arba darbo sąlygų tikrinimo darbuotojo teisei į lengvatinę pensiją patvirtinti aktas (pensijos byla), 2002 m. rugpjūčio mėn. patikrinimo pažyma (pensijos byla) patvirtina, kad, pareiškėjai dirbant plovimo bare kailių kirpėja, jai buvo suteikiamos 24 darbo dienų atostogos, pareiškėja dirbo pilną darbo dieną. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų taikomos tuo metu galiojusių įstatymų numatytos lengvatos už darbą ypatingomis darbo sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių, teismo vertinimu, nepatvirtina ir pareiškėjos dirbto darbo pobūdis (b. l. 19).

III.

Nesutikdama su priimtu Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu, pareiškėja apeliaciniu skundu jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ( toliau – ir LVAT) .

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas vadovavosi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsniu, kuriame yra numatyta, kad asmenims, dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis numatytus sąraše Nr. 2: moterims išdirbusioms ne mažiau kaip 7,5 metų darbus įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų, o išdirbusioms ne mažiau 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus. Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau pusės šio laiko 1988 – 1994 metais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad prie darbo ypatingomis sąlygomis yra priskiriamas pareiškėjos dirbtas darbas apdailos ceche lygintoja rūgštimis ir darbas rauginimo dažymo bare džiovykloje tempėja ant rėmų. Šiuos darbus pareiškėja dirbo 8 metus 8 mėnesius ir 7 dienas, tačiau ne 1988 – 1994 metų laikotarpiu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad plovimo baro kailių kirpėjo ar kailių apdailininko darbas nėra priskirtas darbui ypatingomis sąlygomis. Šie darbai nebuvo įtraukti į minėtus sąrašus Nr. 1 ir Nr. 2. Dirbdama plovimo bare kirpėja ir kailių apdailininke, pareiškėja nedirbo su kenksmingomis sveikatai medžiagomis, jai nebuvo sutrumpinta darbo diena, ji nesinaudojo prailgintomis atostogomis ir neturėjo kitų lengvatų, tiesiogiai susijusių su darbu kenksmingomis sveikatai sąlygomis. Todėl teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjos darbas plovimo bare kirpėja buvo pagrįstai neįskaitytas į stažą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti.

IV.

2012 m. spalio 8 d. pareiškėja LVAT pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir pagrįsdama tuo, kad už darbą AB „Vilkas“ jai priklausė lengvatinė kompensacija arba kompensacija už ypatingą darbą kenksmingomis sąlygomis. Pažymi, kad atsakovas VSDFV Kauno skyrius teismui nurodė netinkamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. nutarimą Nr. 267 dėl darbo laiko kompensacijai gauti, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas sprendimą. Todėl prašo teismo atsižvelgti į AB „Vilkas“ 1997 m. gegužės 15 d. išduotoje Ypatingą darbo pobūdį arba darbo sąlygas, suteikiančioje teisę gauti lengvatinę pensiją tikslinančioje pažymoje (toliau – ir Pažyma) esančius duomenis, pagal kuriuos ji išdirbo kenksmingomis sąlygomis 10 metų 8 mėnesius ir 15 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-186/2011).

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą remdamasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (pvz., administracinės bylos Nr. P15-60/2006, Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010). Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr., pvz., administracines bylas Nr. P143-160/2009, Nr. P662-80/2010).

Atskirai pažymėtina, kad ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio1 dalis).

Iš pareiškėjos prašymo turinio teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja nurodo apie naujas aplinkybes sužinojusi 2012 m. rugpjūčio 13 d., kai iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gavo raštą Nr. 01-02-586, jog jos darbo AB „Vilkas“ ypatingomis sąlygomis laikas sudaro 8 metus 8 mėnesius ir 7 dienas. Šie duomenys nesutampa su pateikiamais atsakovo VSDFV Kauno skyriaus pareiškėjai 2008 m. spalio 24 d. persiųstoje AB „Vilkas“ 1997 m. gegužės 15 d. Pažymoje, kurioje nurodyta, kad pareiškėja AB „Vilkas“ iš viso kenksmingomis darbo sąlygomis dirbo 10 metų 8 mėnesius 15 dienų. Todėl ji mano, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neturi pakankamo stažo kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti.

Pažymėtina, kad minėta ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento ( LVAT 2009 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-16/2009).

Nenukrypstant nuo šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, šiuo atveju terminas prašymui paduoti skaičiuojamas nuo turėjimo susipažinti su 1997 m. gegužės 15 d. Pažyma momento, t. y. nuo 2008 m. spalio 24 d., kai Pažymą pareiškėjai raštu Nr. (13.36)10.V.C.-20526 persiuntė atsakovas Kauno skyrius (b. l. 115-116). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2012 m. spalio 6 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 117), konstatuotina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas šiuo atveju yra praleistas.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, darytina išvada, jog, kaip minėta, pareiškėja apie prašyme nurodomą pagrindą (jos teigimu naują aplinkybę) turėjo sužinoti 2008 m. spalio 24 d. iš atsakovo gavusi AB „Vilkas“ Pažymą (b. l. 115, 116), o ne 2012 m. rugpjūčio 13 d., kai iš LVAT gavo atsakymą Nr. 01-02-586, kuriame tik pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 15 d. nutarties dalis, nurodant pareiškėjos darbo kenksmingomis sąlygomis apskaičiuotą laiką (b. l. 112).

Pažymėtina, kad remiantis LVAT praktika, pareiškėjai kyla pareiga aktyviai rūpintis savo teisių įgyvendinimu ir gynimu. Kiekvienu atveju vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Šiuo atveju 2008 m. spalio mėnesį gavusi AB „Vilkas“ Pažymą, pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su jos turiniu, palyginti su turimu 2003 m. spalio 15 d. LVAT nutarties tekstu, tačiau į teismą kreiptis nepagrįstai uždelsė ir prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praėjus beveik ketveriems metams (t. y. 2012 m. spalio 6 d.).

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu paduotas praleidus įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą, todėl prašymas netenkintinas ir procesą administracinėje byloje Nr. A502-513/2003 atsisakytina atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-513/2003 pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRamūnas GadliauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius