Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja R.LaurinonienėBaudž. byla Nr. 1A–189-106/2007Procesinio sprendimo kategorija:1.1.4.2, 1.2.7.1, 2.1.6.2. (S)

2007 m. gegužės 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą, dėl 2007- 02- 15 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso ( toliau – BK) 22 str. 1 d. 149 str.1 d. ir nuteistas dviejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad pasikėsino išžaginti.

Už tai, kad 2006 m. spalio 15 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), M. M. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasivijo takeliu iš ganyklos namo einančią buvusią sutuoktinę J. M. , sugriebė ją už rūbų, nuvertė ant žemės, užgulęs numovė viršutines kelnes ir bandydamas numauti apatines kelnaites jas suplėšė. Nukentėjusiajai J. M. priešinantis ir šaukiantis pagalbos, panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas po smūgį kumščiais nukentėjusiajai į dešiniąją ranką, kaklą, pilvą bei į burną grūsdamas žemes, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino ją išžaginti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes išgirdę nukentėjusiosios pagalbos šauksmą, atbėgo P. P. , G. T. ir nukentėjusiosios bei nuteistojo dukra L. M. , kuri ir atitraukė M. M. nuo J. M. .

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. prašo pakeisti 2007 m vasario 15 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendį, jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad 2006- 10- 15, apie 19 val., ėjo pas nukentėjusiąją taikytis, prašyti atleidimo, kad galėtų gyventi kartu, kadangi, nors santuoka nutraukta 1995 metais, iki 2006 m. rugsėjo mėnesio su nukentėjusiąja jie gyveno kartu. Pokalbio metu kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė buvusiajai sutuoktinei, taip pat ją stūmė bei apvirto pats, nes buvo neblaivus. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių duomenų, kad nukentėjusioji protokole- pareiškime apie įvykį neužsiminė apie pasikėsinimą ją išžaginti, apie tai pareiškė tik vėliau duodama parodymus. Jokių sužalojimų, būdingų tokiems nusikaltimams, ant nukentėjusiosios kūno nenustatyta. Nukentėjusiosios duoti parodymai nėra nuoširdūs, atviri, kadangi ji parodė, jog įvykio metu nuteistasis vilkėjo trikotažines kelnes, taip leisdama teismui suprasti, kad jos lengvai nusimaunamos. Tuo tarpu tiek ir pats M. M. , tiek ir liudytojai parodė, kad įvykio vakarą nuteistasis vilkėjo kelnes, kurios buvo apjuostos diržu, be to jų nebuvo nusimovęs ar nusismaukęs, kas įrodo, kad jis neturėjo tikslo išžaginti savo buvusią sutuoktinę J. M. .

Nuteistojo gynėja prašo skundą patenkinti.

Prokurorė prašo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nėra pagrindo. Nors apeliantas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios parodymais. Juos papildo ir patvirtina kiti byloje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.

Nustatyta, kad nuteistasis, nuvertęs nukentėjusiąją ant žemės, grasindamas išžaginti užsigulė nukentėjusiąją, numovė jos kelnes, bei suplėšė apatines kelnaites, o tam, kad neišgirstų kaimynai pagalbos šauksmo, kišo į burną nukentėjusiajai žemes, bei naudojo smurtą, siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes į pagalbą nukentėjusiajai atbėgo jų dukra L. M. , kuri atplėšė nuteistąjį nuo nukentėjusiosios, bei kaimynas P. P. ir jo podukra G. Č. .

Nukentėjusioji J. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusioji 2006 m. spalio 15 dienos Šilalės rajono policijos komisariatui pateiktame pareiškime- protokole nenurodo, kad įvykio vakarą buvo pasikėsinta ją išžaginti, įtakos veikos vertinimui neturi. J. M. sekančią dieną po įvykio, 2006- 10- 16, išsamiai ir nuosekliai parodė įvykio aplinkybes, kurias patvirtino 2006- 11- 29 akistatos su M. M. metu( b. l. 42), 2006- 12- 27 apklausiama papildomai ( b. l. 86- 87), bei teisiamojo posėdžio metu ( b. l. 120- 121). Be to ir pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją, jai kelis kartus sudavė, parvertė ant žemės, užgulė ją, galėjo grasinti išžaginti, numovė nukentėjusiajai kelnes, suplėšė kelnaites, griebė jai už lytinių organų ( Teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 121-122). Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji, skirtingai negu nuteistasis ir liudytoja L. M. ( b. l. 123) , parodė, kad M. M. buvo apsivilkęs trikotažinėmis, o ne susegamomis kelnėmis, neduoda pagrindo daryti išvadą, jog ji siekia nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį. Nors M. M. buvo sulaikytas iš karto po įvykio ( sulaikymo protokolas, b. l. 30) , jo drabužiai apžiūrėti nebuvo, todėl nėra objektyvių duomenų apie jo aprangą įvykio metu, be to tai esminės reikšmės tiek nusikalstamos veikos, tiek ir nukentėjusiosios parodymų vertinimui neturi. Tiek liudytoja L. M. , tiek nukentėjusioji J. M. gali sąžiningai klysti, apibūdindamos M. M. kelnes, kuriomis jis buvo apsivilkęs įvykio metu.

Apeliantas nurodo, kad ant nukentėjusios kūno nebuvo rasta sužalojimų, kurie būdingi išžaginimui. Kaip matosi iš specialisto išvados, aplinkybėse nurodytu laiku J. M. buvo nubrozdintas dešinės akies viršutinis vokas, padaryti odos įdrėskimai kairės akies viršutiniame ir apatiniame vokuose, padarytos poodinės kraujosruvos dešiniajame žąste, dešiniajame dilbyje ir kairėje šlaunyje ( b. l. 15). Kad J. M. aktyviai gynėsi, įkando M. M. , matosi iš specialisto išvados, kurioje konstatuoti M. M. sužalojimai ( b. l. 40). Tai įrodo, kad prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas smurtas, ji aktyviai gynėsi ir patvirtina, vertinant visų įrodymų visumą, kad buvo siekiama prievarta atlikti lytinį aktą.

Tai, kad nuteistasis numovė nukentėjusiajai kelnes ir suplėšė apatines kelnaites, užgulė ją ir vartodamas necenzūrinius žodžiais grasino ją išžaginti, siekdamas palaužti pasipriešinimą, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, bandė užkimšti burną, kad nukentėjusioji neprisišauktų pagalbos, įrodo jo tyčios turinį – pasikėsinimą išžaginti.

Nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog jis nebuvo nusimovęs kelnių neįrodo, kad jis neturėjo ketinimų išžaginti buvusią sutuoktinę, o tik patvirtina aplinkybę, kad jis nusikalstamos veikos nepabaigė, nes sutrukdė kiti asmenys.

Teismas, remdamasis LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką ir M. M. pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d., todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.