- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- 1S-662-530/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- M. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. (toliau – M. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 95-152 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. P. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistas galutine 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2006 m. gegužės 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 18 d. 2018 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-152 nutarta taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 25 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, šis balas sumažėjo nuo 31, rekomendacijų vykdymo laikotarpiu baustas už režimo reikalavimų pažeidimus M. P. nebuvo, priešingai, už gerą elgesį ne kartą skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, elgiasi motyvuotai bei stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, dėl ko, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos įsitikinimu, sudaro pagrindą manyti, kad M. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtinti 2018 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-152 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakyta, motyvuojant tuo, kad duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog būdamas laisvėje M. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skundu apygardos teismui nuteistasis M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-152 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skundu teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies pagrindu, vertindamas Komisijos nutarimą ir spręsdamas jo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Nuteistojo įsitikinimu, priežastys, kurių pagrindu apylinkės teismas sprendė, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, visiškai neaiškios. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas M. P. asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Komisijos, Socialinio tyrimo bei Psichologinės tarnybos išvadose, pasak nuteistojo, išdėstytos objektyvios aplinkybės, kurių visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog paleistas į laisvę M. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Pasak nuteistojo, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pobūdį, nustatytus jo kriminogeninius rizikos veiksnius, kadangi šios aplinkybės jau būna įvertintos pataisos namų specialistų, Komisijai teikiant socialinio tyrimo išvadą. Be to, šiuo metu M. P. jau yra atlikęs 4/5 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. daugiau nei privaloma, dėl ko, atsisakydamas nuteistąjį paleisti lygtinai, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi ir didele neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Be to, nepagrįstai sprendė, jog laisvės atėmimo bausmę M. P. atlieka atvirojoje kolonijoje, kur sąlygos yra artimos lygtinio paleidimo sąlygoms. Toks teismo vertinimas, pasak apelianto, pažeidžia įstatymais įtvirtintas nuostatas.Skundu akcentuojama, kad M. P. ankščiau neteistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą, bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo paskatintas 22 kartus, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi tolimesniam bausmės atlikimui jis buvo perkeltas į atvirąją koloniją. Be to, pataisos namuose nuteistasis dirba, nuolat aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose (taip pat anoniminių alkoholikų AA programoje), siekia gyventi dorai ir nebenusikalsti. Bausmės atlikimo laikotarpiu M. P. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 25 balais iš 168 galimų, paskutiniu laikotarpiu ji sumažėjo 6 balais, kas, pasak nuteistojo, leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu jis yra minimaliai pavojingas visuomenei. Nors bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles M. P. pažeidė 5 kartus, tačiau po nuobaudų už šiuos pažeidimus paskyrimo, daugiau tvarkos taisyklių nepažeidinėjo. Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, kaip jis teisingai pažymi savo skundu, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, o jos įvertinimas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus. Atlikus nuteistojo M. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika atitinka 25 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien šios aplinkybės M. P. lygtiniam paleidimui nepakanka. Būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nustatoma analizuojant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados, priešingai nei savo skundu tai traktuoja M. P., teismo neriboja. Vien tai, kad Komisijos nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nesudaro pakankamo pagrindo teismui patvirtinti tokį Komisijos nutarimą, pakartotinis nuteistojo asmenybės bei jo elgesio pokyčių vertinimas, sprendžiant klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo/atsisakymo jį patvirtinti apylinkės teisme, nei BPK 360 straipsnio 2 dalies, nei BVK nuostatų, reglamentuojančių nuteisto asmens lygtinį paleidimą, nepažeidžia. Nors skundu nuteistasis iš esmės teigia, jog jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, nes yra atlikęs privalomą bausmės dalį, būtiną lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą savo elgesį buvo paskatintas 22 kartus, nuolat aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose (taip pat anoniminių alkoholikų AA programoje), siekia gyventi dorai ir nebenusikalsti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kas neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo tam tikrus teigiamus jo elgesio pokyčius, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nėra pakankama aplinkybių visuma, sudaranti pakankamą pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Akivaizdžių M. P. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmą kartą, tačiau tai, įvertinus jo padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, įvykdymo aplinkybes, tikslus ir motyvus, jauną M. P. amžių jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, nuteistojo pavojingumo visuomenei nemenkina. Juo labiau, jog nusikaltimai buvo įvykdyti esant chuliganiškoms paskatoms, t. y. be jokios aiškios ir motyvuotos dingsties, be kita ko, ir apsvaigus nuo alkoholio, kas visumoje neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės (nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų įvykdymo aplinkybės, sunkumas bei pobūdis), kaip teisingai pažymima nuteistojo skundu, ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, nes tai jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia M. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, vis tik pažymėtina, kad teisminio proceso metu M. P. aktyviai neigė padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nors atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę savo poziciją šiuo klausimu jis pakeitė – šiuo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo pripažįsta, tačiau, kaip nustatyta 2018 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis yra linkęs sumenkinti savo kaltę, teigdamas, kad nusikaltimai buvo įvykdyti sukonfliktavus su sugėrovu ir šio konflikto išsprendimui pasirinkus destruktyvų būdą, kas suponuoja pagrindą manyti, jog net ir šiuo metu M. P. negeba prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, nevertina savo veiksmų kritiškai, o tai neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai. Tuo tarpu jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę M. P. būtų dėjęs pastangas savo smurtinio elgesio ir savitvardos kontrolės praradimo eliminavimui, dalyvavęs su šių veiksnių mažinimu susijusiose socialinės reabilitacijos programose, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog savo elgesiui, neabejotinai turėjusiam įtakos jo nusikalstamumui, ypatingo dėmesio M. P. vis tik nededa. Įvertinus tai, kad vienas iš M. P. įvykdytų nusikaltimų yra susijęs su kito žmogaus gyvybės atėmimu, svarbu paminėti ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, žmogaus gyvybė ir orumas, kaip išreiškiantys žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę, yra aukščiau įstatymo. Atsižvelgiant į tai, žmogaus gyvybė ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybės, todėl Konstitucijos paskirtis yra užtikrinti šių vertybių gynimą ir gerbimą. Šie reikalavimai keliami visų pirma pačiai valstybei. Esant tokiam teisiniam aiškinimui, akivaizdu, kad žmogaus gyvybei bei jos apsaugai teikiama ypatinga reikšmė, ką neabejotinai patvirtina ir įstatymų leidėjas už nusikaltimus, susijusius su tyčiniu žmogaus gyvybės atėmimu, numatydamas itin griežtas, išimtai su realiu laisvės atėmimu susijusias, bausmes, todėl ir sprendžiant lygtino paleidimo klausimą asmenims, nuteistiems už tyčinį kito žmogaus gyvybės atėmimą, lygtinio paleidimo sąlygos, įtvirtintos BVK 157 straipsnio 1 dalyje turi būti vertinamos itin kruopščiai, o paleidžiant tokį asmenį lygtinai, neturi likti nė menkiausios abejonės, jog asmuo, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiame kontekste, nepaisant BVK 157 straipsnio 1 dalies formuluotės, negali būti sumenkinama ir bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Esant šių duomenų visumai, vien tai, jog skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje yra minima nuteistajam likusi laisvės atėmimo bausmės dalis, kai privalomą bausmės dalį, būtiną lygtinio paleidimo taikymui nuteistasis jau yra atlikęs, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Toks pirmosios instancijos teismo motyvas, įvertinus ir kitas skundžiamoje nutartyje aptartas M. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, skundžiamos nutarties teisėtumo nemenkina. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir M. P. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, M. P. režimo reikalavimus buvo pažeidęs 5 kartus, tame tarpe ir už itin šiurkščius režimo reikalavimo pažeidimus – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas. Paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2015 m. lapkričio 12 d., panaikinta – 2016 m. kovo 23 d., nuo to laiko už gerą elgesį jis buvo paskatintas 6 kartus (viso – 23 kartus), kas aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo paskutiniosios nuobaudos jam paskyrimo, o tai, įvertinus M. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2006 m. gegužės 19 d., vis tik leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos jo elgesio korekcijos. Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina M. P., rodo, jog jis negeba ilgesnį laiką prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Tuo tarpu nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog jis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir, priešingai nei savo skundu tai suvokia M. P., nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą vien tik šiuo pagrindu. Ir nors šiuo metu M. P. nustatytas žemas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas – 25, tačiau po paskutiniojo jo įvertinimo (2017 m. rugpjūčio 8 d.) jis sumažėjo vos 3 balais ir toks nuteistajam konstatuojamo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes bei ne itin dideles M. P. pastangas savo elgesio pokyčiams išimtinai teigiama linkme, nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Žymių nuteistojo elgesio pokyčių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar nėra. Šios išvados plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje M. P. vis dar apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, apie savo ateities planus ir tikslus kalba nekonkrečiai, kas įvertinus nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį, vis dar neleidžia daryti kategoriškos išvados apie tinkamą ir jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos pakankamą elgesio korekciją. Manyti priešingai neleidžia ir nuteistojo teiginiai dėl glaudžių jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog ši aplinkybė egzistavo ir M. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, šis veiksnys galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio jo nusikalstamo elgesio. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip akcentuojamų nuteistojo skundu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad M. P. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.