Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-20 · Byla Nr. N-444-5042-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-20
Bylos Nr.
N-444-5042-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-5042/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarimo I. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 15 d. surašė I. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, tą pačią dieną, apie 14.33 val., Kauno rajone pakartotinai per metus laiko vairavo automobilį neblaivi (nustatytos 1,845 promilės), kai teisė vairuoti atimta, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, taip apgadindama automobilį. I. V. taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento, tokiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 16 ir 133 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. kovo 4 d. nutarimu pripažino I. V. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytas veikas. Teismas nurodė, jog pažeidimas įrodytas paties asmens prisipažinimu, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio kvitu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, eismo įvykio vietos schema, policijos informacinės sistemos duomenimis, iš kurių matyti, jog I. V. 2008 m. gruodžio 12 d. bausta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Parinkdamas nuobaudą – 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) konfiskavimu – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuoširdų gailestį, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka bausta, dirba), padarytų pažeidimų padarymo aplinkybes bei pobūdį.

II.

Nesutikdama su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarimu, I. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir teismo paskirtą nuobaudą pakeisti į baudą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios sudaro pagrindą ATPK 30¹ straipsnio taikymui, t. y. ji padarytų pažeidimų neginčija ir juos pripažįsta, dėl jų nuoširdžiai gailisi, ateityje pasižada elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl padarytų pažeidimų neatsirado nuostolių visuomenei ar kitiems asmenims, konfiskuotas automobilis jai nepriklauso, ji dirba, dėl ko atliekant areštą netektų darbo. Mano, jog ir paskyrus piniginę nuobaudą administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu I. V. už padarytus pažeidimus buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda pagal ATPK 130² straipsnį, kuris inter alia įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, - užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės juos padarius, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas apeliantei manant, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą nuobaudą keisti į baudą.

ATPK 30 straipsnis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (1 d.). Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai (2 d.). ATPK leidžia nukrypti nuo šių bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.

Taigi matyti, jog įstatymas ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę šiuo atveju eliminuoja, todėl keliamas apeliantės prašymas negali būti tenkinamas. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje ir nėra, nes: nuoširdus gailestis kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė pirmosios instancijos teismo jau įvertinta paskiriant minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą; transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju galimas nepaisant to, jog automobilis nepriklauso pažeidėjai nuosavybės teise (ATPK 26 str. 1 d.); įstatymas nedraudžia skirti areštą dirbantiems asmenims (ATPK 29 str. 2 d.).

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Tad, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių Kauno rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius