Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, nedalyvaujant tyrimą atlikusios institucijos atstovui, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. O. ir jo atstovui advokatui Dainiui Gudui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. O. skundą dėl 2017 m. gruodžio 07 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 56ANN-133654414-17

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio D. A. 2017-11-23, 05.53 val. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 56ANP-131152585-17, ROIK: 17075242002, D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už tai, kad D. O. 2017 m. lapkričio mėn. 25 d. 05.53 val. (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį VW Golf valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, kai nėra jos įgijęs, tai yra už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. pažeidimą.

D. O. prašo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jolitos Uldinskienės 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 56ANN-133654414-17, ROIK: 17075241002, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisė pažeidimą, numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 424 str. 2 d. ir paskirta 385 eurų baudą.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovė teismui pateiktu atsiliepimu ir paaiškinimu teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė D. O. skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesutikdami su D. O. skundu mano, kad D. O. kaltė, dėl įvykdyto administracinio nusižengimo numatyto LR ANK 424 str. 2 d. įrodyta ir priimtas skundžiamas nutarimas, pagrįstas administracinio nusižengimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga, o nuobauda už minėtą pažeidimą paskirta teisėtai ir pagrįstai.

2017-11-25 Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis D. A. surašė D. O. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 56ANP-131152585-17, už tai, kad jis 2017-11-25 apie 05 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kai nėra jos įgijęs.

Pateiktame skunde nurodoma, kad D. O. nesutinka su padarytu pažeidimu. D. O. atsisakė pasirašyti ant protokolo teigdamas, jog jis minėtos transporto priemonės nevairavo.

Vairavimo samprata pateikta Saugaus eismo automobiliais kelių įstatymą 2 str. 73 d., kur pasakyta jog transporto priemonės vairavimas - transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi matyti, jog vairavimas nėra siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu, todėl pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Jei ir užgesintas automobilio variklis, bet jis stumiamas, vadinasi automobilis dalyvauja eisme.

Atsižvelgiant į tai manome, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jolitos Uldinskienės 2017-12-07 nutarimu administracinė nuobauda paskirta teisėtai.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog Institucijos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktinas nepakeistas, D. O. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 424 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar nedturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Straipsnio sankcija numato baudą vairuotojams nuo 300 eurų iki 450 eurų.

Kaip matyti iš skundo, D. O. jam inkriminuotą teisės pažeidimą neigia padaręs, teigdamas, jog jo veiksmuose nėra šio pažeidimo sudėties. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn, {statymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.

Siekiant asmenį, vairavusį automobilį, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad toks asmuo sąmoningai vairavo transporto priemonę, dalyvavo viešajame eisme ir yra kaltas dėl šio pažeidimo.

Šioje byloje D. O. nurodė, kad važiavo kartu su M. L. jam priklausančiu automobiliu VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. D.. Automobilį vairavo A. D., nes pats D. O. teisės vairuoti automobilį neturi. Pasibaigus degalams, automobilis užgeso. Po to visi trys išlipo iš automobilio, ir nuėjo ieškoti pas pažįstamus degalų. Nurodė, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir liepė nustumti automobilį į šalį. Patvirtino, kad jis policijos pareigūnų nurodymu, nustūmė kartu su M. L. stumdami rankomis neužvestą automobilį, laikydamas vairą per atidarą automobilio langą, viso apie 8-10 metrų. Iš karto po to, policijos pareigūnai jį apkaltino, kad vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, surašė administracinio nusižengimo protokolą, vėliau ir nubaudė, o priimtas nutarimas dėl to negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teismo vertinimu, D. O. vairavimą neturint teisės vairuoti iš esmės apibūdina tai, kad jis, vairavo neužvestą automobilį. Nors D. O. skunde nurodo, kad neužvesto automobilio vairavimas negali būti tapatus dalyvavimui viešajame eisme, tačiau su tokiu vertinimu teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 87 dalyje numatyta, jog viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Tuo tarpu KET 3.7 punkte nurodyta, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

Nors KET 1 p. įtvirtinta, kad KET nustato eismo keliais tvarką, apibendrinant visus KET reikalavimus matyti, kad šios taisyklės reglamentuoja eismą ne tik keliuose ar gatvėse, bet ir kitose vietose, kur vyksta eismas. Pavyzdžiui, KET 223 p. sakoma, kad pradėti mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę (...) leidžiama tik nustatytus reikalavimus atitinkančioje aikštelėje arba teritorijoje; KET 130 p. draudžia važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų; KET XXI skyriaus reikalavimai taikomi eismui gyvenamosiose zonose ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir pan. Akivaizdu, jog KET reikalavimai taikomi eismui ne tik keliuose ar gatvėse, bet ir aikštelėse ar kitose KET nurodytose teritorijose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. įtvirtinta, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Lietuvių kalbos žodynas teritoriją apibrėžia kaip žemės paviršiaus (sausumos ar vandenų) plotą. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad teleologiniu metodu aiškinant eismo įvykio sąvoką, darytina išvada, kad KET reikalavimai taikytini visoms atitinkamoje teritorijoje judančioms transporto priemonėms. Ši nuostata leidžia teigti, kad kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali būti padaromas ne tik kelyje, bet ir kitose teritorijose (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N-261-4965/2009). Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir viešose teritorijose, jų taikymą siejant su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Taigi darytina išvada, kad D. O., vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, bet viešoje teritorijoje, privalėjo laikytis KET reikalavimų.

Vertinant įvykio vietos statusą, teismas surinko pakankamai duomenų, iš kurių matyti, kad tai yra Vilkaviškio rajono savivaldybės, Pilviškių miestelio. Dariaus ir Girėno gatvėje, kuri priskirta vietinės reikšmės keliams. Teismui nekelia abejonių kaip Institucijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, ATP protokole, taip ir nutarime įvardinta įvykio vieta – Vilkaviškio rajono savivaldybės, Pilviškių miestelio, Dariaus ir Girėno gatvė.

Šioje ATP byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. Įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva. Šioje byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuotina, jog D. O. kaltę, padarius jam inkriminuojamą ATP, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 7), nutarimas ( b.l. 8), tarnybinis pranešimas (b. l. 9-10), D. O. paaiškinimas raštu (b. l. 11), liudytojų D. A. ir K. P. parodymai, iš dalies – paties D. O. parodymai, ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Nagrinėjant skundą teismas vertino ir D. O. charakterizuojančius duomenis, nuobaudas ir teistumus (b. l. 12-21,28-38).

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., byloje Nr. N-444-2786-10), kurioje pasisakyta, „kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Naujos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra prieštaravimų, kurių neįmanoma pašalinti“. Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi liudytojų D. A. ir K. P. parodymais, kadangi jie yra aiškūs, logiški, nuoseklūs ir nešališki.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. O. išdėstyti teiginiai, teismo vertintina kritiškai, – kaip D. O. siekis bet kuria kaina išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Teismas nepakankamu ir neįtikinamu laiko D. O. paaiškinimą, jog nurodomomis aplinkybėmis jis automobilio nevairavo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti aukščiau minėtų liudytojų parodymais teisme, tarnybiniais pranešimais, surašytu ATP protokolu dėl to, kad D. O. automobilį vairavo neturint teisės vairuoti. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad be nurodytų liudytojų – policijos pareigūnų, kiti liudytojai yra tarpusavyje draugai, jų parodymai turi akivaizdžių tarpusavio išankstinio apsitarimo ir susiderinimo požymių, yra nukreipti padėti D. O. išvengti atsakomybės, kartu neužsitraukiant ir sau baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų teikimą teismui, nebūdami pakankamai nuoširdūs ir pilietiški, nepadėjo teismui išsiaiškinti faktinių įvykio aplinkybių, todėl šių liudytojų parodymai teismo vertinami kaip nepatikimi.

Teismas vertina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. O. nepagrįstai teigia, jog byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų ir dėl to reikia ATP bylą nutraukti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojų D. A. ir K. P. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ATP protokolas ir kiti D. O. kaltę įrodantys bylos duomenys iš esmės nebuvo paneigti kita bylos medžiaga, tame tarpe ir D. O. pateiktoje versijoje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog D. O. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 424 straipsnio 2 dalyje, nuobauda jam paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 300-302 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. O. skundo netenkinti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 56ANN-133654414-17, ROIK: 17075242002, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.