- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- Ik-2683-473/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00904-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Egidija Puzinskaitė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjui S. K., atsakovės atstovėms Rimai Markuvienei ir Danguolei Milkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2-5, 27-29), prašydamas panaikinti atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-22 raštą Nr. 4-649 bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011-01-11 prašymą, vadovaujantis 1961 m. Jungtinių Tautų Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija. Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2011-01-11 kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą su prašymu išaiškinti sąvoką „kanapės (ir jų dalys)“, įrašytą SAM ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Žin., 2003, Nr. 41-1899) patvirtintoje rekomendacijų lentelėje (toliau – rekomendacijos). 2011-02-22 rašte Nr. 4-649 atsakovė nurodė, kad sąvoką „kanapės (ir jų dalys)“ reikėtų aiškinti kaip apimančią visą kanapės augalą ir jo atskiras dalis (žiedus, sėklas, lapus, augalo galvutes ir pan.). Tačiau vadovaujantis 1961 metų Jungtinių Tautų (JT) bendrąja narkotinių medžiagų konvencija (toliau – Konvencija), kurią LR Seimas ratifikavo 1994-03-30, ir kuria Sveikatos apsaugos ministerija vadovavosi kaip pagrindiniu dokumentu aprašant narkotinės medžiagos sąvoką, ką patvirtina atsakovės 2010-12-16 raštas Nr. 4-3661, kanapės yra kanapės augalo galvutės su žiedais arba vaisiais (išskyrus sėklas ir lapus, jeigu tarp jų nėra galvučių), iš kurių nebuvo išgauta derva, nesvarbu, kaip jos būtų įvardytos. Taigi, sąvoka „kanapė“ neapima viso augalo, o tik specifines, tiksliai apibrėžtas augalo dalis. Iš skundžiamo rašto atsakymo matyti, kad atsakovė iškraipo sąvoką „kanapė“, kuri yra įrašyta ir aprašyta JT 1961 metų bendroje narkotinių medžiagų konvencijoje, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus Jungtinių Tautų organizacijai, toks aiškinimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tokį sąvokos išplėtimą atsakovė aiškina specialiomis kontrolės priemonėmis, kurių nedraudžia minėta konvencija (2 straipsnio 5 dalies a) punktas). Tačiau iš Konvencijos turinio matyti, jog minėtos specialios kontrolės priemonės, gali būti taikomos į I bei IV sąrašus įtrauktoms narkotinėms medžiagoms, t. y.: kanapėms, kanapių dervai, kanapių ekstraktams ir tinktūroms (I sąrašas) ir kanapėms ir kanapių dervai (IV sąrašas). Konvencijos preambulėje yra tiksliai išaiškinta sąvoka „kanapė“. Kanapės augalas nėra įrašytas nei į I, nei į IV Konvencijos sąrašus, taigi specialios kontrolės priemonės neapima kanapės augalo priskyrimo prie narkotinių medžiagų. Augalas ir medžiaga nėra tapačios sąvokos: augalas ? organizmas, mintantis neorganinėmis medžiagomis ir augimui dažniausiai naudojantis šviesos energiją. Kanapė (narkotinė medžiaga) gaunama nuo kanapės augalo atskyrus kanapės augalo galvutes su žiedais arba vaisiais. Taigi, aiškindama narkotinių medžiagų sąraše esančią sąvoką „Kanapės (ir jų dalys)“ kaip visą kanapės augalą ir jo dalis, ministerija išplėtė pačios narkotinės medžiagos sąvoką. LR Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų rekomendacijų lentelės I sąrašo 13 eilutės išplėtimas neatitinka šiuo metu galiojančių kitų aukštesnės galios teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos. 2008-11-11 nutartyje Teisingumo Teismas byloje C-207/08 nusprendė, kad Europos Bendrijos teisė draudžia valstybės narės teismui taikyti nacionalinės teisės aktą, kuriuo, pažeidžiant 2003-09-29 Tarybos reglamentą Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantį reglamentus, draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštinės kanapės augalus. Taigi sąvokos „kanapės (ir jų dalys)“ išplėtimas, numatantis, kad narkotine medžiaga pripažįstamas visas kanapės augalas, prieštarauja Reglamentui Nr. 1782/2003. Minėtomis atsakovės patvirtintomis rekomendacijomis vadovaujasi ekspertai, teismai ir kitos teisinės institucijos baudžiamosiose bylose. Plečiamai aiškindama kanapių sąvoką, atsakovė išplėtė baudžiamojo įstatymo suteiktas galias ir tuo pačiu išplėtė pačios narkotinės medžiagos sąvoką, kurios apibrėžimą nustatė ir reguliuoja Jungtinių Tautų organizacija. Jeigu nekritiškai ir mechaniškai taikomas šis įsakymas, tai tuo pačiu plečiamai aiškinamas ir baudžiamasis įstatymas (LR BK 260 str.), o baudžiamasis įstatymas negali būti plečiamai aiškinamas ir taikomas. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad yra nepagrįstai nuteistas už kanapių gamybą ir laikymą, ir renka įrodymus, kad galėtų kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 62-65) ir teismo posėdyje jos atstovės nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas 2011-11-22 raštas Nr. 4-649 nėra administracinis aktas Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 15 d. ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 8 d. prasme ir pagal savo pobūdį laikytinas informacinio pobūdžio raštu, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsakydama pareiškėjui į jo 2011-01-11 raštą, Sveikatos apsaugos ministerija netaikė teisės aktų, o tik nurodė, kokios šiuo metu yra galiojančios teisės normos bei ką jos reiškia, todėl negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ar interesų ir neįtakojo jo teisinės padėties. Dėl pareiškėjo skundo argumentų paaiškino, kad Konvencija nedraudžia valstybėms taikyti griežtesnio režimo narkotinėms medžiagoms arba imtis visų valstybės manymu būtinų specialių kontrolės priemonių. Konvencijos 2 straipsnio 5 dalies a) punktas nustato, kad narkotinės medžiagos, įrašytos į IV sąrašą, taip pat įrašomos į I sąrašą ir turi būti kontroliuojamos visomis pastarajame sąraše esančioms narkotinėms medžiagoms taikytinomis kontrolės priemonėmis, be to, kiekviena valstybė imasi visų specialių kontrolės priemonių, kurios, jos manymu, yra būtinos, atsižvelgiant į ypač pavojingas kokios nors tokiu būdu įrašytos narkotinės medžiagos savybes. Konvencijos 39 straipsnis įtvirtina, kad nepaisant jokių Konvencijos nuostatų, niekas nekliudo ar nelaikoma kliūtimi valstybėms imtis griežtesnių ar skrupulingesnių kontrolės priemonių, negu numatyta šioje Konvencijoje. Atsižvelgiant į šias Konvencijos nuostatas, Lietuvoje į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašą yra įtrauktos kanapės (ir jų dalys), nenustatant jokių išimčių dėl augalo ar jo atskirų dalių. Vadinasi, sąvoka „kanapės (ir jų dalys)“ apima visą kanapės augalą ir jo atskiras dalis (žiedus, sėklas, lapus, augalo galvutes ir pan.). Tokia pati sąvoka „kanapės (ir jų) dalys“ yra vartojama ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. Šiose rekomendacijose negali būti įtvirtinama kitokia sąvoka, nes rekomendacijomis yra nustatomi tik atitinkami medžiagų kiekiai, o narkotinių medžiagų sąrašai yra patvirtinti Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5. Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad sveikatos apsaugos ministras nesilaiko tarptautinių teisės aktų bei įsipareigojimų Jungtinių Tautų Organizacijai, aprašant sąvoką „kanapės (ir jų dalys)“, įrašytą sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ lentelėje (Žin., 2003, Nr. 41-1899), išplečiant šią sąvoką visam augalui. Pareiškėjo teiginiai, kad kanapės augalas nėra įrašytas nei į I, nei į IV Konvencijos sąrašus, taigi specialios kontrolės priemonės neapima kanapės augalo priskyrimo prie narkotinių medžiagų, neteisingi ir klaidinantys, nes Lietuvoje kanapė ir jos dalys yra narkotinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą, o tokioms medžiagoms valstybė ir gali nustatytą griežtesnį režimą negu tas, kuris yra taikomas Konvencijoje. Kanapės sąvoka, įtvirtinta Konvencijoje, kuri neapima sėklų ir lapų, jei tarp jų nėra galvučių, yra taikytina tik Konvencijoje ir skirta atskleisti žodžio „kanapė“, I vartojamo Konvencijoje, prasmę. Atsižvelgiant į tai, Sveikatos apsaugos ministerija pateikė pareiškėjui atsakymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, ir nepažeisdama Konvencijos. Atsakovė negali pareiškėjui pateikti kitokio atsakymo, negu nustato galiojantis teisinis reguliavimas. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 reglamentuoja paramos schemas ūkininkų veiklos rėmimui ir neapibrėžia kanapių ar jų dalių sąvokų. Šiame Tarybos reglamente nurodomos kanapių rūšys, kurias Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra draudžiama auginti, todėl pareiškėjo teiginiai, kad sąvokos „kanapės (ir jų dalys)“ išplėtimas, numatantis, kad narkotine medžiaga pripažįstamas visas kanapės augalas, prieštarauja Reglamentui Nr. 1782/2003 yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Nustatyta, kad pareiškėjas S. K. 2011-01-11 kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerija, prašydamas išaiškinti, ką reiškia sąvoka „kanapės (ir jų dalys)“, esanti 13-oje pozicijoje Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų lentelėje (b. l. 108)
Atsakovė 2011-02-22 raštu Nr. 4-649 informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Žin., 2003, Nr. 41-1899) tvirtinami tų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, kurios įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 4-113). Pastaruoju įsakymu kanapės (ir jų dalys) įtrauktos į I narkotinių medžiagų sąrašą, nenustatant jokių išimčių dėl augalo ar jo atskirų dalių. Todėl sąvoką „kanapės (ir jų dalys)“ reikėtų aiškinti kaip apimančią visą kanapės augalą ir jo atskiras dalis (žiedus, sėklas, lapus, augalo galvutes ir pan.). Atsakovė taip pat nurodė, kad1961 m. Bendroji narkotinių medžiagų konvencija (Žin., 2001, Nr. 51-1768) yra pagrindinis narkotinių medžiagų kontrolės principus nustatantis teisės aktas, tačiau ji nedraudžia valstybėms narėms taikyti griežtesnį kontrolės režimą narkotinėms medžiagoms arba imtis visų valstybės manymu būtinų specialių kontrolės priemonių (b. l. 8).
Pareiškėjas prašo panaikinti šį raštą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo 2011-01-11 prašymą, vadovaujantis 1961 m. Jungtinių Tautų Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija. Skundą grindžia tuo, kad atsakovė 2011-02-22 rašte Nr. 4-649 netinkamai, nesivadovaudama1961 m. Jungtinių Tautų Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, plečiamai aiškina sąvoką „kanapės (ir jų dalys)“, vartojamą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239. Toks aiškinimas sukelia neigiamas pasekmes, nes minėtomis rekomendacijomis vadovaujasi ekspertai, teismai ir kitos teisminės institucijos baudžiamosiose bylose, tuo pačiu plečiamai aiškinamas ir baudžiamasis įstatymas (LR BK 260 str.), o baudžiamasis įstatymas negali būti plečiamai aiškinamas ir taikomas. Nurodo, kad jo kreipimosi į atsakovą tikslas – gauti atsakymą dėl sąvokos „kanapės (ir jų dalys)“ išaiškinimo, kurį jis nori panaudoti, kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra nuteistas pagal LR BK 260 str. 3 d. už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga – kanapėmis.
Kaip žinoma, prie 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos (Žin., 2001, Nr. 51-1768) Lietuva prisijungė 1994-01-27. Pagal Konvencijos 1 straipsnį narkotine medžiaga yra laikoma kiekviena gamtinė ar sintetinė medžiaga, įtraukta į I ar II sąrašą. Kanapės, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros įtrauktos į I narkotinių medžiagų sąrašą. Konvencija nedraudžia valstybėms taikyti griežtesnio režimo narkotinėms medžiagoms arba imtis visų valstybės manymu būtinų specialių kontrolės priemonių. Konvencijos 2 str. 5 d. a) punktas nustato, kad narkotinės medžiagos, įrašytos į IV sąrašą, taip pat įrašomos į I sąrašą ir turi būti kontroliuojamos visomis pastarajame sąraše esančioms narkotinėms medžiagoms taikytinomis kontrolės priemonėmis, be to, kiekviena valstybė imasi visų specialių kontrolės priemonių, kurios, jos manymu, yra būtinos, atsižvelgiant į ypač pavojingas kokios nors tokiu būdu įrašytos narkotinės medžiagos savybes. Konvencijos 39 str. nustatyta, kad nepaisant jokių Konvencijos nuostatų, niekas nekliudo ar nelaikoma kliūtimi valstybėms imtis griežtesnių ar skrupulingesnių kontrolės priemonių, negu numatyta šioje Konvencijoje. Konvencija nėra tiesioginio taikymo tarptautinė sutartis, todėl Lietuvos Respublikoje šios Konvencijos nuostatos yra įgyvendintos Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (Žin., 1998, Nr. 8-161) 2 str. 1 d. nustatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos – į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Pirmąjį sąrašą sudaro augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, uždrausti vartoti sveikatos priežiūros tikslams dėl žalingų padarinių žmogaus sveikatai, kai jais piktnaudžiaujama (4 str. 2 d. 1 p.). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnyje nustatytas draudimas Lietuvos Respublikos teritorijoje auginti kanapes. Į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų LR sveiktos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 4-113), I sąrašą įtrauktos kanapės (ir jų dalys), kanapių aliejus, kanapių derva, kanapių ekstraktai ir tinktūros, nenustatant jokių išimčių dėl augalo ar jo atskirų dalių. LR sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Žin., 2003, Nr. 41-1899) patvirtinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įrašytų į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 d. įsakymu Nr. 5, kiekiai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK: Žin., 2000, Nr. 89-2741) 269 str. 1 dalyje nustatyta, kad šiame Baudžiamojo kodekso skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į LR sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Nustatant kokį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedidelių, kokį didelių ir labai dideliu, reikia remtis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (LR BK 269 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad asmuo turi teisę teismine tvarka ginčyti raštą ar veiksmą, kuris sukelia asmeniui teisines pasekmes, kokiu nors būdu pažeidžia asmens teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-185/2006).
Kaip minėta, Lietuvoje kanapė ir jos dalys yra narkotinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą, kuriame nurodytoms medžiagoms valstybė gali nustatyti griežtesnį režimą negu taikomas Konvencijoje. Atsakovė, Sveikatos apsaugos ministerija 2011-02-22 raštu pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2011-01-11 prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymu. Šis atsakovės raštas yra informacinio, o ne teisės taikomojo pobūdžio aktas, tiesiogiai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nes kreipiantis dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, turi teisę ir pareigą pasisakyti dėl Konvencijos ir pareiškėjo skunde nurodomo 2003-09-29 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 normų aiškinimo, taikymo ir įgyvendinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose tinkamumo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija atsakė į pareiškėjo prašymą vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl nėra pagrindo naikinti atsakovės 2011-02-22 raštą Nr. 4-649 bei įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.