Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. F. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteistas 4 metams 6 men. laisves atemimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti M. U. ir D. B., taciau nuosprendis ju nuteisimo dalyje neskundžiamas.

R. F. nuteistas už tai, 2007 m. sausio 23 d. apie 13 val., budamas Marijampoles pataisos namuose, esanciuose Marijampoleje, Sporto g. 7, paskambino nukentejusiajai G. N. L., gyvenanciai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), i namu telefono abonenta Nr. (duomenys neskelbtini). Melagingai prisistates jos sunumi paaiškino, kad padare autoivyki, kurio metu sunkiai sužalojo žmogu, ir papraše 50 000 Lt padarytai žalai atlyginti. M. U., budamas Marijampoles pataisos namuose ir tesdamas R. F. pradeta nusikalstama veika, paskambino D. B. ir papraše padeti – nuvykti prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje, susitikti su nukentejusiaja ir paimti iš jos pinigus. Tesiant nusikalstama veika apie 14 val. D. B. prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje paeme iš nukentejusiosios G. N. L. 50 000 Lt ir tokiu budu apgaule savo bei bendrininku R. F. ir M. U. naudai igijo nukentejusiajai priklausanti dideles vertes turta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. F. prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendi panaikinti ir ji pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. išteisinti, nes jis inkriminuoto nusikaltimo nepadare.

Nuteistojo manymu, ši baudžiamoji byla buvo tiriama ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinejama teisme šališkai, pažeidžiant baudžiamojo proceso istatymo reikalavimus. Iki šiol nenustatyta, kam priklauso telefono aparatas, rastas pataisos namuose. Neivertinta tai, jog liudytojas K. Š. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu sedejo pataisos namu kameroje-vienuteje, todel negalejo girdeti kitu nuteistuju kalbu apie R. F. neva padaryta nusikaltima. Pats liudytojas teisme paneige savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taciau tai nebuvo užprotokoluota. Be to, nuteistojo teigimu, protokole buvo iškraipyti ir jo paties parodymai. Teisme jis aiškino, kad galejo skambinti iš pataisos namuose rasto telefono aparato, taciau tik artimiesiems. Šie skambuciai neturejo nieko bendro su jam inkriminuotu nusikaltimu. Be to teismas nesudare tinkamu salygu islaptinto liudytojo apklausai, neiškviete liudytojo V. B.

R. F. teigia, jog islaptinto liudytojo parodymai neatitinka liudytojo K. Š. bei nuteistojo D. B. parodymu, yra nenuoseklus, todel jais teismas neturejo tiketi. Be to ikiteisminio tyrimo pareigunai dare neleistina poveiki jo mociutei liudytojai A. F.

Nuteistasis aiškina, jog jis 2007 m. sausio menesi kolonijoje buvo nubaustas už tai, kad pažeide nustatyta lokalizacija. Tai, jo manymu, paneigia Marijampoles pataisos namu administracijos pažymos turini, kad jis ir nuteistasis M. U. turejo galimybe bendrauti tarpusavyje ir naudotis ten surastu mobiliojo ryšio telefonu.

R. F. skunde tvirtina, jog buvo netinkamai ivertinti byloje surinkti irodymai, todel padarytos klaidingos išvados del jo dalyvavimo inkriminuoto nusikaltimo padaryme ir jis neteisingai nuteistas.

Teismo posedyje nuteistasis R. F. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo R. F. apeliacinis skundas nepagristas, todel atmestinas.

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo R. F. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nes pastarasis, veikdamas su kitais nuteistaisiais, apgaule užvalde dideles vertes svetima turta – nukentejusiajai G. N. L. priklausancius 50000 Lt.

Nors R. F. tvirtina, jog nusikaltimo, už kuri jis nuteistas, nepadare, taciau ši jo aiškinima paneigia byloje surinkti ir apylinkes teismo ištirti bei nuosprendyje ivertinti irodymai.

Marijampoles pataisos namu administracijos 2007 m. liepos 20 d. pažyma Nr. 9/07-7281 patvirtina, jog nuteistasis R. F., nuteistasis M. U. ir liudytojas K. Š. nusikaltimo padarymo metu, t.y. 2007-01-23, šiuose pataisos namuose atlikinejo ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes. R. F. bausme atliko 12 buryje, 4 lokaliniame sektoriuje, M. U. – 13 buryje, 4 lokaliniame sektoriuje. Šie nuteistieji turejo galimybe tarpusavyje bendrauti lokalinio sektoriaus kieme, taip pat klube, valgykloje, mokyklos, sveikatos priežiuros tarnybos ar kitose ukinio aptarnavimo patalpose. (t. 1, b.l. 156). Šioje pažymoje taip pat nurodyta, jog nuteistiesiems einant i kita buri reikalingas administracijos leidimas, todel nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog jis 2007 m. sausio menesi buvo nubaustas už lokalizacijos pažeidima, neduoda pagrindo abejoti aptariamoje pažymoje pateikta informacija, o atvirkšciai, patvirtina, jog susitikimai tarp nuteistuju vyksta.

Kaip matyti iš 2007-01-25 tarnybinio pranešimo del neplanines kratos, 2007 m. sausio 25 d. Marijampoles pataisos namuose 13-o burio 134-os brigados gyvenamosiose patalpose irengtoje sleptuveje buvo rastas pasleptas mobiliojo ryšio telefono aparatas Nokia 3100 (t. 1, b.l. 150). Nustatyta jog nusikaltimo diena šiame telefone buvo naudojama abonento Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortele, iš kurios keturis kartus buvo skambinta nukentejusiajai G. N. L. i telefono abonenta Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 34-36). Taip pat nustatyta, jog šis abonentas, t.y. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio menesi nuolat skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortele kratos metu buvo rasta R. F. mociutes A. F. ir tetos T. G. namuose (t. 3, b.l. 190-191, 198-201). Taigi tas pats abonentas iš Marijampoles pataisos namu teritorijos 2007 m. sausio 23 d. skambino nukentejusiajai, o visa 2007 m. sausio menesi – R. F. artimiesiems.

Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, nuosekliai aiškino, jog pats mate ir girdejo, kaip R. F. su M. U., skambindami mobiliojo ryšio telefonu, organizavo pinigu iš nukentejusiosios G. N. L. užvaldyma. Šis liudytojas patvirtino, jog butent R. F. skambino moteriai i Vilniu ir, apsimetes jos sunumi, praše pinigu jo neva sukelto autoivykio padarytai žalai atlyginti. M. U. skambino savo draugui D. ir ikalbinejo susitikti su ta moterimi bei paimti iš jos pinigus. Po to R. F. pasakojo D. pokalbio su nukentejusiaja detales, o kalbedamas su pastaraja dar karta nurode pinigus perduoti D. Veliau M. U. ir R. F. nurode D. kam ir kokia dali iš moters paimtu pinigu nuvežti – dali R. F. mociutei, dali M. U. draugei, ir dali kito kalinio V. B. seseriai D. K. (t. 1, b.l. 181-182, t. 6, b.l. 13-14).

Nuteistasis R. F. skunde nepagristai teigia, jog teisme nebuvo sudarytos tinkamos salygos užduoti klausimus islaptinam liudytojui. Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, teisminio nagrinejimo metu buvo apklaustas laikantis baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu – prieš apklausa nagrinejimo teisme dalyviams buvo sudaryta galimybe teisejui pateikti klausimus, kuriuos jie norejo užduoti islaptintam liudytojui. Po liudytojo apklausos, pastarojo duotus parodymus teisejas perskaite teisiamajame posedyje. Papildomu klausimu šiam liudytojui nei pats apeliantas, nei kiti nagrinejimo teisme dalyviai nepateike.

Netiketi liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais apylinkes teismas neturejo jokio pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti irodymai. Liudytojas K. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog jis iš kitu dvieju pataisos namuose kalinciu nuteistuju, užsiimanciu sukciavimais, girdejo, kad R. F., paskambines telefonu ir apsimetes kažkokios moters sunumi, iš pastarosios išviliojo 50000 Lt (t. 1, b.l. 168-169, t. 5, b.l. 191).

Nepagristas apelianto argumentas, jog liudytojas K. Š. neturejo galimybes išgirsti kitu nuteistuju pokalbi. Kaip matyti iš Marijampoles pataisos namu administracijos 2008-05-14 rašto Nr. 9/07-4704, nuteistasis K. Š. nuo kitu nuteistuju buvo izoliuotas tik 2007-02-12, t.y. praejus beveik 20 dienu nuo G. N. L. atžvilgiu ivykdyto sukciavimo.

Iš kaltinamojo D. B. parodymu matyti, jog butent jis paeme 50000 Lt iš nukentejusiosios G. N. L. Tai padare M. U. ir kartu su juo kalincio kito asmens nurodymu. Dali šiu pinigu – 15000 Lt–, kaip jam buvo nurodyta, perdave R. F. mociutei, kuria ikiteisminio tyrimo metu atpažino (t. 5, b.l. 17-19). D. B. taip pat aiškino, jog 10000 Lt pasiliko sau, o 25000 Lt perdave M. L. Su pastaruoju buvo užsuke i Paneveži bei i netoli jo tevu namu esanti (duomenys neskelbtini) kaima pas M. U. sugyventine (t. 4, b.l. 153-157, 160-162, 164-167, 170-171, t. 5, b.l. 181-184).

Pinigu perdavimo fakta nuteistojo V. B. seseriai D. K. bei M. U. draugei I. G. patvirtino tiek liudytojas M. L., tiek liudytojos D. K. bei I. G..

Kaip tvirtino nuteistasis D. B., visi R. F., M. U. ir V. B. artimiesiems išdalinti pinigai buvo paimti iš nukentejusiosios G. N. L.

Visi šie aptarti irodymai vieni kitus papildo ir patvirtina apylinkes teismo nustatytas aplinkybes, jog R. F., veikdamas bendrai su M. U. ir siekdamas apgaule savo naudai igyti svetima turta, sukure plana, pagal kuri M. U. surado asmeni, sutikusi atlikti prašomus veiksmus, t.y. D. B., o R. F. iš Marijampoles pataisos namu mobiliojo ryšio telefonu paskambino nukentejusiajai Gražinai N. L. i namus, melagingai prisistate jos sunumi, melagingai praneše apie nebuta autoivyki ir papraše 50000 Lt neva padarytai žalai atlyginti, bei dave nurodymus D. B. Tokiu budu R. F., veikdamas su M. U., D. B. padedant, apgaule užvalde dideles vertes G. N. L. turta – 50000 Lt.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga kolegija konstatuoja, kad tiriant byla ir ja nagrinejant teisme, esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kurie butu galeje itakoti teisingo nuosprendžio priemima, padaryta nebuvo.

Atkreiptinas demesys i tai, jog liudytoja A. F. del kokiu nors neteisetu ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmu niekur nesikreipe, nors turejo galimybe tai padaryti pati arba per savo atstova advokata, su kuriuo buvo sudariusi atstovavimo sutarti (t. 4, b.l. 3). Nuteistasis R. F. taip pat tvirtina, jog tiek jo paties, tiek liudytojo K. Š. parodymai teisiamojo posedžio protokole užfiksuoti neteisingai. Taciau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei jis pats, nei kiti nagrinejimo teisme dalyviai pastabu del posedžio protokolo turinio per istatymo nustatyta termina nepateike.

Skirdamas bausme nuteistajam R. F. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe, jo vaidmeni nusikaltimo padaryme.

R. F. padare sunku nusikaltima. Jis praeityje keturis kartus teistas, ši nusikaltima padare budamas ikalinimo vietoje, veike aktyviausiai. Nuteistojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate.

Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog nuteistajam R. F. paskirta bausme, nežymiai viršijanti BK 182 str. 2 d. nustatyta laisves atemimo bausmes vidurki, atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, del jo atsiradusias pasekmes bei kaltininko asmenybe.

Esant šioms aplinkybems, keisti ar naikinti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera pagrindo.

nuteistojo R. F. apeliacini skunda atmesti.