Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-14 · Byla Nr. N-444-1979-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-14
Bylos Nr.
N-444-1979-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N1–1979/2007Procesinio sprendimo kategorija 27 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutarimo P. A. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. vasario 22 d. surašė P. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, priėmė į darbą tris darbuotojus, kuriems leido dirbti nesudarius darbo sutarčių, taip pažeisdamas Darbo kodekso 98 str. 1 dalies 1 punkto, 2 dalies ir 93 straipsnio reikalavimus bei padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2007 m. gegužės 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino P. A. kaltu ir skyrė asmeniui po 1000 litų baudą už kiekvieno iš trijų - O. O., L. S., A. P. - darbuotojo atžvilgiu padarytą pažeidimą. Teismas nutarime konstatavo, jog P. A. kaltė įrodyta jo paties ir Institucijos atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, protokolu ir kita bylos medžiaga. Teismas, atsižvelgęs į nustatytą administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą, asmens nebaustumą, pažeidimo operatyvų pašalinimą bei pritaikęs teisingumo ir protingumo principus, taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė švelnesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutarimu, P. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas neįvertino tai, kad jis pripažino kaltę dėl pašalinių asmenų įleidimo į cechą, tačiau ne dėl to, jog leido trims asmenims dirbti be darbo sutarčių. O. O. ir L. S. buvo įleistos į cechą tam, kad būtų parodyta, kaip vyksta darbas einant kepėjų pareigas, A. P. buvo tik užėjęs į įmonės patalpas; 2) nenustatyti būtini nelegalaus darbo požymiai, o būtent – tiek A. P., tiek O. O. ir L. S. jokio darbo realiai nevykdė, to negalėjo patvirtinti ir liudytojai, be to, asmenys į cechą atėjo 6 val., t. y. tada, kai buvo tik pradėtas operatyvus patikrinimas; 3) darbdavio ir dirbančiųjų santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, o šiuo atveju nė vienas asmuo nebuvo sutaręs dėl visų darbo sąlygų ir net negalėjo pasakyti, ką konkrečiai dirbo, o L. S. nežinojo, koks jos atlyginimas.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti, nurodo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad apeliantas iš anksto sutarė su O. O., L. S. ir A. P. dėl darbo pobūdžio, darbo sąlygų, darbo laiko, t. y. visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tačiau darbo sutartys nebuvo sudarytos. Pirmo posėdžio metu P. A. savo kaltę pripažino, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė, kas leidžia vėliau duotus paaiškinimus vertinti kritiškai. A. P. parodė, jog dėl vairuotojo darbo su apeliantu buvo susitikęs 2007 m. vasario 21 d., jam išaiškintos darbo sąlygos, sutarta dėl atlyginimo ir dėl darbo pradžios. O. O. ir L. S. darbo faktą patvirtino liudytojai M. K., A. K., kurie parodė, jog moterys buvo su chalatais, viena kažką maišė, kita – plovė grindis. L. S. paaiškinime Institucijai nurodė, jog T. J. leido mokytis formuoti tešlą, ką ji ir dariusi, todėl tai, jog dirbama ir kartu mokomasi neturi jokios reikšmės teisinių santykių vertinimui ir neatleidžia darbdavio nuo pareigos tinkamai įforminti darbo teisinius santykius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 41³straipsnio 1 dalis, už kurios padarymą nubaustas P. A., numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia nelegalus darbas.

Formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino tokios kategorijos bylų teisės taikymo rekomendacijas ir atskleidė minėtos blanketinės teisės normos sudėties požymius atsižvelgiant į Darbo kodekso 93, 98 – 99 straipsnius (žr. Administracinių teismų praktika Nr.7). Taigi, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog: 1) dirbamas darbas; 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi darbo sutarties požymius; 3) nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių; 4) yra specialus subjektas; 5) yra nustatyta subjekto kaltė.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog P. A. administracinis kaltinimas suformuluotas už tai, jog šis, būdamas UAB “Vilkon” direktoriumi, priėmė į darbą tris darbuotojus – O. O., L. S. ir A. P., kuriems leido dirbti nesudarius su jais darbo sutarčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.9, 27 psl.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pareigą tinkamai motyvuoti savo sprendimą pažeidė, t. y. P. A. pažeidimą neigiant iš esmės visos abejonės dėl asmeniui inkriminuotos veikos nepašalintos. Ginčo dėl to, jog patikrinimo metu su visais trimis darbuotojais nebuvo sudarytos darbo sutartys ir atliktos iš to kylančios pareigos (sutartys neregistruotos specialiame žurnale, neįteiktas egzempliorius darbuotojui ir t.t.), nėra, tačiau nagrinėjamu atveju buvo būtina atskleisti visus būtinus tokio pažeidimo sudėties elementus kiekvieno darbuotojo atžvilgiu, kas nebuvo padaryta. A. P. paaiškinime Institucijai nurodė, jog dėl darbo pobūdžio ir sąlygų tarėsi su direktoriumi, 2007 m. vasario 22 d. yra pirma diena, kai mokosi dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi, darbą pradėjo direktoriaus nurodymu – leidimu nuo 5 val. (vėliau pasitaisė, jog 6 val.), tačiau ką konkrečiai dirbo asmuo neįvardijo, teisme apklaustas liudytoju detalizavo, jog 2007 m. vasario 21 d. buvo susitikęs su direktoriumi, aptarė būsimą darbą ir sutarė, jog jis ateis sekančią dieną į įmonę apie 6 val. apsižiūrėti, kaip viskas vyksta ir jei sutiks dirbti – pasirašys sutartį. Nurodė, jog sutartą dieną atėjo į įmonę apie 6 val. ryto, joks automobilis jam priskirtas nebuvo, nebuvo duotos, kaip kitiems darbuotojams pirštinės, tik šnektelėjo su darbuotoja Teresa, kuri paaiškino darbo pobūdį, kai pasirodė inspekcijos pareigūnai. Taip pat pažymėjo, jog tą dieną atėjo su tikslu susipažinti su būsimu darbu, vėliau, išėjus pareigūnams, jis su kitu vairuotoju pavažinėjo apžiūrėdamas maršrutus, o grįžus, tą pačią dieną, pasirašė darbo sutartį. Liudytojais apklausti pareigūnai M. K., A. K. ir M. Š. nurodė, jog patikrinimas pradėtas 6-7 val., tai, jog vyras (taip įvardintas A. P.) krovė prekes patvirtino tik M. K., kiti tokios aplinkybės vienareikšmiškai nurodyti negalėjo. Taigi, neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas pripažino, jog A. P. realiai vykdė darbo funkcijas, nes liko nepaneigta galimybė, jog asmuo dirbti net nebandė, o iš tiesų tik pasidomėjo darbo pobūdžiu, juolab, kai pareigūnas teisme patvirtino, jog su prekėmis vairuotojas nebuvo vienas.

L. S. paaiškinime Institucijai nurodė, jog darbą pradėjo 7 val., dėl darbo ir apmokėjimo sąlygų su niekuo nesitarė, tik 2007 m. vasario 21 d. parašė prašymą priimti į darbą, jai liepta mokytis formuoti tešlą, ką ji ir dariusi. Teisme nenuginčytas faktas, jog pastaroji atlikinėjo kepėjos pareigoms, kuriose ir siekė įsidarbinti, priskirtus veiksmus, vilkėjo specialią aprangą, todėl dėl realiai dirbamo darbo abejonių lyg ir nebūtų, tačiau pastaroji patvirtino, jog dėl darbo apskritai su niekuo nesitarė, 2007 m. vasario 22 d. ją pasitiko T. J. Teismas visiškai nevertino, ar jos ir darbdavio santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y. su kuo buvo tartasi dėl darbo, ar jai vadovavo darbdavys ir pan. Be to, L. S. liudytoja teisme neapklausta. Taip pat neaišku, kaip pasireiškė darbdavio leidimas dirbti, nes P. A. ne kartą teisme akcentavo, jog su darbuotojais tarėsi, kad šie ateis apsižiūrėti, ar tinka jiems siūlomas darbas, be to, byloje nustatyta, jog 2007 m. vasario 22 d. darbdavys darbuotojų nepasitiko, tačiau tą pačią dieną darbo sutartys su trimis darbuotojais buvo sudarytos. Pažymėtina ir tai, jog protokole kaltinimas nelegaliu darbu suformuluotas ir dėl O. O. darbo, tačiau iš jos paaiškinimas apskritai nepaimtas, kaip liudytoja ji taip pat neapklausta.

Skundžiamame nutarime teismas atkartojo liudytojų parodymus bei konstatavo, jog P. A. kaltė įrodyta jo paties ir Institucijos atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, protokolu ir kita bylos medžiaga, tačiau apelianto paaiškinimai Institucijai ir teismui kito, Institucijos atstovai patikrinime apskritai nedalyvavo, liudytojais apklausti penki asmenys, o teismas nepasisakė nei dėl vieno įrodymo, nenurodė, kurių konkrečiai liudytojų parodymais remtasi, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ir pan., taip neatsakant į visus, ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus, būtinus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, klausimus. Pažymėtina, jog tai, kad asmuo iš pradžių prisipažino kaltu, neatleidžia teismo nuo pareigos tinkamai motyvuoti savo sprendimą bei rinkti pagal būtinybę papildomus įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.).

Iš išdėstyto darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, nutarimas tinkamai nemotyvuotas, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

P. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius