Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalims – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą));

2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metais 8 mėnesiais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2014 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 9 mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą)).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti 2014 m. gegužės 2 d. teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

3) Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. paskirta galutine subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant šias auklėjamojo poveikio priemones: 1) 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu);

4) Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinus su Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, jas iš dalies sudedant, skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, subendrinus su 2017 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 64¹ straipsniu – 1 metais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2018 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (vienuolika veikų), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvidešimt veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu –1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinus su 2018 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. spalio 19 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę;

8) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. 2024 m. balandžio 19 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta Kauno miesto sav., Lietuva, bedarbis, turtintis 2 grupės neįgalumą, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių viešųjų darbų bausme;

4) Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsniu, bausmę apėmimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, gauline subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinus su 2014 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams. 2019 m. spalio 3 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. T. ir N. K., veikdami bendrai, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. vasario 17 d. apie 14:10 val. K. T., atėjęs į UAB „Rimi Lietuva“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynų paėmė 4 vnt. viskio „MAKER’S MARK 45%“, 0,7 l talpos, vieneto kaina 42,99 Eur, ir šias prekes susidėjo į maišą, tuomet maišą su prekėmis perdavė N. K., o pats tuo metu užkalbino apsaugos darbuotoją, kai tuo pačiu N. K., nesusimokėjęs už prekes, praėjo pro parduotuvės kasas, suveikus apsaugos varteliams, apsaugos darbuotojui tikrinant N. K. piniginę, K. T. priėjo ir paėmė iš N. K. maišą su prekėmis ir išbėgo iš parduotuvės, tokiu būdu K. T. ir N. K. pagrobė svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą - 171,96 Eurų vertės.

Šiais veiksmais K. T. ir N. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Įrodymai

Kaltinamasis K. T. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo nusikalstamos veikos gailėjosi ir teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinime nurodytu laiku buvo su N. K. ir iš parduotuvės pavogė alkoholį. Tuo metu stipriai vartojo narkotikus – fentanilį, todėl detaliai įvykio papasakoti negali, galimai alkoholį paėmė ir iš parduotuvės su juo išėjo jis. Alkoholį vogė, kad jį parduoti ir įsigyti narkotinių medžiagų. Civilinį ieškinį pripažįsta. Jo atžvilgiu šiuo metu dar nagrinėjamos kelios bylos teisme dėl vagysčių. Vagystes vykdyti baigė tada, kai pradėjo gydytis. Buvo reabilitacijoje Estijoje, bet grįžo, nes reikia dalyvauti teismuose dėl bylų. Bandė gydytis ir Lietuvoje, priklausomybių centre. Šiuo metu geria metadoną, jį mažina, kad išeiti iš būsenos. Šiuo metu dirba nelegaliai, greitai tvarkysis pažymą dėl individualios veiklos, nes užsiima pervežimu.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamieji pripažino, jog kartu užėjo į parduotuvę, kad K. T. sudėjo alkoholio butelius į krepšį, kurį perdavė N. K., o šiam einant su krepšiu pro kasas už prekes nesusimokėjus, suveikė vartelių signalizacija. Kadangi suveikė apsaugos varteliai, jį tikrino apsaugos darbuotojas. Kol jį tikrino apsaugos darbuotojas K. T. paėmė iš jo maišą su gėrimais ir iš parduotuvės išėjo už prekes nesumokėjęs. Pripažino, jog vagystę įvykdė kartu, mintis taip pasielgti kilo spontaniškai. Šie kaltinamųjų parodymai atitinka liudytojo apsaugos darbuotojo A. S. parodymams, jog išgirdęs suveikusią vartelių signalizaciją, tikrino asmenį, kuriam praėjus ji suveikė. Asmuo laikė rankoje celofaninį maišelį. Paklausus, kodėl suveikė signalizacija, pastarasis atsakė, kad galimai dėl piniginėje esančios kortelės. Tikrinant, ar iš tiesų signalizacija sureagavo į kortelę, pribėgo kitas vyras, kuris čiupo už celofaninio maišelio ir iš parduotuvės pasišalino. Vėliau peržiūrint vaizdo kamerų įrašus matė, kad tas pats asmuo, kuris su maišeliu pasišalino iš prekybos centro, alkoholinių gėrimų skyriuje krovėsi 4 butelius viskio, kuriuos perdavė asmeniui, kuri liudytojas vėliau tikrino. Vyras kurį tikrino, buvo su vienu ramentu. Su ramentu į posėdžius atėjo N. K.. Liudytojo parodymai atitinka vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotas aplinkybes, iš kurių matyti, kad vienas vyras į baltą plastikinį maišelį įdeda 4 butelius alkoholinių gėrimų, po to susitinka su vyru, kuris yra su ramentu, ir turi margą maišelį, kažką daro (kamera nefiksuoja), po to vyras su margu maišeliu praeina pro kasas nesusimokėjęs ir sustabdomas apsaugos darbuotojo. Kai šis vyras apsaugos darbuotojui paduoda piniginę, prieina prieš tai minėtas vyras, buvęs su baltu maišeliu, paima iš to vyro margą pirkinių krepšelį ir išbėga iš parduotuvės. Iš tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad prekes pro kasas išsinešė N. K., o maišelį su prekėmis iš jo rankos ištraukė ir pasišalino iš prekybos centro K. T., kurie žinomai kaip asmenys, vykdantys nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Pagrobtos prekės, jų kiekis, vertė nustatyta vaizdo kamerų įrašais, liudytojo parodymais, UAB „Rimi“ pareiškimu (1 t., b. l. 20) ir abejonių nekelia.

Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 10 MGL ir atitinka privilegijuotos vagystės nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį – dalyką.

Vagystė buvo vykdoma slaptai – to momento nematant bei nesuprantant apie vykdomą vagystę kitiems pašaliniams asmenims ir turto savininkui. Iš karto prekes paėmus iš lentynos buvo skubiai iš parduotuvės pasišalinta už jas nesumokėjus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-295-719/2018). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-295-719/2018, 2K-10-628/2023). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-303/2020).

Iš pačių kaltinamųjų ir jų veiksmų (kartu užėjo į parduotuvę, vienas paėmė butelius iš lentynos ir perdavė kitam, kuris ėjo pro kasas nesumokėjęs, bet buvo sustabdytas apsaugos darbuotojo, tada pirmasis staiga paėmė iš sustabdytojo krepšį su alkoholiu ir pasišalino iš parduotuvės, t. y. pabaigė nusikalstamą veiką ir pasiekė tikslą, alkoholį vėliau kartu pardavė) rodo kaltinamųjų bendrą, suderintą veikimą ir susitarimą veikti, kuris buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, t. y. suderintais, vienas kitam pritariančiais ir padedančiais pasišalinti nesumokėjus už prekes veiksmais. Toks suderintas kaltinamųjų veikimas rodo, jog abu suprato dalyvaujantys vagystėje ir prisidedantys kiekvienas savo veiksmais prie bendro tikslo – neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, siekimo. Aptarti įrodymai patvirtina, jog abu kaltinamieji prisidėjo prie objektyviosios nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimo – vienas ėmė butelius, perdavė kitam, kuris ėjo pro kasas, o galiausiai pirmasis užbaigė veiką paėmęs prieš tai perduotą maišelį ir pasinaudojęs tuo, kad asmuo, praėjęs pro kasas, tikrinamas apsaugos darbuotojo, pasišalinęs su prekėmis iš prekybos centro. Tai patvirtina, jog abu yra bendravykdytojai, todėl nuoroda į BK 24 straipsnio 1 dalį yra perteklinė ir turi būti pašalinta.

Abu kaltinamieji, anksčiau jau teisti už vagystę, neabejotinai suvokė, jog savo veiksmais daro teisei priešingą veiką, kad dėl to kils žala turto savininkui, to norėjo bei siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Byloje yra faktinis pagrindas atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, tačiau kaltinamajame akte ši aplinkybė nenurodyta, todėl ir nuosprendyje ji negali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 178 straipsnio 5 dalyje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

Kaltinamasis K. T. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 163–175). Psichikos ar priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 161–162), todėl abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis N. K. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 83–97). Psichiatrijos įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 81). Gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre (1 t., b. l. 82), tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę N. K. netikslinga (1 t., b. l. 77), todėl abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamieji, veikdami bendrai, padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika nukreipta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas abu kaltinamieji jau teisti ir anksčiau, taip pat daug kartų bausti administracine tvarka, baudų nemoka. Pažymėtina, jog šią naują tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamasis K. T. įvykdė būdamas teistas jau 8 kartus, anksčiau jau ne kartą būdamas teistas už vagystę, kitus turtinio pobūdžio nusikaltimus, neatlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės, neišnykus teistumui. Kaltinamasis N. K. šią veiką įvykdė būdamas teistas 5 kartus, anksčiau būdamas ne kartą jau teistas už vagystę, neišnykus teistumui. Šios aplinkybės kaltinamuosius charakterizuoja itin neigiamai, kaip asmenis, nepaisančius visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkusius daryti nusikalstamas veikas, akivaizdu, kad net ir griežčiausios, su laisvės atėmimu susijusios bausmės kaltinamųjų elgesiui įtakos nedaro, todėl ir šiuo atveju jiems skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, abiem kaltinamiesiems paskiriant po 45 parų arešto bausmę.

Kadangi kaltinamieji visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jiems skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Pagal CK 6.6. straipsnio 3 dalį, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, yra preziumuojama solidarioji skolininkų pareiga.

Civilinis ieškovas UAB „Rimi Lietuva“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 171,96 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 48 ), kurio dydį sudaro kaltinamųjų pagrobtų prekių vertė.

Civilinio ieškinio dydžio kaltinamieji neginčijo, sutiko atlyginti. Ieškinio dydis įrodytas byloje esančia medžiaga, abejonių nekelia, žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant jį solidariai iš kaltinamųjų K. T. ir N. K..

VI. Kiti klausimai

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs K. T. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio K. T. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs N. K. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio N. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti K. T. ir N. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jie privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (kaunas@kalejimai.lt, telefono numeris 8 37 452 371) apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš K. T. ir N. K. 171,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje (1 t., b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.