Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. e2S-827-524/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
e2S-827-524/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00837-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-827-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00837-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui V. G. dėl piniginės permokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstoliai A. S. ir Z. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui V. M. iš atsakovo V. G. 1 808,41 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 808,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2019 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 041 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą ir iš atsakovo V. G. ieškovui V. M. priteisė 600 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

3. Gautas atsakovo prašymas dėl sprendimu priteistos sumos išdėstymo, kuriuo atsakovas prašo išdėstyti ieškovui Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi bendrai priteistą 3 449,41 Eur sumos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 287,45 Eur, nurodytą sumą pervedant į V. M. banko sąskaitą.

Šalies argumentai

4. Prašyme atsakovas nurodė, kad iš karto sumokėti visą priteista sumą (3 449,41 Eur) ieškovui jis nėra pajėgus, nes jam ši suma yra didelė. Atsakovo teigimu, jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, ir jo per mėnesį „į rankas“ gaunamas atlyginimas sudaro vidutiniškai 438,75 Eur per mėnesį. Taip pat, nors atsakovas ir turi nekilnojamojo turto, tačiau jam 2019 m. sausio 23 d. turto arešto aktų registro pranešimu apie turto arešto įregistravimą Nr. 2019-004843, antstolės B. T. kontoroje taikytas turto areštas ir apribota nekilnojamojo turto disponavimo teisė. Taigi nurodo, kad jis ne tik negali išmokėti ieškovui priteistos 3 449,41 Eur sumos, bet ir dėl sunkios finansinės padėties jau turi įsiskolinimų kreditoriams, kurių vykdymas perduotas antstoliams.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė atsakovo V. G. prašymą dėl sprendimu priteistos sumos išdėstymo.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas. Atsakovo į bylą pateikti duomenys realiai nepagrindžia, kad dabartiniu metu atsakovas iš viso neturi pajamų, ar, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis faktiškai nepajėgus sumokėti ieškovui Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi bendrai priteistą 3 449,41 Eur sumą. Pirma, kaip matyti iš paties atsakovo pateiktos pažymos apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, atsakovas dirba, gauna pastovias, nors ir minimalaus atlyginimo dydžio pajamas (atskaičius mokesčius vidutiniškai 438,75 Eur per mėnesį). Antra, atsakovas turi nekilnojamojo turto – keturis žemės sklypus ir butą. Ir nors atsakovas nurodė, kad jam 2019 m. sausio 23 d. turto arešto aktų registro pranešimu apie turto arešto įregistravimą Nr. 2019-004843, antstolės B. T. kontoroje taikytas turto areštas ir apribota nekilnojamojo turto disponavimo teisė, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie turimų įsiskolinimų dydį, nenurodė, kokio dydžio yra įsiskolinimai antstoliams, taip pat kaip jie yra vykdomi, nepateikė duomenų, ar jo turimo, nors ir areštuoto, nekilnojamojo turto vertė nepadengia turimų įsiskolinimų. Be to, teismas dar 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje, skirdamas atsakovo prašymą nagrinėti teismo posėdyje, buvo nurodęs ir išaiškinęs atsakovui teisę iki teismo posėdžio pateikti teismui rašytinius paaiškinimus ir visus turimus įrodymus, patvirtinančius jo prašyme nurodytas aplinkybes dėl sunkios materialinės padėties, tačiau atsakovas teismui jokių įrodymų nepateikė. Konkrečiu atveju atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jo turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės ir kad jis tikrai turės galimybę grąžinti dalimis ieškovui skolą. Teismo vertinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas šiuo atvejų pažeistų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, ir visiškai nepagrįstai, atsakovui neįrodžius savo itin sunkios turtinės padėties, atsakovo interesus iškeltų aukščiau už ieškovo interesus, ir taip paneigtų teisėtus ieškovo lūkesčius, jog sprendimas bus įvykdytas kuo ekonomiškiau ir operatyviau.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir iš esmės pablogino atsakovo situaciją, kadangi atsakovas buvo pateikęs svarius įrodymus apie savo turtinę padėtį – atlyginimas 438,75 Eur, atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas.

7.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo buvo nagrinėjamas kuomet Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti papildomų įrodymų apie turtinę padėtį iš kitų įstaigų.

7.3. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą turėjo spręsti ne tik įvertindamas atsakovo turtinę padėtį, bet ir ekstremalią padėtį dėl COVID-19, kurios metu yra siekiama padėti nuo koronaviruso nukentėjusiems fiziniams asmenims, atidedant mokesčių mokėjimą arba mokesčių išdėstymą nustatytu grafiku.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

8.1. Atsakovas teismui teikia duomenis apie savo turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, banko sąskaitos išrašus, atlyginimus. Tačiau neteikia duomenų apie skolas antstoliams, todėl sunku vertinti ar asmens turimas turtas ir transporto priemonės gali padengti išsiskolinimus antstoliams, galbūt turimo turto vertė viršija turimus įsipareigojimus ir atsakovas be didesnių problemų galėtų atsiskaityti su ieškovu. Taip pat, pabrėžtina, jog remiantis atsakovo pateiktais banko sąskaitos išrašais galima įžvelgti neaiškius ir atsakovo nepaaiškintus bankinius pavedimus kitiems fiziniams asmenims. Banko išrašo duomenys įrodo, jog atsakovas turi piniginių lėšų mokėti kitiems fiziniams asmenims, tačiau ieškovui iki šiol gera valia nesugebėjo apmokėti bent dalies įsiskolinimo.

8.2. Atsakovo teiginiai, jog teismas turėtų atsižvelgti į ekstremalią padėtį dėl COVID­19 susiklosčiusią Lietuvoje, ieškovo manymu neturėtų būti vertinami. Kadangi, dėl karantino sąlygų įvairių institucijų veikla nesustojo, veikla buvo vykdoma nuotoliniu būdu.

8.3. Argumentas, jog Vyriausybė galimai atleis fizinius asmenis nuo delspinigių ir kitų prievolių, šiuo atveju yra netinkamas. Skola yra tarp fizinių asmenų, skolos faktas ir teismo sprendimas buvo priimtas iki šalyje paskelbiant ekstremalią situaciją, todėl į jokius prievolių atidėjimus ar nemokėjimus šiuo atveju atsakovas nepretenduoja.

Teismaskonstatauoja :

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

12. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį – banko sąskaitos išrašą, SoDra pažymą, VĮ Regitra išrašą, kadangi ieškovas su šiais įrodymais yra susipažinęs, šie įrodymai pridėtini prie bylos.

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui V. M. iš atsakovo V. G. 1 808,41 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 808,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2019 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 041 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą ir iš atsakovo V. G. ieškovui V. M. priteisė 600 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

15. Atskirajame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir iš esmės pablogino atsakovo situaciją, kadangi atsakovas buvo pateikęs svarius įrodymus apie savo turtinę padėtį – atlyginimas 438,75 Eur, atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas.

16. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).

17. Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai – su šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis), teismo pareiga atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisine galia (CPK 259 straipsnis, 279 straipsnis), reikalavimu procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

18. Atsakovas savo prašymą motyvavo sunkia savo finansine padėtimi. Iš atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakovo darbo užmokestį sudaro 438,75 Eur, atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas – 3 žemės sklypai bei butas areštuoti, taip pat areštuota turtinė teisė į dar vieną žemės sklypą. Visu šiuo nekilnojamuoju turtu atsakovui apribota disponavimo teisė. Iš atsakovo pateiktų papildomų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovo vardu buvo registruotos trys transporto priemonės, kurios jau yra išregistruotos. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovas neturi santaupų, jo pinigines lėšas sudaro tik darbo užmokestis. Iš to paties išrašo taip pat matyti, jog atsakovas turi ir kitų įsiskolinimų, kadangi iš jo sąskaitos nuskaitomos lėšos į antstolės V. D. sąskaitą.

19. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas per mėnesį gauna tik 438,75 Eur, o visas jo turimas turtas areštuotas, todėl atsakovas šiuo metu negali įvykdyti teismo sprendimo visa apimtimi, nes negali disponuoti kitu jam priklausančiu turtu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog šiuo atveju dėl atsakovo finansinės padėties susidaro nepalanki situacija atsakovui įvykdyti teismo sprendimą.

20. Tačiau pažymėtina, jog sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo svarbu įvertinti ne tik atsakovo, bet ir ieškovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo turtinės padėties nevertino. Iš ieškovo su atsiliepimu į atsakovo prašymą pateiktų įrodymų nustatyta tik tai, jog ieškovo atlyginimą sudaro 51,27 Eur. Kitų įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieškovo pateikti išsamius savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

21. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, tai yra, neišsiaiškinta ieškovo turtinė padėtis bei nevisiškai išsiaiškinta atsakovo turtinė padėtis. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, būtina įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį. Be to, iš atsakovo pateiktų įrodymų bei ieškovo su atsiliepimu į atsakovo prašymą pateiktų įrodymų, matyti, jog atsakovas turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, kadangi atliekamas išieškojimas iš atsakovo turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su atsakovo turimais kitais turtiniais įsipareigojimais yra reikšmingi nustatant tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl darytina išvada, jog liko neatskleista bylos esmė.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartis dėl netinkamo proceso normų taikymo bei neatskleidus bylos esmės naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Erika Misiūnienė