Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-30 · Administracinė byla Nr. I-1289-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
I-1289-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1289-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04061-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui E. S.,Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas E. S. su skundu ir jo patikslinimu (t. 1, b. l. 1–13, 153) kreipėsi į teismą, prašydamas:

– priteisti 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2016-10-06 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis;

– priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad 2016 m. birželio ir liepos mėnesiais Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) areštinėje pareiškėjas buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis;

– priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad 2016 m. birželio ir liepos mėnesiais pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) pareigūnų buvo etapuojamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Lukiškių TI-K buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, vėdinimas ir apšvietimas, buvo drėgna, sienos buvo apsilupinėjusios, taip pat buvo buitinių parazitų bei pelėsio, nebuvo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Kamerose nebuvo signalizacijos mygtukų, šiukšlių konteineriai būdavo laikomi prie gyvenamųjų patalpų, pasivaikščioti gryname ore buvo leidžiama tik 1 val. per parą, kiemeliuose nuolat buvo prišiukšlinta, be to, juose įrengti stogeliai iš asbesto. Dušai buvo netvarkingi, praustuvai sulaužyti, dušu pasinaudoti buvo leidžiamą tik vieną kartą per savaitę. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, tualetinio popieriaus išduodavo tik pusę rulono dviem savaitėms, maistas buvo nepakankamai kaloringas, neskanus, be to, jį dažnai dalijo be higieninių pirštinių, o atvykus į Lukiškių TI-K valgyti pareiškėjui buvo duodama tik apie 15 val. Dėl tokių kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas nurodo patyręs dvasinius išgyvenimus, suprastėjo jo sveikata, atsirado nemiga, skaudėjo galvą ir gerklę.

2.2. Alytaus AVPK areštinės kameros buvo avarinės būklės, jose krito tinkas, buvo pelėsio. Kamerų langai nebuvo skaidraus stiklo, nebuvo pritaikyti vėdinimui, nebuvo ventiliacijos, neužtikrintas tinkamas apšvietimas, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros patalpos, jame nebuvo klozeto, kriauklė buvo sena, surūdijusi. Kamerose buvo buitinių parazitų, nebuvo karšto vandens. Alytaus AVPK areštinėje taip pat nebuvo užtikrinama galimybė išsimaudyti po dušu, nebuvo bibliotekos, laikraščių. Pasivaikščioti buvo galima mažiau kaip 1 val., kartais pareiškėjas iš viso nebuvo vedamas pasivaikščioti. Išvykstant išduodamas sausas maisto davinys neatitiko reikalavimų.

2.3. Dėl konvojavimo sąlygų, pareiškėjas pažymėjo, kad automobiliuose buvo priverstas sėdėti ant kieto pagrindo, juose nebuvo įrengti saugos diržai, rankenos, buvo šiukšlių, pareigūnai neišleisdavo į tualetą. Konvojavimo metu pareiškėją dažnai pykindavo, jis patyrė nepatogumų.

Teismo posėdžio metu, pareiškėjas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (t. 1, b. l. 94–105; t. 2, b. l. 91) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius. Už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Lukiškių TI-K dirbiniai iš asbesto nėra naudojami. Kamerų langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atvykę į Lukiškių TI-K asmenys ne ilgiau nei dvi valandas praleidžia laikinojo sulaikymo kamerose, kol bus atlikta krata ir įforminami dokumentai, šie asmenys maitinami Lukiškių TI-K dienotvarkės nustatytu laiku. Lukiškių TI-K muilas ir tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį, taip pat kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta bei vienkartiniai skustuvai. Lukiškių TI-K laikomų asmenų valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Lukiškių TI-K atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

4. Atsakovės atstovas Alytaus AVPK atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 24–28) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis teise į 1 val. trunkantį pasivaikščiojimą, tačiau šia teise pareiškėjas ne visada pasinaudodavo. Alytaus AVPK areštinėje yra užtikrinami higienos reikalavimai. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų kampuose ir atskirti pertvaromis. Dušu, suimtieji gali naudoti kartą per savaitę. Kamerose visi langai yra skaidraus stiklo, pritaikyti vėdinimui, taip pat įrengta paduodamoji ventiliacija. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad kamerose būtų pelėsio ar parazitų. Išvykstant į areštinės, išduodami sausi maisto daviniai atitinka visus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Alytaus AVPK atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime (t. 2, b. l. 13–18) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Tarnyba asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais ir autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai yra įrengtos kameros. Visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais ir atitinka higienos normų reikalavimus. Visam specialiosios paskirties transportui yra atlikti dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, patikrinimų metu nenustatyta, kad specialiosios paskirties automobilių kamerų aplinka būtų netinkama asmenų konvojavimui. Konvojavimo taisyklėse nėra reikalavimo įrengti saugos diržus. Į tualetą konvojuojami asmenys vedami pasikeitimo punktuose patiems paprašius. Konvojavimui skirtos transporto priemonės yra švarios, dezinfekuojamos. Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu.

Teismo posėdyje Tarnybos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

6. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2016 birželio mėn. iki 2016 spalio Lukiškių TI-K ir Alytaus AVPK areštinėje buvo laikomas, o Tarnybos konvojuojamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

7. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K

8. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

9. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

10. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K teigia patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 1 200 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 birželio mėn. iki 2016-10-06. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (iki skundo teismui surašymo 2016-10-11 Lukiškių TI-K atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2016-06-03 iki 2016-10-05. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą.

11. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016-06-03 iki 2016-06-06, nuo 2016-06-09 iki 2016-06-15, nuo 2016-06-22 iki 2016-06-23, nuo 2016-06-27 iki 2016-06-30, nuo 2016-07-04 iki 2016-10-05. Minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,48 kv. m iki 7,81 kv. m. Šiais laikotarpiais pareiškėjui tekdavo nuo 3,59 kv. m iki 7,81 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo laikomas 105 dienas, iš jų – 82 dienas pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose praleido, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtinto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimo.

12. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

13. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

14. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 82 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

15. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

16. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

17. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.

18. Skunde pareiškėjas nurodo, kad tualetas Lukiškių TI-K įrengtas gyvenamojoje kameroje, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas, nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema.

18.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.

18.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.

18.3. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

18.4. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

18.5. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad dalį ginčo laikotarpio (17 dienų) pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, taigi šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeista nebuvo.

19. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo antisanitarinės sąlygos: sienos buvo apsilupinėjusios, ant jų buvo pelėsio, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, temperatūra ir ventiliacija, buvo drėgna, veisėsi parazitai. Be to, šiukšlių konteineriai buvo laikomi prie gyvenamųjų patalpų.

19.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatomis, Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (20 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

19.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog E. S. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas teikė tik skundus bei prašymus, susijusius su jam teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis (t. 1, b. l. 117–123). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016-11-04 raštą Nr. 2.10-8303(16.4.1.10.12) (t. 1, b. l. 77) teismą informavo, kad ginčo laikotarpiu E. S. skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nėra gavęs.

19.3. Iš Lukiškių TI-K teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (t. 1, b. l. 126–146) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 109, Nr. 111, Nr. 115, Nr. 125 ir Nr. 314, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) buvo nustatyta, kad: kameros Nr. 125 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, kamera vėdinama per langą (2016-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-303 (t. 1, b. l. 126–127), 2016-03-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-433 (t. 1, b. l. 128–129)); kamerų Nr. 109 ir Nr. 111 oro temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus (2016-03-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-298 (t. 1, b. l. 133)); kameros Nr. 115 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, kamera vėdinama per langą (2016-03-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-379 (t. 1, b. l. 136–137), 2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437 (t. 1, b. l. 138–140)); kameros Nr. 314 oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2016-05-03 patikrinimo aktas Nr. PA.10-142(16.17.710.12) (t. 1, b. l. 144–145). Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje pateiktuose patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie sveikatos kontrolę, vykdytą ne ginčo laikotarpiu, taip pat Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik patikrinimo aktų duomenimis, užfiksuotais kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, per protingai trumpiausią laiko tarpą nuo ginčo laikotarpio. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kamerų būklės atmestini kaip nepagrįsti.

19.4. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo buitinių parazitų. Atsiliepime į pareiškėjo skundą, Lukiškių TI-K nurodo, kad dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų nuo 2015 m. yra sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad buitinių parazitų buvimo požymių kamerose nenustatyta, Lukiškių TI-K yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų pėdsakus, atliekamas jų naikinimas, Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudaręs 2015-12-30 sutartį Nr. 575/18-298 dėl buitinių kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (2016-01-27 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-61 (t. 1, b. l. 148–149), 2016-03-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-433 (t. 1, b. l. 128–129), 2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437 (t. 1, b. l. 138–140)). Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad Lukiškių TI-K sistemingai vykdo tokio pobūdžio priežiūrą ir profilaktiką. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų kamerose buvimo taip pat atmestini.

19.5. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad šiukšlių konteineriai buvo pastatyti prie gyvenamųjų kamerų langų, dėl to sklido blogas kvapas. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai buitinių atliekų konteinerių laikymui nėra nustatyti, tačiau iki 2015-11-01 galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18.5 punkte buvo nustatyta, kad buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų, aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos, konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas dešimtyje skirtingų Lukiškių TI-K kamerų, tačiau skunde nedetalizavo, prie kurių iš šių kamerų galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų buvo pastatyti šiukšlių konteineriai. Kita vertus, byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437 (t. 1, b. l. 138–140), iš kurio matyti, kad patikrinus I, II ir III Lukiškių TI-K korpusų kameras, taip pat Ūkio padalinio gyvenamąsias kameras, pažeidimų, susijusių su atliekų tvarkymu ir laikymo nebuvo nustatyta. Priešingai, nurodyta, jog gyvenamosiose patalpose susidariusios buitinės atliekos iš gyvenamųjų patalpų šalinamos dienos pabaigoje arba esant poreikiui per buitinių atliekų surinkimo šachtas, buitinės atliekos iki perdavimo laikomos buitinių atliekų konteineriuose, tam skirtoje saugojimo aikštelėje. Tokio tipo pažeidimų nenustatyta ir kitų patikrinimų metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo buitinių atliekų laikymo atmestini.

20. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K išduodami čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo kamerose esančios drėgmės puvo. Byloje pateikta Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-10-31 pažyma Nr. 24-8293 „Dėl E. S. skundo“ (t. 1, b. l. 115–116), kurioje nurodyta, kad Pagalvės, čiužiniai ir antklodės dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (t. 1, b. l. 138–140, 144–145). Byloje taip pat nenustatyta, kad santykinė oro drėgmė Lukiškių TI-K kamerose ginčo laikotarpiu būtų neatitikusi higienos normų. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo minkštojo inventoriaus atmestini.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščioti buvo galima tik 1 val. kartą per parą, o pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos reikalavimų, juose buvo asbesto stogeliai.

21.1. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 val. ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

21.2. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 22 punkte nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nustatyta, jog pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktai nenumato privalomo šiukšliadėžių ir peleninių įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, o pasibaigus pasivaikščiojimui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Kaip jau buvo minėta, suimtieji turi teisę 1 val. per dieną pasivaikščioti kiemelyje, t. y. jame praleidžia neilgą laiką, todėl teismo vertinimu, šiukšlių kibirų ir peleninių įrengimo neįtvirtinimas teisės aktuose yra suprantamas. Iš atsakovo atstovo pateiktų įrodymų matyti, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti trijuose korpusuose. Išviso Lukiškių TI-K yra 48 pasivaikščiojimo kiemeliai. Pareiškėjas skunde nenurodė, kurie pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų.

21.3. Pareiškėjas skundžiasi, kad pasivaikščiojimų kiemelių stoguose, buvo naudojamas asbestas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu (2002-01-24 nutarimo Nr. 102 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002-01-27) uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 94–105) nurodė, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/ Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Taigi, teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, ji negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika (žr., pvz., 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015).

22. Pareiškėjas nurodo, kad dušu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, dušai buvo netvarkingi, praustuvai sulaužyti. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės šia teise pasinaudoti, byloje nėra. Pažymėtina, kad dėl dušų būklės pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas nesikreipė, skunde teismui nedetalizavo, kurios konkrečiai dušo patalpos galimai neatitiko reikalavimų. Be to, iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktų matyti, kad dušai Lukiškių TI-K yra valomi ir dezinfekuojami (t. 1, b. l. 138–140). Daugiau duomenų, patvirtinančių, kad dušo patalpos ir (ar) santechnikos įrenginiai ginčo laikotarpiu neatitiko teisės aktų reikalavimų, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušu sąlygų ir tvarkos atmestini kaip nepagrįsti.

23. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K duodamo maisto energinė vertė buvo menka (1 300–1 500 kcal), todėl jo nepakakdavo. Taip pat nurodė, kad maistas buvo dalinamas be specialių pirštinių, kas neatitiko higienos reikalavimų. Be to, atvykus į Lukiškių TI-K valgyti pareiškėjui buvo duodama tik apie 15 val.

23.1. Teismas pažymi, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti.

23.2. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Pastarosiose nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas). Maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius (14 punktas). Kamerose laikomiems suimtiesiems maistas pristatomas į kameras (24 punktas). Kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių (32 punktas). Atitinkamai, iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtinto Valgiaraščio nedirbantiems vyrams matyti, kad suimtieji maitinami 3 kartus per dieną, jiems patiekiant pusryčius, pietus ir vakarinę.

23.3. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K maistas buvo menkavertis. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, kadangi nėra paremti jokiais įrodymais. Skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų trūko, nepaaiškino, kuo remdamasis teigia, kad maisto kaloringumas buvo tik nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl suimtųjų maitinimo.

23.4. Anot pareiškėjo, atvykus į Lukiškių TI-K valgyti pareiškėjui buvo duodama tik apie 15 val. Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-05-27 įsakymu Nr. N-61 patvirtintoje Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje nustatyta, kad suimtųjų ir kitų Lukiškių TI-K laikomų asmenų maitinimas vykdomas 3 kartus, patiekiant: pusryčius (7.00-7.30 val.); pietus (11.30-12.10 val., 12.10-13.30 val. pietų dalinimas korpusuose, 14.30-15.00 val. pietų dalinimas priežiūros poste Nr. 8); vakarienę (17.00-17.30 val., 17.30-18.30 val. vakarienės dalinimas korpusuose, 19.00-19.30 val. vakarienės dalinimas priežiūros poste Nr. 8). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad pareiškėjui pietūs buvo išduodami 15 val., nelaikytina jo teisių pažeidimu.

23.5. Dėl pareiškėjo argumentų, jog maistas buvo dalinamas be pirštinių, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo maistą dalinti su specialiomis pirštinėmis. Pareiškėjas nepateikė detalaus maisto dalinimo apibūdinimo, nenurodė, ar dalinant maistą nebuvo naudojami specialūs įrankiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad maistą dalinant be specialių pirštinių buvo pažeidžiami higienos reikalavimai.

24. Pareiškėjas skundžiasi, kad kai kuriose kamerose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, tuo tarpu aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi LVAT (žr. 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A236-858/2015, LVAT 2014-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-150/2014). Kita vertus, Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad gyvenamosiose kamerose aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti budintį pareigūną, yra įrengti. Pareiškėjas skunde nenurodė, konkrečios situacijos (kada ir kokiomis aplinkybėmis), kurios metu ginčo laikotarpiu jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios reikėtų kviesti budintį pareigūną, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Taigi pareiškėjo argumentai dėl pavojaus mygtukų įrengimo kamerose laikytini abstrakčiais ir nėra susiję su pareiškėjo teisių pažeidimu.

25. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K buvo išduodama nepakankamai tualetinio popieriaus, t. y. po pusę rulono du kartus per mėnesį. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose-kalėjimuose (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija), turi būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-10-31 pažymoje Nr. 24-8293 (t. 1, b. l. 115–116) nurodyta, kad: tualetinis popierius išduodamas pagal nustatytą tvarką – du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje). Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo išduodama tiek tualetinio popieriaus, kiek numato teisės aktai, tačiau skundžiasi, kad toks kiekis nebuvo pakankamas. Pagal LVAT praktiką papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigų vykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016, 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016). Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo materialinio aprūpinimo Lukiškių TI-K atmestini kaip nepagrįsti.

26. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pablogėjo jo sveikata, skaudėjo galvą, gerklę, atsirado nemiga. Byloje pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-11-07 raštas Nr. S-PR-2849 (t. 1, b. l. 64), kuriame nurodyta, kad E. S. su skundais dėl sveikatos, kuriai galėjo turėti įtakos jo laikymas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, nesikreipė. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (t. 1, b. l. 66–93) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas, be kita ko, skundėsi alergijomis, galvos skausmu ir nemiga, kurių priežastis – nesibaigiantys teismų procesai (žr. t. 1, b. l. 89–92). Tuo tarpu duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kuriuos galėjo nulemti netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nėra. Kita vertus, minėti pareiškėjo nusiskundimai atsirado kaip tik tuo metu, kai Lukiškių TI-K kameroje Nr. 316 pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali asmeniui tenkančio kameros ploto norma. Teismo vertinimu, ploto trūkumas ir dėl to apribota pareiškėjo galimybė judėti galėjo turėti įtakos pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų sveikatos sutrikimų paūmėjimui.

27. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (minimalaus asmeniui tenkančio kameros ploto neužtikrinimą, netinkamą sanitarinio mazgo įrengimą) mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl Lukiškių TI-K padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 950 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 950 Eur suma.

Dėl pareiškėjo laikymo Alytaus AVPK areštinėje

28. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 150 Eur neturtinė žalos už tai, kad ginčo laikotarpiu Alytaus AVPK kamerose buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjas Alytaus AVPK buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016-06-06 iki 2016-06-09, nuo 2016-06-23 iki 2016-06-27 ir nuo 2016-06-30 iki 2016-07-04. Pažymėtina, jog šioje byloje pareiškėjas skundžiasi Alytaus AVPK sąlygomis, tačiau prašomos priteisti neturtinės žalos nekildina iš galimai per mažo šių kamerų ploto, t. y. ginčo dėl Alytaus AVPK kamerose pareiškėjui tekusio ploto šioje byloje nėra, todėl teismas dėl to nepasisakys.

29. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus AVPK areštinės kameros buvo avarinės būklės, sienos, grindys ir lubos buvo nelygios, krito tinkas, buvo pelėsio, kamerų langai nebuvo skaidraus stiklo, nepritaikyti vėdinimui, nebuvo ventiliacijos, neužtikrintas tinkamas apšvietimas, kamerose buvo buitinių parazitų. Alytaus AVPK areštinėje pareiškėjui esą taip pat nebuvo užtikrinama galimybė išsimaudyti po dušu. Taigi pareiškėjas teigia, kad Alytaus AVPK pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12, 14, 20, 39 ir 44 punktų reikalavimus.

29.1. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016-06-07 patikrinimo aktas Nr. PA.1–101(22.14.3.1.12) (1 t., b. l. 55–57), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu buvo patikrintos visos Alytaus AVPK kameros bei nustatyta, kad: kamerų grindys medinės, dažytos, vietomis išsilupę dažai; kamerų apšvietimas – iliuminesencinėmis lempomis; visose kamerose pakeisti langai, kurie yra skaidraus stiklo; kamerose įrengta paduodamoji ventiliacija; vieną kartą per savaitę suimtieji gali naudotis dušu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016-04-15 patikrinimo akte Nr. PA.1–4(22.4.1.1.12) (1 t., b. l. 58–59) nurodyta, kad kameros Nr. 5 apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą. Daugiau duomenų apie kokius nors Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimus Alytaus AVPK kamerose ginčo laikotarpiu byloje nėra. Taigi jokie Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai, susiję su Alytaus AVPK kamerų apšvietimu, vėdinimu, kamerų įrengimu bei suimtųjų naudojimosi dušu tvarka, nebuvo nustatyti, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.

29.2. Atsiliepime į pareiškėjo skundą Alytaus AVPK nurodo, kad deratizacijos, dezinsekcijos ir dezinfekcijos paslaugas esant poreikiui Alytaus AVPK teikia UAB „Dezinfa“. Byloje pateikta 2015-01-24 sutartis Nr. 52-ST2-4 (t. 1, b. l. 37–39). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento atliktų patikrinimų metu buitinių parazitų kamerose nenustatyta, o 2016-06-07 patikrinimo akte Nr. PA.1–101(22.14.3.1.12) (1 t., b. l. 55–57) pažymėta, jog kamerų dezinfekcija atliekama naudojant 0,25 proc. Natrio hipochlorito dezinfekcinę medžiagą, patalpų valymui naudojami buitiniai valikliai, rūgštinis sanitarinis valiklis, alkoholinė dezinfekavimo priemonė ADK-611. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Alytaus AVPK sistemingai vykdo tokio pobūdžio priežiūrą ir profilaktiką, todėl pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų buvimo kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

30. Pasak pareiškėjo, Alytaus AVPK kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros patalpos, jame nebuvo unitazo, kriauklė buvo sena, surūdijusi, nebuvo šilto vandens. Kaip minėta (žr. šio teismo sprendimo 18.1 punktą), Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatos nereglamentuoja. Tuo tarpu iki 2015-11-01 galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte buvo įtvirtinta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge, be kita ko, turi būti unitazas, praustuvė. Taigi matyti, jog teisės aktai nei anksčiau nei šiuo metu nenumato, kad kameroje turi būti įrengtas šiltas vanduo, taip pat nereglamentuoja, kokio tipo unitazas (sėdimas ar tupimas) turi būti įrengtas kamerose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas patikrinimo metu nustatė, kad Alytaus AVPK kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, praustuvės, veidrodžiai, sanitariniai mazgai atskirti pertvaromis, aplinkybių, patvirtinančių, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai neatitiko švaros bei higienos reikalavimų, nenustatyta (2016-06-07 patikrinimo aktas Nr. PA.1–101(22.14.3.1.12) (1 t., b. l. 55–57)). LVAT praktikoje yra konstatuota, kad vertinant dėl areštinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi būti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą, siekiant užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti šių asmenų saugumą, sąlygoja areštinės kamerų įrengimo ypatumus bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (žr., pvz., LVAT 2015-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalį ginčo laikotarpio (7 dienas) pareiškėjas Areštinės kamerose buvo laikomas vienas, taigi jo privatumas šiuo laikotarpiu nebuvo pažeistas. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus AVPK būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini.

31. Skunde nurodoma, kad Alytaus AVPK pareiškėjas pasivaikščioti gryname oro galėjo mažiau nei 1 val. per dieną, o kartais jis apskirtai nebuvo išvedamas pasivaikščioti. Šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl pasivaikščiojimo tvarkos pažeidimų pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus AVPK administraciją. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Byloje pateikta Alytaus AVPK 2016-11-03 pažyma Nr. 52-S-48064 (1 t., b. l. 40), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas pasivaikščioti buvo išvedamas visą jo buvimo areštinėje laiką, išskyrus 2016 m. birželio 23–30 d. ir 2016 m. liepos 2–3 d., nes šiomis dienomis pareiškėjas atsisakė pasivaikščiojimų arba išvestas prašydavo grąžinti jį į kamerą; o 2016-06-09, 2016-06-27 ir 2016-07-04 pareiškėjas iš Alytaus AVPK išvyko planiniu konvojumi. Analogiški duomenys pateikti ir pareiškėjo asmens kortelės išrašuose Nr. 52-00757-16, Nr. 52-00782-16, Nr. 52-00689-16 (1 t., b. l. 43–45, 46–48, 49–50). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą pažeidimą.

32. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Alytaus AVPK prieš išvykstant į Lukiškių TI-K išduodamas sausas davinys neatitiko maisto normoms keliamų reikalavimų. Šių savo teiginių pareiškėjas nedetalizavo, nenurodė, kokių reikalavimų galimai neatitiko išduodamas sausas davinys (ar jame trūko kažkokių maisto produktų, ar jo energinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų ir pan.) bei kokie šiame davinyje išduodami produktai jo netenkino, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip abstraktūs ir yra atmestini.

33. Pareiškėjas pažymi, kad Alytaus AVPK areštinėje nebuvo bibliotekos, laikraščių, tačiau teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad policijos areštinėse turi būti įrengta biblioteka ir (ar) suimtiesiems išduodami laikraščiai, todėl šie pareiškėjo teiginiai taip pat atmestini.

34. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog pareiškėjas atskirais laikotarpiais nuo 2016-06-06 iki 2016-07-04 Areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Šioje byloje nenustatyta, kad Alytaus AVPK pareigūnai nurodytu laikotarpiu laikydami pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK, priteisti 150 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Alytaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl konvojavimo sąlygų

35. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 100 Eur neturtinė žalos už tai, kad ginčo laikotarpiu Tarnybos pareigūnų buvo konvojuojamas sąlygomis. Nagrinėjamu atveju prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš vietos konvojaus automobiliuose stokos, t. y. ginčo dėl konvojaus automobiliuose pareiškėjui tekusio ploto šioje byloje nėra. Pareiškėjas skunde nurodo, kad konvojaus automobiliuose buvo priverstas sėdėti ant kieto pagrindo, juose nebuvo įrengti saugos diržai, rankenos, buvo murzina, pareigūnai pareiškėjo neišvesdavo į tualetą, konvojavimo metu pareiškėją dažnai pykindavo. Teismas šioje byloje pasisakys tik dėl minėtų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina Tarnyba.

37. Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą buvo sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse. Pagal šių taisyklių 3 punktą konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, inter alia (lot. be kita ko), specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosioms transporto priemonėms priskirtinas ir specialusis automobilis, kuriame konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Pagal šių taisyklių 123 punktą konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Konvojavimo taisyklių 127.7 punkte nustatyta, kad konvojuojamiesiems draudžiama rūkyti. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai; įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą specialiuoju automobiliu, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotųjų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Pagal šių taisyklių 146 punktą specialiajame automobilyje turi būti, inter alia (lot. be kita ko): nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai (146.1 punktas), atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai (146.2 punktas), tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas (146.3 punktas), veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4 punktas). Pagal šių taisyklių 147 punktą draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

38. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Tarnyba ginčijamu laikotarpiu specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiškėją privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad: konvojavimo metu pareiškėjas nebūtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; būtų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių būklė; nebūtų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebūtų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, būtų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); būtų veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje.

39. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas skirtingomis dienomis maršrutu Vilnius-Alytus-Lazdijai-Vilnius, automobiliais: „IVECO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 22, 31), „Mercedes-Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34), „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 19, 25), „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28).

40. Įvertinus byloje esančius dokumentus, susijusius su pareiškėjo konvojavimo sąlygomis, automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas technine būkle (t. 2, b. l. 37–49, 66–75), taip pat tai, jog prieš vykdant konvojavimą, tarnybos pareigūnai atlikdavo specialiojo transporto patikrinimą (žr. 2 t. b. l. 20, 23, 26, 29, 32, 35) ir pastabų dėl netvarkingų specialiųjų automobilių užfiksuota nebuvo, o konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra duomenų apie tai, kad dėl konvojavimo sąlygų ar konvojaus pareigūnų galimai netinkamų veiksmų pareiškėjas būtų teikęs skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytame specialiųjų automobilių inžinerinių techninių priemonių būklė neatitiko reikalavimų, taip pat kad konvojaus pareigūnai veikė ne taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

41. Pareiškėjas teigia, kad konvojavimo metu turėjo sėdėti ant kieto nepatogaus pagrindo. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę (žr., pvz., LVAT 2015-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2350-520/2015). Teismo vertinimu, pareiškėjo įvardinti nepatogumai, konvojavimo metu sėdint ant kieto pagrindo, nelaikytini pakankamai intensyviais išgyvenimais, galinčiais būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

42. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas iš Lukiškių TI-K į Alytaus AVPK buvo konvojuojamas tiesiogiai, t. y. be sustojimų. Tuo tarpu vadovaujantis Konvojavimo taisyklių nuostatomis, konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną, lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas (34 punktas). Kiekvieną kartą, prieš išvesdamas konvojuojamuosius iš kameros, konvojuotojas privalo įdėmiai apžiūrėti tualetą, patikrinti langų grotų būklę ir iš tualeto išnešti visus pašalinius daiktus (179.1 punktas). Taigi konvojuojamieji asmenys gali būti vedami tik į specialiai tam įrengtus tualetus policijos areštinėse, teismui ar pan. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo konvojavimas užtrukdavo tik apie 2-3 val., o toks laiko tarpas nepasinaudojus tualetu objektyvai negalėjo pareiškėjui sukelti tokio masto nepatogumų, dėl kurių jis būtų patyręs neturtinę žalą, be to, konvojaus kelionės žiniaraščiuose ir nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas konvojaus metu būtų prašęs išvesti jį į tualetą.

43. Pagal Konvojavimo taisyklių 146 punktą įrengti saugos diržus specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama, todėl tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, transporto priemonėse nebuvo įrengti saugos diržai, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti.

44. Skunde nurodoma, jog konvojavimo metu pareiškėją pykindavo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas netinkamomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl sveikatos būklės būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus. Duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, galimai sąlygotus konvojavimo sąlygų, nėra ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (t. 1, b. l. 66–93). Taigi teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad konvojavimo sąlygos būtų lėmę kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos sutrikimus.

45. Šioje byloje teismui nenustačius, jog Tarnyba pareiškėją ginčo laikotarpiu būtų konvojavusi teisės aktuose (inter alia (lot. be kita ko) Tarnybos nuostatuose, Konvojavimo taisyklėse) įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais, konvojuojant pareiškėją jam būtų sudarytos netinkamos sąlygos ar kad jis būtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas, E. S. skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas.

46. Byloje nustatytas aplinkybes įvertinęs teisinio reglamentavimo, susijusio su neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, atlyginimu, kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo E. S. skundas tenkintinas iš dalies, t. y. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti jam priteistina 950 Eur suma, kita pareiškėjo skundo dalis atmestina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas