- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-2021-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02879-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Kreditorius
- I. N.
- Skolininkas
- A. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2S-20121-260/2015 pagal kreditorės I. N. atstovės advokatės A. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3633-802/2015 pagal kreditorės I. N. pareiškimą skolininkui A. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismui kreditorė I. N. 2015 m. birželio 30 d. pateikė pareiškimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš skolininko A. G. išduodant teismo įsakymą. Pareiškime nurodė, kad prašo nepilnamečiam sūnui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą po 300 EUR (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystes, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. G. motiną I. N., taip pat prašė priteisti 10800 EUR (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą, procesines palūkanas nuo pareiškimo padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir 20 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškime kreditorė I. N. taip pat pareiškė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones : 1) priteisti iš skolininko A. G. nepilnamečiui sūnui E. G. laikiną materialinį išlaikymą po 300 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje; 2) areštuoti skolininkui A. G. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, o jų nesant – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, prašomai priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumai, t.y. 10800 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. priimtu įsakymu nutarė išieškoti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 300 Eur (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2015-06-30 iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatė I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į nepilnamečiui sūnui priteistą išlaikymą. Taip pat teismas nutarė išieškoti iš skolininko A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 10800,00 Eur (dešimt tūkstančių aštuonių šimtų eurų ) įsiskolinimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (10800,00 Eur) nuo 2015-06-30 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį kreditorei I. N.. Teismas be to priteisė iš A. G. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.
2015 m. liepos 1 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismas netenkino kreditorės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas šioje nutartyje nurodė, jog aplinkybė, kad skolininkas geruoju nesumoka kreditorei jo reikalaujamos pinigų sumos, yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal pateiktą kreditorės prašymą 2015-07-01 priimtas teismo įsakymas. Skolininkui per 20 dienų nuo teismo įsakymo ir pranešimo įteikimo dienos neįvykdžius kreditorės reikalavimų ir nepareiškus prieštaravimų, teismo įsakymas vykdomas priverstinai (CPK 437 str.). Taip pat teismas pažymėjo, jog kreditorė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o skolininkas vengtų įvykdyti teismo priimtą teismo įsakymą ir su tuo susijusias aplinkybes nurodo tik formaliai, kodėl taip ilgai nesikreipė į teismą, jeigu išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas, taip pat nenurodo. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorė nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko skolininkas galėtų vengti vykdyti priimtą teismo sprendimą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas atsisakė, vertino, jog jas pritaikius būtų pažeistas ir proceso ekonomiškumo principas (žymiai padidėtų bylinėjimosi išlaidos, apmokant antstoliams už vykdymą laikinųjų apsaugos priemonių, kurios galiotų tik iki teismo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus turėtų būti užvedama nauja vykdomoji byla).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai
Kreditorės atstovė atskirajame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-01 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-3633-802/2015 ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) priteisti iš A. G., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą po 300 EUR (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje, išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. G. motiną I. N.; 2) areštuoti skolininkui A. G., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, o jų nesant - nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, prašomai priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumai, t.y. 10800 EUR.
Skunde apeliantė nurodė, kad kreditorė teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad A. G., kuris yra E. G. tėvas, prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda; prie sūnaus išlaikymo A. G. neprisideda nuo pat vaiko gimimo; E. G. lanko mokyklą, kurioje mokslas – mokamas, papildomai lanko sporto mokyklą, už kurią taip pat reikia mokėti, anglų kalbos kursus, rusų kalbos kursus, vasaromis - stovyklas, už kurias (kuriuos) taip pat reikia mokėti, dėl to jam reikalingas didesnis išlaikymas. Esant tokiai situacijai, apeliantės nuomone, teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti A. G. teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki ginčo išsprendimo pabaigos, be to teismas turėjo pareigą būti aktyvus, sprendžiant laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimą.
Taip pat apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti areštą A. G. turtui, prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumos, t.y. 10800 EUR, ribose. Pagal teismų formuojamą praktiką, prašomai išieškoti sumai esant didelei, ir byloje nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo metu nesant pakankamų įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį, yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Skolininkas A. G. vengia teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui daugiau kaip 12 metų, tai daro piktybiškai, nes yra sveikas, darbingo amžiaus žmogus, kuris, objektyviai, turi visas galimybes teikti vaikui išlaikymą. A. G. išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant ne daugiau nei už 3 metus, sudaro 10800 U. N. suma, fiziniam asmeniui, akivaizdžiai – didelė. Kreditorė I. N. neturi duomenų apie A. G. gaunamas pajamas, jo turimas lėšas bankuose. Nekilnojamojo turto A. G. šiai dienai neturi. Visą tokį turtą, kurį turėjo – du butus ir žemės sklypą jis perleido tretiesiems asmenims. A. G. turi įsiskolinimų tretiesiems asmenimis (nei pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dieną, nei šią dieną I. N. neturi galimybės pateikti tai patvirtinančių įrodymų, nes antstolė, pas kurią užvesta vykdomoji byla - atostogauja; kita vertus, teismui kilus abejonių dėl to, gali patikrinti Liteko duomenų bazėje, ar A. G. atžvilgiu yra/buvo iškelta bylų, ir dėl ko jos buvo iškeltos. Teismui turėjo užtekti objektyviai didelės pareikšto ieškinio sumos (10800 EUR suma fiziniam asmeniui, kuris jokio nekilnojamojo turto neturi, kurio pajamos - nežinomos, kuris, I. N. turimais duomenimis, turi kitų kreditorių, didelių skolų), ir A. G. veiksmų, jam 12 metų vengiant prievolių vykdymo savo nepilnamečiam vaikui. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik dar kartą patvirtina A. G. veiksmai, visą nekilnojamąjį turtą, kuris jam priklausė, perleidžiant tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.). Nepilnamečiams vaikams tėvų teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Laikinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas yra speciali įstatymo numatoma laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p., CPK 145 str. 1 d. 11 p.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas – apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus iki teisminio ginčo tarp šalių, vaiko tėvų, išsprendimo iš esmės.
Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d., CPK 376 str. 2 d.).
Nagrinėjamu byloje atveju, Marijampolės rajono apylinkės teismas, priėmęs kreditorės pareiškimą dėl išlaikymo jos nepilnamečiui sūnui išieškojimo iš vaiko tėvo išduodant teismo įsakymą, t.y. CPK specialiai nustatyta greitesne reikalavimo patenkinimo tvarka, pirmiausia priėmė įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko – vaiko tėvo – išlaikymą vaikui, o po to sprendė dėl kreditorės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinąsias apsaugos priemones – laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje – teismas atsisakė tenkinti, nes vertino, kad skolininkui per 20 dienų nuo teismo įsakymo ir pranešimo įteikimo dienos neįvykdžius kreditorės reikalavimų ir nepareiškus prieštaravimų, teismo įsakymas bus vykdomas priverstinai (CPK 437 str.).
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, tačiau kartu pripažįsta, jog tokiu atveju, kada byla išsprendžiama CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, t.y. išduodant teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, teismas neturi pagrindo iškart vertinti, kad tokio teismo priimamo procesinio sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Paminėta tvarka leidžia skolininkui pačiam geruoju įvykdyti prievolę, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių, galiojančių iki įsakymo įsiteisėjimo taikymas būtų neekonomiškas. Tokių priemonių taikymas susijęs su papildomomis išlaidomis, o tokios priemonės tik trumpam laikui – bylos nagrinėjimo laikotarpiu – išspręstų išlaikymo teikimą.
Netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių dėl piniginių lėšų ir turto už 10800 Eur arešto, pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl to nedaro. Teismas įvertino, kad kreditorė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o skolininkas vengtų įvykdyti teismo priimtą teismo įsakymą. Be to teismas atsižvelgė ir į tai, kad su turto areštu susijusias aplinkybes kreditorė nurodė tik formaliai, kodėl taip ilgai nesikreipė į teismą, jeigu išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas, taip pat nenurodė.
Įvertinęs jau minėtą CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų prašymu laikinųjų apsaugos priemonių imtis gali, bet neprivalo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskųstoje 2015-07-01 nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kad kreditorė, reikšdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o skolininkas vengtų įvykdyti teismo priimtą teismo įsakymą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesus, nei vienai jų nesuteikti pranašumo. Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones susijusias aplinkybes kreditorė nurodė tik formaliai, o kodėl ji taip ilgai nesikreipė į teismą, jeigu išlaikymą vaikui skolininkas tikrai vengė teikti, nenurodė.
Atskirajame skunde kreditorė nurodė, jog teismas turėjo įvertinti, kad skolininkas A. G. ilgus metus neteikia išlaikymo sūnui, vengia tai daryti ir dėl to susidarė didelis įsiskolinimas, kad perleido savo turėtą turtą kitiems asmenims, turi kitų kreditorių. Tačiau šių aplinkybių kreditorė nenurodė pareiškime, kuriame pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kreditorės prašymą dėl skolininko turto arešto. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ilgametis, 12 metų trunkantis, išlaikymo neteikimas, kada kreditorė nenurodo svarių argumentų, kodėl ji nereikalavo išlaikymo anksčiau, skolininko turto, turėto anksčiau perleidimas 2008-2011 metais, t.y. prieš daugiau kaip 3 metus iki kreditorės kreipimosi į teismą, negali būti pripažįstamos reikšmingomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad konkrečiu atveju, kada Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-01 įsakymas, kuriuo iš skolininko priteista 10800 Eur suma, yra įsiteisėjęs dar 2015-07-24, ir jau daugiau kaip mėnesį gali būti pateiktas priverstiniam vykdymui, būtų ir netikslinga remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, jei jie ir būtų pripažinti pagrįstais, taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų ir turto už 10800 Eur areštą. Skolininkui geruoju nevykdant teismo įsakymo, jo turtas, vykdant priverstinį skolos išieškojimą, gali būti areštuotas antstolio.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal kreditorės prašymą, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad byloje nagrinėjamu atveju kreditorės atstovės pareikštas apeliaciniame skunde prašymas priteisti iš skolininko A. G. jo nepilnamečiui sūnui E. G. laikiną materialinį išlaikymą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje negali būti patenkintas, kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-01 įsakymas (sprendimas) įsiteisėjo dar 2015-07-24.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.