Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-935/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
1A-263-935/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00716-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
Nuteistasis
H. P., S. I., E. L.
Nukentėjusysis
A. P.
Advokatai
Gintarė Leškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-935/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00716-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1;1.1.8.1.1; 1.2.14.5.1
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,nuteistojo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,nuteistajam H. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. P. gynėjos advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo H. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Iš nuteistųjų S. I., E. L. ir H. P. solidariai priteista 2995 Eur nukentėjusiajai A. P. turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo nuteisti S. I. bei E. L., tačiau šie nuteistieji patys apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl šių nuteistųjų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. H. P. buvo nuteistas už tai, kad, veikdamas Vilniaus mieste kartu su E. L. ir S. I., taip pat su nenustatytais asmenimis, atlikusiais laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, turėdami bendrą tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. sausio 3 d., 14.30 val., nenustatytas asmuo iš Alytaus pataisos namų iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, melagingai prisistatęs tardymo departamento vyr. tyrėju R. B., melagingai teigė, kad iš banko gauta pažyma, kurioje nurodyta, kad mokant mokesčius už butą buvo atsiskaitoma netikrais pinigais, jog ji yra tokių asmenų sąraše ir atvyks kolega S. K. patikrinti pinigų. Tuo pat metu, iš Alytaus pataisos namuose buvusių bendrininkų gavę nurodymą, E. L. su S. I. taksi automobiliu nuvyko prie A. P. namų, E. L. nuėjo į A. P. butą neva patikrinti pinigų, o šiai nuėjus į kambarį, nuo stalo virtuvėje paėmęs 2995 Eur, pasišalino. Po to nenustatytą dalį pinigų pasiliko sau bei davė S. I., likusius pinigus nuvežė ir atidavė H. P.. Tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, A. P. priklausantį turtą – 2995 Eur ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį, kuria H. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jį išteisinti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad H. P. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė, apie nusikalstamus veiksmus nieko nežinojo, su S. I. ir E. L. įtarime bei kaltinime nurodytą dieną nebuvo susitikęs, telefono numerio (duomenys neskelbtini) niekada nenaudojo. Tokių nuteistojo parodymų nepaneigia baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, o pirmosios instancijos teismas H. P. kaltę dėl nusikaltimo padarymo nepagrįstai grindė nuteistojo S. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniais pranešimais.

4. Nuteistojo gynėja aiškina, kad S. I. pirmosios instancijos teisme savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino ir nurodė, kad jo teisiamojo posėdžio metu pagarsinti parodymai yra neteisingi. Teisiamojo posėdžio metu S. I. tvirtino, kad H. P. jam niekada nesiūlė užsidirbti pinigų ir jokių pinigų nusikaltimo padarymo dieną jis šiam neperdavė. Taip pat S. I. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnės, apklausos protokolą pasirašė jo neperskaitęs. Vėlesnės apklausos metu S. I. paneigė savo anksčiau duotus parodymus. Vertinant S. I. parodymus, kuriuos jis vėliau paneigė, su ikiteisminio tyrimo pareigūnės parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad šis nuteistasis apklausos metu iš esmės nurodė tik tas aplinkybes, kurias jam paminėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnė, tačiau jis negalėjo nurodyti iš ko, kaip ir kur paėmė pinigus, nepaminėjo, jog pinigus H. P. perdavė prie prekybos centro „Maxima“, teigė, kad neprisimena, jog rankose būtų turėjęs 2995 Eur. Advokatė pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pinigus H. P. atidavė ne S. I., o E. L..

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog prieš S. I. apklausą ikiteisminio tyrimo pareigūnė jau buvo pateikusi prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-63123-17. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė galimai buvo susipažinusi su kito ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei jame esančio tarnybinio pranešimo turiniu, iš kurio matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo nusikalstamos veikos padarymo dieną kontaktavo S. I., priklauso H. P.. Taigi nėra jokio pagrindo netikėti S. I. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kad būtent ikiteisminio tyrimo pareigūnė jam pasakė, jog ji žino, kad nusikaltimą jis padarė kartu su H. P. ir šią pavardę įrašė į apklausos protokolą, nors nuteistasis jokių vardų bei pavardžių nesakė. Be to, pažymima, jog ir pati ikiteisminio tyrimo pareigūnė teisiamojo posėdžio metu negalėjo kategoriškai paneigti, kad ji jokių pavardžių S. I. neminėjo. Aptartos aplinkybės verčia abejoti nuteistojo S. I. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumu, todėl šiais parodymais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

6. Nuteistojo gynėja aiškina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais parodymais nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais atvejais, kai jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus. Ikiteisminio tyrimo tyrėjui ar prokurorui duotais parodymais, kurių asmuo nepatvirtina teisme, nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir patikrintus įrodymus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis S. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnei, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, kuris sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Be to, nuteistojo gynėja pabrėžia, jog S. I. parodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, norint pripažinti, jog telefonų numerių išklotinės patvirtina S. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir tuo pačiu H. P. kaltę, būtina nustatyti, kad išklotinėse H. P. priskiriamu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) iš tiesų naudojosi būtent šis nuteistasis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog faktą, kad minėtu telefono numeriu naudojosi H. P., patvirtina duomenys, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kadangi neįsitikino šių duomenų patikimumu BPK numatytais būdais.

8. Apeliantė pažymi, jog pats H. P. neigė, kad jis naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Jokių objektyvių duomenų, jog šis telefono numeris nusikalstamos veikos padarymo dieną priklausė H. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta. Byloje nenustatyta nei kokiu pagrindu, nei kokie kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami H. P., todėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos, susijusios su H. P. neva naudotu telefono numeriu, patikrinti BPK numatytais veiksmais nėra galimybės. Dėl šios priežasties tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys vertintini tik kaip prielaidos, spėjimai, kuriais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

9. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstydamas įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes tik pažodžiui pakartojo kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog H. P. kartu su E. L., S. I. bei ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniniu veikė kaip bendravykdytojai, tai yra visi savo veiksmais tiesiogiai realizavo objektyviąją nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties pusę. Vis tik iš nuosprendžio nustatomosios dalies yra neaišku, kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus, atitinkančius sukčiavimo objektyviąją pusę, įvykdė H. P., kaip konkrečiai jis prisidėjo prie sukčiavimo proceso, už kokių konkrečiai nusikalstamų veiksmų, atitinkančių bendrai su kitais bendrininkais daromo sukčiavimo požymius, padarymą jis buvo pripažintas kaltu. Skundžiame nuosprendyje nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrai veikiant S. I., E. L. ir H. P., kiekvienas iš jų atliko konkrečius veiksmus, t. y. H. P. surado asmenį, su kuriuo kontaktavo nenustatyti asmenys, veikę Alytaus pataisos namų zonoje, ir davė jo telefono numerį šiems asmenims, E. L. ir S. I. kartu važiavo pas nukentėjusiąją į butą, kur S. I. laukė automobilyje, o E. L. nuėjo paimti pinigų, kuriuos vėliau pasidalino visi trys nuteistieji. H. P. vaidmuo buvo svarbus, nes būtent jis surado asmenį, kuris vėliau bendravo su Alytaus pataisos namų zonoje veikusiais asmenimis. Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė kitokias faktines aplinkybes ir kitokį H. P. veikimo būdą nei buvo nurodoma kaltinime, be to, tokie veiksmai nebuvo konstatuoti skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje.

10. Nuteistojo gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. I., E. L. ir H. P. veikė pagal bendrą susitarimą, išreikštą konkliudentiniais veiksmais, tai yra pritarė kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungė prie jų, yra nepagrįsta. Gynėja dar kartą pažymi, kad H. P. nebuvo kaltinamas tuo, kad jis surado asmenį, su kuriuo vėliau bendravo nenustatyti asmenys. Byloje nebuvo įrodyta, jog E. L. bent dalį nusikalstamu būdu įgytų pinigų atidavė H. P.. Tokį faktą patvirtinančių duomenų nėra nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas H. P. kaltu padarius nusikaltimą ir paskirdamas jam bausmę, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą netaikyti H. P. BK 75 straipsnio nuostatų, pažymėjo, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau nuolat daro nusikalstamas veikas, ankstesni teistumai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, jam jau penkis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tokia išvada yra visiškai nepagrįsta. Advokatė atkreipia dėmesį į tai, kad H. P. anksčiau buvo teistas keturis kartus, trys pirmieji teistumai atsirado už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, kai jis dar buvo nepilnametis. Visi vėlesnieji teistumai, kuriuos mini pirmosios instancijos teismas, atsirado už per neilgą laikotarpį padarytus kelis nesunkius nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo institucijoms tendencingai tiriant po vieną nesudėtingą nusikalstamą veiką ir nesujungiant šių tyrimų į vieną tyrimą, taip nulemiant keleto nuosprendžių priėmimą ir dirbtinai didinat H. P. teistumų skaičių, kas vėliau lemia neteisėtą griežtesnės subendrintos bausmės paskyrimą ir atsisakymą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

12. Nuteistojo gynėja prašo atsižvelgti į tai, kad H. P. yra labai jauno amžiaus, šiuo metu yra probuojamas ir vykdo probacijos sąlygas, daugiau nebenusikalsta, kitose dar nagrinėjamose baudžiamosiose bylose jo kaltumas nėra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl už vieną nesunkų nusikaltimą nuteistas H. P., kuris vykdo ankščiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, laikytinas pavojingesniu asmeniu, nei buvo konstatuota paskutiniame priimtame nuosprendyje, kuriuo jam buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos.

13. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

14. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimo H. P. faktines aplinkybes, nurodant, kad jis, žinodamas, jog Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys vykdo telefoninių sukčiavimų nusikaltimus ir šiems asmenims reikalingi asmenys, galintys nuvykti jų nurodytu adresu ir iš apgautų asmenų paimti pinigus, kuriuos vėliau per tarpininkus perduotų Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims, palaikydamas ryšį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, susitarė, kad suras asmenį, kuris nuvyks jo nurodytu adresu ir paims pinigus, 2018 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, pasiūlė S. I. užsidirbti pinigų, nurodydamas, kad perduos jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) asmeniui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, kuris su juo susisieks ir nurodys, kur reikia nuvykti ir paimti pinigus, o S. I. su tokiu H. P. pasiūlymu sutikus 2018 m. sausio 3 d. 14.30 val. nenustatytas asmuo iš Alytaus pataisos namų iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino A. P. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs tardymo departamento vyr. tyrėju R. B., melagingai nurodė, kad iš banko gauta pažyma, kurioje nurodyta, kad mokant mokesčius už butą buvo atsiskaitoma netikrais pinigais, kad ji yra tokių asmenų sąraše, kad atvyks kolega S. K. patikrinti pinigų, tuo pat metu iš Alytaus pataisos namuose buvusių bendrininkų gavę nurodymą, E. L. su S. I. taksi automobiliu nuvyko prie A. P. namų, bei E. L. nuėjo į A. P. butą neva patikrinti pinigų, o pastarajai nuėjus į kambarį persirengti, nuo stalo virtuvėje paėmęs 2995 Eur, pasišalino, po ko nenustatytą dalį pinigų pasiliko sau bei davė S. I., likusius pinigus nuvežė ir atidavė H. P., tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo A. P. priklausančius 2995 Eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl H. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog H. P. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Šio nuteistojo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką patvirtina baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma.

16. Šioje baudžiamojoje byloje nekyla ginčų dėl fakto, kad iš A. P. apgaulės būdu buvo įgyti šiai nukentėjusiajai priklausantys 2995 Eur. Iš nukentėjusiosios A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jai 2018 m. sausio 3 d., apie 14.30 val., į namų, esančių (duomenys neskelbtini), laidinį telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė vyr. tyrėju R. B., ir paklausė, ar ji pati moka už butą. Nukentėjusiajai atsakius teigiamai, vyras nurodė, kad iš banko buvo gauta pažyma, kurioje nurodyta, jog ji disponuoja padirbtais pinigais. Vyras liepė paimti visus pinigus ir juos suskaičiuoti, kadangi jų atvažiuos patikrinti jo kolega S. K.. Atvykus nurodytam vyrui, nukentėjusioji šį vyrą įsileido į butą, o pati nuėjo persirengti. Po to, kai persirengė, į butą įleisto vyro neberado, taip pat neberado 2995 Eur, kurie buvo palikti virtuvėje ant stalo. Ji suprato, kad buvo apgauta sukčių (t. 1, b. l. 14-15). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 1). Aplinkybę, kad iš nukentėjusiosios apgaulės būdu buvo išvilioti pinigai, A. P. nurodė ir skambindama Bendruoju pagalbos centro telefonu (t. 1, b. l. 10).

17. Iš tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 3 d., 14.30 val., nukentėjusiajai į laidinį namų telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), paskambino ir apie pusvalandį su ja kalbėjo asmuo, naudojęs mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris skambučio metu buvo prisijungęs prie bokšto, kurio veikimo zona apima ir Alytaus pataisos namus (t. 1, b. l. 45). Iš nuteistojo S. I. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis aiškino, jog jam paskambino asmuo ir nurodė, kur reikia nuvažiuoti ir paimti skolą. Jis važiavo taksi iš (duomenys neskelbtini) į Šeškinės mikrorajoną. Paimti pinigų važiavo ne vienas, tačiau, kas važiavo kartu, nurodyti negalėjo (t. 2, b. l. 11-13). Iš liudytojo H. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 95-96) bei pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 23-24), matyti, kad jis 2018 m. sausio 3 d. taksi automobiliu vežė du vyrus. Vyrus vežė iš (duomenys neskelbtini) į Gelvonų g., kur vienas iš vyrų nuėjo į namo laiptinę. Vėliau liudytojas girdėjo, kaip vyrai automobilyje galimai dalinosi pinigus, tokią išvadą jis padarė, kadangi girdėjo pinigų šlamėjimą. Liudytojas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vienas iš vežtų asmenų buvo S. I.. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo turinio matyti, jog liudytojas H. N. atpažino nuteistąjį S. I. kaip vieną iš vyrų, kurį nagrinėjamu atveju vežė taksi automobiliu (t. 1, b. l. 114-116). Čia pastebėtina ir tai, kad iš liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog vyras, kuris buvo nuėjęs į namo, esančio Gelvonų g., laiptinę, nuvažiavus prie Gabijos g., esančio PC „Maxima“, buvo išlipęs iš taksi automobilio ir kažkur nuėjo, vėliau liudytojas šį vyrą išleido Fabijoniškių mikrorajone, o kitą vyrą, kuris iš automobilio kelionės metu nebuvo išlipęs, nuvežė į lombardą „Lombas“ (t. 1, b. l. 95-96). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo turinio matyti, kad liudytojas nurodė, jog S. I. buvo tas vyras, kurį jis nuvežė į lombardą „Lombas“ (t. 1, b. l. 115). Taigi liudytojo H. N. nurodytos aplinkybės leidžia be jokių pagrįstų abejonių konstatuoti, kad į nukentėjusiosios butą nuėjo kartu su S. I. buvęs asmuo, tas pats asmuo kažkur ėjo ir tuo metu, kai buvo nuvažiuota prie PC „Maxima“, esančios Gabijos g.

18. Narinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent E. L. buvo nuėjęs į nukentėjusiosios butą ir paėmė jai priklausančius pinigus. E. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o S. I. galimai naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kadangi S. I. telefono numeris baigėsi skaičiais (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 129-130). Iš tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad S. I. bei E. L. priklausantys mobiliojo ryšio telefonų numeriai 2018 m. sausio 3 d. 15.09-15.16 val. jungėsi per telekomunikacijos bokštą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y., visiškai netoli nukentėjusiosios gyvenamosios vietos (t. 1, b. l. 68). Kaip jau buvo minėta, liudytojas H. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš Gelvonų g. S. I. ir kartu su juo buvusį asmenį vežė iki Gabijos g., o vėliau kartu su S. I. buvusį vyrą išleido Fabijoniškėse (t. 1, b. l. 95-96). Iš E. L. telefono išklotinės matyti, kad po nusikalstamos veikos E. L. telefonas veikė Ukmergės g. 369A, Vilniuje, t. y. Fabijoniškių rajone. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog po to, kai A. P. skambinęs asmuo informavo, jog pas nukentėjusiąją atvyks pareigūnas, kuris neva turi patikrinti jos turimus pinigus, prie jos namų atvyko S. I. ir E. L., kuris nuėjęs į nukentėjusios butą paėmė nukentėjusiajai priklausančius 2995 Eur. Čia pažymėtina, kad kartu su S. I. buvusį asmenį liudytojas H. N. apibūdino, kaip 25-30 metų amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, liesesnio nei vidutinio kūno sudėjimo vyrą. Šio vyro plaukai buvo juodos spalvos, akys – tamsios (t. 1, b. l. 95-96). Nukentėjusioji A. P. asmenį, atėjusį į jos butą neva patikrinti pinigų, taip pat apibūdino kaip maždaug 25 metų amžiaus, 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo vyrą (t. 1, b. l. 14-15). Taigi tiek liudytojas H. N. asmenį, kuris buvo kartu su S. I., tiek nukentėjusioji asmenį, kurį ji įsileido į butą, manydama, jog tai yra pareigūnas, kuris turi patikrinti pinigus, ir po kurio apsilankymo pasigedo pinigų, apibūdino iš esmės panašiai. Šis faktas, vertinant jį kartu su tuo, kas buvo aptarta anksčiau, taip pat leidžia daryti išvadą, kad būtent E. L. buvo nuėjęs į A. P. butą, iš kurio paėmė nukentėjusiajai priklausančius pinigus.

19. Iš nuteistojo S. I. parodymų, duotų pirmą kartą apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis teigė, kad būtent H. P. jam pasiūlė užsidirbti, t. y. važiuoti paimti skolų. Su tokiu pasiūlymu nuteistasis sutiko. H. P. S. I. paaiškino, kad jo mobiliojo ryšio telefono numerį perduos savo draugui, kuris su juo susisieks. Tuomet galimai tą pačią dieną S. I. paskambino vyriškis, kuris prisistatė H. P. draugu ir pasakė, jog, kai reikės, paskambins. Po kelių dienų vėl paskambino tas pats vyras ir pasakė, kur reikia nuvažiuoti paimti pinigus, kuriuos vėliau reikia perduoti H. P.. Paėmus pinigus važiavo į Pašilaičius, nes juos reikėjo perduoti H. P. (t. 2, b. l. 11-13). Vėlesnės apklausos metu (t. 2, b. l. 15-16) bei apklausiamas pirmosios instancijos teisme S. I. (t. 2, b. l. 179) paneigė anksčiau nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme S. I. paaiškino, kad pirmosios apklausos metu nenurodė tokių aplinkybių, kurios užfiksuotos jo apklausos protokole, jis neminėjo asmenų vardų, o sakė draugas, pažįstamas. Jis su H. P. nevažiavo susitikti, savo telefono numerį buvo davęs pažįstam klube „Pelėda“. Jam buvo nurodyta, kad jeigu jis pasakys, jog kartu su juo veikė H. P. ir E. L., bus paleistas iš suėmimo. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nesivadovauti nuteistojo S. I. teiginiu, jog būtent H. P. jam pasiūlė užsidirbti anksčiau nurodytu būdu, bei teiginiu, kad iš nukentėjusiosios gauti pinigai šiuo konkrečiu atveju buvo perduoti H. P..

20. Iš liudytojos D. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ši liudytoja paaiškino, jog ji ikiteisminio tyrimo metu apklausė S. I.. Apklausoje dalyvavo ir S. I. gynėja. Nuteistasis S. I. iš pradžių kaltės nepripažino, tačiau vėliau savo kaltę pripažino iš dalies, pradėjo pasakoti kai kuriuos dalykus. Apklausos protokolas buvo surašytas iš S. I. žodžių, poveikis/spaudimas jam nebuvo daromas. Liudytoja teigė, kad S. I. nurodė, jog jai žinoma, kaip buvo judama įvykio dieną, situacija yra aiški ir paties nuteistojo reikalas yra pasakoti, kaip viskas vyko, arba nepasakoti. S. I. skaitė apklausos protokolą ir jį pasirašė. Jokių priekaištų dėl apklausos protokolo turinio nei iš S. I., nei iš jo gynėjos nebuvo. Apie H. P. naudojamą telefono numerį liudytoja sužinojo iš kitoje byloje surašyto tarnybinio pranešimo (t. 2, b. l. 190-192). Taigi šios liudytojos parodymai paneigia S. I. teiginius, kad jis nenurodė tokių aplinkybių, kurios buvo užfiksuotos jo pirmosios apklausos metu. Pastebėtina, jog yra visiškai akivaizdu, kad S. I. apklausos metu liudytoja jau žinojo, jog nusikalstamą veiką kartu su šiuo nuteistuoju galėjo padaryti ne tik H. P., bet ir kiti asmenys, taip pat ir E. L.. Pats S. I. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė jam aiškino, jog tuo atveju, jeigu jis pasakys, kad veikė kartu su H. P. ir E. L., bus paleistas iš suėmimo. Vis tik E. L. apklausos protokole nėra minimas, t. y. jis nėra minimas kaip asmuo, susijęs su nusikalstamais veiksmais. Tokia aplinkybė iš dalies leidžia daryti išvadą, jog apklausos protokole buvo fiksuojama tik tai, ką nurodė apklausiamas asmuo. Be to, iš aptariamos S. I. apklausos protokolo turinio matyti, kad šis nuteistasis protokole pats nurodė, jog užfiksuotus parodymus perskaitė, protokolas iš jo žodžių yra surašytas teisingai. Šią informaciją S. I. patvirtino savo parašu. Apklausos protokolą pasirašė ir nuteistojo gynėja, kuri kaip ir jos ginamasis jokių pastabų dėl protokolo turinio neturėjo (t. 2, b. l. 12-13). Čia pažymėtina ir tai, kad S. I. tuo metu, kai buvo apklausiamas, kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikoma kitame baudžiamajame procese. Taigi akivaizdu, kad liudytoja D. S. negalėjo daryti įtakos S. I. parodymų turiniui, žadėdama pastarąjį paleisti iš suėmimo. Aplinkybė, kad liudytoja D. S. galėjo S. I. apklausos metu nurodyti asmenų, su kuriais, jos nuomone, šis nuteistasis galėjo veikti bendrai, vardus ir pavardes, niekaip neleidžia teigti, kad apklausos protokole buvo užfiksuotos aplinkybės, kurių S. I. nenurodė.

21. Iš nukentėjusiosios A. P. protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 1) užfiksuotų duomenų matyti, kad pinigų dingimo faktą ji pastebėjo apie 15.15 val. Iš liudytojo H. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad, kai asmuo, kuris buvo nuėjęs į namo, esančio Gelvonų g., laiptinę, grįžo, vyrai su kažkuo susiskambino ir liudytojui buvo nurodyta važiuoti prie PC „Maxima“, esančios Gabijos g. (t. 1, b. l. 95-96). Tarnybiniame pranešime užfiksuot duomenys (t. 1, b. l. 45) ir S. I. naudojamo telefono numerio išklotinės turinys patvirtina, kad netrukus po to, kai iš nukentėjusios buvo paimti 2995 Eur, t. y., 15.16.34 val., S. I. bendravo su asmeniu, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Iš abiejų nurodytų telefono numerių išklotinių bei tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 68) turinio matyti, kad praėjus apie 10 minučių telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė Gabijos g., galiausiai abu minėti telefono numeriai buvo užfiksuoti besijungiantys prie to paties telekomunikacijos bokšto, esančio Pavilnionių g. 45, Vilniuje. Liudytojas H. N. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad vienas iš vyrų (byloje nustatyta, kad tai buvo E. L.), atvažiavus prie PC „Maxima“, esančios Gabijos g., išlipo iš taksi automobilio ir kažkur kelioms minutėms nuėjo (t. 2, b. l. 183). Taigi aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad po to, kai buvo paimti nukentėjusiosios pinigai, S. I. ir E. L. vyko į vietą, kur turėjo susitikti su asmeniu, kuris naudojo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), o E. L. su šiuo asmeniu ir susitiko.

22. Iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo (t. 3, b. l. 1) turinio matyti, kad Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos tarnybiniame pranešime Nr. 10-38(DS)-29-RN buvo užfiksuota, jog H. P. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos viršininko dalinai išslaptinto tarnybinio pranešimo Nr. 10-38(DS)-29-RN išrašas, iš kurio turinio matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos valdyba turi informacijos, jog H. P. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 195). Vis tik iš šio tarnybinio pranešimo išrašo turinio negalima įvertinti, kokiu būdu buvo gauta tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, susijusi su telefonine komunikacija, t. y. ar ji gauta atliekant žvalgybos veiksmus pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą, ar kitu būdu. Tokių duomenų negalėjo nurodyti ir apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas tarnybinį pranešimą surašęs D. B. (t. 4, b. l. 9-10). Taigi apibendrinant tai, kas buvo aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra galimybių baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka patikrinti tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos, tuo pačiu, remiantis tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, negalima daryti išvados, kad H. P. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini). Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktą, jog minėtu telefono numeriu naudojosi būtent H. P., patvirtina kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais.

23. Pirmosios instancijos teisme liudytoja D. S. parodė, kad jai teko apklausti H. P. pagal pavedimą ikiteisminiame tyrime, kuris buvo atliekamas Jurbarko mieste. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė, kuri atliko minėtą ikiteisminį tyrimą, liudytojai buvo nurodžiusi kontaktinį telefoną, kuriuo naudojosi H. P. mergina. Liudytoja D. S. įvedusi H. P. merginos numerį į turimą telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinę pamatė, kad šie telefonų numeriai nuolatos tarpusavyje kontaktavo (t. 2, b. l. 191). Iš susirašinėjimo (t. 3, b. l. 6) tarp liudytojos D. S. ir H. P. merginos matyti, kad ji naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės (t. 1, b. l. 78-84) matyti, kad 2018 m. sausio 3 d. minėtas telefono numeris nuolat kontaktavo su H. P. draugės naudojamu telefono numeriu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. sausio 6 d. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo kviečiamas taksi į (duomenys neskelbtini) (I laiptinė) (t. 1, b. l. 93). Iš pažymos apie proceso dalyvio asmens duomenis matyti, kad H. P. 2018 m. rugpjūčio 10 d. nurodė, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje H. P. patvirtino, kad yra gyvenęs minėtu adresu. H. P. nurodė, kad gyveno arčiau gatvės, pirmoje laiptinėje (t. 4, b. l. 30). Taigi įvertinus nustatytus faktus kartu su tuo, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 21 pastraipoje, bei S. I. parodymais, duotais jo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, darytina išvada, jog iš tikrųjų telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent H. P..

24. Šioje baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad E. L., S. I., H. P. ir nenustatyti asmenys, atlikę bausmę Alytaus pataisos namuose, siekdami apgaulės būdu užvaldyti ir užvaldydami nukentėjusiajai A. P. priklausantį turtą, veikė bendrai. Kaip jau minėta anksčiau, iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog A. P. į namų laidinį telefoną buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris skambinimo metu buvo prisijungęs prie bokšto, apimančio Alytaus pataisos namus. Paminėtas telefono numeris veikė telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame telefone taip pat buvo naudojamas ir telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš telefoninių ryšių išklotinių turinio matyti, jog 2018 m. sausio 3 d. telefono numeris (duomenys neskelbtini) kontaktavo tiek su H. P., tiek su E. L., tiek su S. I. naudojamais telefonų numeriais. Asmuo, kuris naudojo telefono numerį (duomenys neskelbtini), kontaktavo su S. I. SMS žinutėmis netrukus po to, kai asmuo, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai A. P. ir pranešė apie neva jos turimus netikrus pinigus, taip pat asmuo, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), netrukus po to, kai buvo paimti nukentėjusiajai priklausantys pinigai, kontaktavo su H. P. naudotu telefono numeriu. Minėtas telefono numeris kontaktavo su S. I. naudojamu telefono numeriu ir tuo metu, kai šio nuteistojo, E. L. ir H. P. telefono numeriai veikė vieno bokšto veikimo teritorijoje, t. y., tuomet, kai buvo nuvažiuota H. P. perduoti iš nukentėjusiosios paimtus pinigus. Teisėjų kolegija pastebi, kad E. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog H. P. yra susijęs su kriminalais, taip pat teigė, kad jam skambindavo asmenys ir prašydavo nueiti bei paimti pinigus pas močiutę ar panašiai (t. 2, b. l. 42-45). Iš H. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis turi pažįstamų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 76-77). Pirmosios instancijos teisme H. P. nurodė, kad anksčiau pagal asmenų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę, užsakymus veždavo gėles kitiems asmenims (t. 2, b. l. 182). Taigi aptarti duomenys be jokių pagrįstų abejonių leidžia daryti išvadą, jog, darant nusikalstamą veiką, H. P. veikė bendrai su E. L., S. I. ir asmenimis, atlikusiais laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.

25. Faktą, kad iš nukentėjusiosios gautais pinigais buvo pasidalinta, patvirtina nuteistojo S. I. parodymai, duoti jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą. Taip pat iš dalies liudytojo H. N. parodymai, iš kurių matyti, kad abiejų jo vežtų vyrų nuotaika pagerėjo po to, kai buvo važiuojama nuo Gelvonų gatvės (parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu), arba po to, kai buvo važiuojama nuo Gabijos gatvės (parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme), t. y., po to, kai iš nukentėjusiosios buvo paimti pinigai, arba po to, kai iš nukentėjusiosios gauti pinigai buvo perduoti H. P., t. y. baigus pinigų dalybas. S. I. grynaisiais pinigais už kelionę taksi liudytojui sumokėjo beveik dvigubai daugiau nei reikėjo, t. y. sumokėjo 20 Eur, nors reikėjo mokėti 12 Eur. Iš liudytojo H. N. parodymų matyti ir tai, kad S. I. buvo nuvežtas prie lombardo „Lombas“, o iš UAB „DND LT“ direktoriaus rašto matyti, kad įmonei priklausančiame lombarde S. I. 2020 m. sausio 3 d. už 66 Eur išpirko įkeistą mobiliojo ryšio telefoną (t. 2, b. l. 20).

26. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad šioje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina tai, jog H. P., žinodamas, kad Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys vykdo telefoninių sukčiavimų nusikaltimus ir šiems asmenims reikalingi asmenys, galintys nuvykti jų nurodytu adresu ir iš apgautų asmenų paimti pinigus, kuriuos vėliau per tarpininkus perduotų Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims, palaikydamas ryšį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, susitarė, kad suras asmenį, kuris nuvyks jo nurodytu adresu ir paims pinigus, 2018 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, pasiūlė S. I. užsidirbti pinigų, nurodydamas, kad perduos jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) asmeniui, kuris su juo susisieks ir nurodys, kur reikia nuvykti ir paimti pinigus, o S. I. su tokiu H. P. pasiūlymu sutikus 2018 m. sausio 3 d. 14.30 val. nenustatytas asmuo iš Alytaus pataisos namų iš naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino A. P. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs vyr. tyrėju R. B., melagingai nurodė, kad iš banko gauta pažyma, kurioje nurodyta, jog mokant mokesčius už butą buvo atsiskaitoma netikrais pinigais, kad ji yra tokių asmenų sąraše, kad atvyks kolega S. K. patikrinti pinigų, tuo pat metu iš Alytaus pataisos namuose buvusių bendrininkų gavę nurodymą, E. L. su S. I. taksi automobiliu nuvyko prie A. P. namų, bei E. L. nuėjo į A. P. butą neva patikrinti pinigų, o pastarajai nuėjus į kambarį persirengti, nuo stalo virtuvėje paėmęs 2995 Eur, pasišalino, po ko nenustatytą dalį pinigų pasiliko sau bei davė S. I., likusius pinigus nuvežė ir atidavė H. P., tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo A. P. priklausančius 2995 Eur.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-19-1073/2018). Kaltinimo keitimas apeliacinėje instancijoje neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties, kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-327-788/2017). Nagrinėjamu atveju prokuroro pateiktame prašyme dėl kaltinimo H. P. faktinių aplinkybių pakeitimo nurodytos veikos faktinės aplinkybės nei lengvina, nei sunkina šio nuteistojo teisinės padėties, kurioje jis yra po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Taigi abejonių dėl prokuroro teisės teikti paminėtą prašymą ir apeliacinės instancijos teismo pareigos vertinti pakeistą kaltinimą nekyla. Tiek nuteistasis, tiek jo gynėja su pakeistomis kaltinimo aplinkybėmis buvo supažindinti, jie turėjo galimybę pasisakyti dėl patikslinto kaltinimo. H. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl prokuroro patikslinto kaltinimo nepageidavo pasisakyti, atsisakė duoti parodymus, atsakinėti į klausimus, prašė vadovautis jo anksčiau duotais parodymais. Be to, iš esmės tokios aplinkybės buvo aptartos ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei ginčijamos apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl H. P. paskirtos bausmės.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje užfiksuotus duomenis konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu H. P. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirta bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta.

29. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bausmė asmeniui yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už konkrečią nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Nagrinėjamu atveju H. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. H. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta ir yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktuose. Vertinant H. P. parinktos bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau buvo ne kartą teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei. Jam anksčiau buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Akivaizdu, kad nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nepakeitė savo elgesio, vėl nusikalto. Šis faktas rodo, kad anksčiau nuteistajam taikytos teisinio poveikio priemonės nebuvo efektyvios, jomis nebuvo įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Be to, įvertintina ir tai, kad H. P. yra baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, nesimokė. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo pagrįstai paskirta griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytas šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek nuteistojo asmenybę, ji nelaikytina aiškiai per griežta, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.

31. H. P. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybes, kurios buvo aptartos šio procesinio sprendimo 30 pastraipoje, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba H. P. atlikus tik jos dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. P. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėUgnius Trumpulis