Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. T. nukentėjusiojo R. G. naudai priteista 400 Eur turtinei žalai atlyginti, P. P. naudai priteista 290 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. T. nuteistas už tai, kad jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. jis, nuo 2018 m. sausio 23 d. 17.00 val. iki 2018 m. sausio 24 d. 07.40 val., atsuktuvu atidaręs duris įsibrovė į remontuojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir pagrobė P. P. priklausančius statybinius įrankius: 80 eurų vertės elektrinę frezą „EUROTEC“; 40 eurų vertės elektrinį karšto oro džiovintuvą „STORM“, 80 eurų vertės diskinį pjūklą ,,Einhell" ir 90 eurų vertės suktuką „BAVARIA“, padarydamas P. P. 290 eurų turtinę žalą. Taip pat pagrobė R. G. priklausančius statybinius įrankius: 100 Eur vertės suktuką „Makita“, 80 Eur vertės gręžtuvą SKILL, 120 Eur vertės perforatorių „BOSCH“, 100 eur vertės kampinį šlifuoklį „IZH MASH SU 950“, padarydamas R. G. 400 eur turtinę žalą. Taip pat jis iš minėto buto pagrobė jam svetimus nenustatytiems asmenims priklausančius 20 Eur vertės gręžtuvą „KINPOW 500 W“ ir 20 Eur vertės siaurapjūklį „KNPOW“. Iš viso A. T. pagrobė bendros 730 Eur vertės svetimą turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Nuteistasis apeliaciniu skundu kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl paskirtos bausmės ir prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, už kurio padarymą įstatymas numato iki 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

6. Skirdamas nuteistajam A. T. bausmę ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis praeityje teistas 10 kartų, taip pat baustas administracine tvarka. Aplinkybės, kad jis pripažino kaltę, pirmosios instancijos teismas nelaikė lengvinančia, nenustatęs, jog nuteistasis dėl to nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, buvo ne kartą teistas, tačiau gyvenimo būdo nekeičia. Visa tai rodo, kad A. T. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo, kad nenusikalstų.

7. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

9. A. T. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsta. Skirdamas apeliantui bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nusikaltimas, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamas prie apysunkių) kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas 10 kartų, baustas administracine tvarka), į tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė ir pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

10. Skundo argumentai, kad nuteistasis savarankiškai lanko „Narkomanų anonimų“ grupes, yra užsiregistravęs darbo biržoje, taip pat ieško darbo savarankiškai, pasižada išėjęs į laisvę, nebedaryti nusikalstamų veikų, būti doru piliečiu, atlyginti žalą, vertintinos teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, nėra pakankamos išvadai dėl pagrindo švelninti A. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar atidėti bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. T. apeliacinio skundo netenkinti.