Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-325-541/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-01
Bylos Nr.
2-325-541/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
BUAB „Jandasta“
Atsakovas
A. M., M. R., S. Š., S. K., J. Š., V. J., L. V.
Civilinė byla Nr. 2-325-541/2013
Vieningas proceso numeris 2-55-3-03083-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 21; 21.1; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.vasario 01 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. V.,sekretoriaujant I. P.,dalyvaujant ieškovo BUAB „Jandasta“ atstovui advokatui J. B.,atsakovams A. M., M. R., S. Š.,atsakovų S. K. ir L. V. atstovui advokato padėjėjui G. L.,atsakovės J. Š. atstovui advokatui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Jandasta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“, ieškinį atsakovams A. M., V. J., S. K., M. R., L. V., S. Š., J. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo antstolis G. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas BUAB „Jandasta“ atstovaujamas bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2008-03-27 Hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) su 2008-06-26 lakšto pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-10-17 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis G. B. pardavė nuosavybės teise UAB „Jandasta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 27304/63077 dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 630,77 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/6 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1500 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-08-26 dienos skolos padengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp S. K. ir V. J.. Taikyti dvišalę restituciją restituciją ir priteisti iš skolininkų S. Š. ir J. Š. 1 190 000 Lt negrąžintos skolos, 476 000 Lt delspinigių bei 123 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš jų: A. M. 256 000 Lt negrąžintos skolos, 102 400 Lt delspinigių, V. J. 114 000 Lt negrąžintos skolos, 45 600 Lt delspinigių, M. R. 92 500 Lt negrąžintos skolos, 37 000 Lt delspinigių, L. V. 184 500 Lt negrąžintos skolos, 73 800 Lt delspinigių, S. K. 543 000 Lt negrąžintos skolos, 217 200 Lt delspinigių; natūra grąžinti UAB „Jandasta“ pagal ginčijamą sandorį parduotą atsakovams A. M., S. K., M. R., L. V. priklausančią 27304/630770 nekilnojamojo turto: pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 630,77 kv. m., esančio dalis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, bei 3/6 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1500 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); S. K. iš V. J. priteisti skolą, kuri buvo padengta 2009-08-26 dienos skolos padengimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-11-02 nutartimi UAB „Jandasta“ buvo iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administratorius“, įgaliotas asmuo A. P. (toliau - administratorius). Teigia, kad administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą įtvirtintą pareigą patikrinti įmonės sandorius, nustatė, kad sudaryti sandoriai pažeidė BUAB „Jandasta“ ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Pažymi, kad 2008-08-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius, išnagrinėjęs kreditorių S. K., A. M., V. J., M. R. ir L. V. pareiškimą, nusprendė išieškoti iš skolininkų S. Š. ir J. Š. skolą: 1 190 000 Lt negrąžintos skolos, 476 000 Lt delspinigių bei 123 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš jų: A. M. 256 000 Lt negrąžintos skolos, 102 400 Lt delspinigių, V. J. 114 000 Lt negrąžintos skolos, 45 600 Lt delspinigių, M. R. 92 500 Lt negrąžintos skolos, 37 000 Lt delspinigių, L. V. 184 500 Lt negrąžintos skolos, 73 800 Lt delspinigių, S. K. 543 000 Lt negrąžintos skolos, 217 200 Lt delspinigių, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, t.y. turtą esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas nuosavybės teise priklausė UAB „Jandasta“, kurio akcininkė ginčijamų sandorių metu buvo atsakovė J. Š., o vadovas atsakovas S. Š.. 2008-09-24 buvo pasirašytas, o 2008-10-17 patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis G. B. pardavė nuosavybės teise UAB „Jandasta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 27304/63077 dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 630,77 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/6 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1500 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybė lygiomis dalimis parduota pirkėjams A. M., V. J., S. K., M. R., L. V. už 1 670 000 Lt. Turtas buvo įkeistas kreditorių naudai. Tokiu būdu kreditoriai už skolininkų S. Š. ir J. Š. skolą perėmė ieškovui, kaip įmonei, priklausantį turtą. A. L. V. ir M. R. turi po 54608/630770 pastato dalis ir po 1/10 žemės sklypo dalį; S. K. įgijo 54608/630770 pastato dalį ir 1/10 žemės sklypo dalį, tačiau 2009-08-26 skolos padengimo sutarties pagrindu jis iš V. J. įgijo 54608/630770 pastato dalį ir 1/10 žemės sklypo dalį, tai S. K. turi 109216/630770 pastato dalį ir 2/10 žemės sklypo dalis. A. M. buvo įgijęs 54608/630770 pastato dalį ir 1/10 žemės sklypo dalį, tačiau pastatas buvo didinamas nuo 630,77 kv.m. iki 808,90 kv.m., todėl A. M. pastato dalis padidėjo nuo 54,608 kv.m. iki 90,86 kv.m. Pažymi, kad jau 2006-12-31 UAB „Jandasta“ buvo nemoki, bendrovės padėtis išliko tokia pati ir 2007-12-31, ir vėliau iki bankroto bylos iškėlimo. Ši aplinkybė konstatuota 2010-11-02 Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo. Turto įkeitimas fizinių asmenų įsipareigojimų užtikrinimui ir jo perleidimas kreditoriams neatitiko ieškovo, kaip įmonės, interesų, prieštaravo juridinio asmens tikslams, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Tokie sandoriai nebuvo privalomi ieškovui, šiais sandoriais pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, šalys buvo nesąžiningos, nes hipotekos sutartis neatlygintinė, ieškovas iš sandorio negavo jokios naudos, be to, šalys žinojo, kad ieškovo finansinė padėtis labai bloga. Antras svarbus atsakovų nesąžiningumo įrodymas, jog UAB „Jandasta“ direktorius S. Š. gerai pažinojo Kreditorius, kuriems buvo perleistas bendrovės turtas. Ieškovo bankroto administratoriui yra žinoma, kad dėl dalies pastato ir žemės sklypo pardavimo dar 2006-07-20 buvo sudaryta preliminari turto pirkimo-pardavimo sutartis su S. I., sumokėtas 96 438 Lt avansas, bei su A. K., už kurį sumokėtas 77 000 Lt avansas. Avansai nebuvo grąžinti, nesudarius pagrindinės sutarties ne dėl pirkėjų kaltės, tuo tarpu nekilnojamasis turtas perimtas asmeninių S. Š. ir J. Š. kreditorių už asmenines skolinikų Š. (įmonės akcininkės ir įmonės vadovo) asmenines skolas, o tai tiesiogiai pažeidė kreditorių interesus. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti sudarytus sandorius negaliojančiais remiantis CK 6.66 straipsniu ir taikyti restituciją natūra, t.y. grąžinti visa tai, ką įmonė perleido atsakovams pagal ginčijamą sandorį (tomas 1, b.l. 1-12).

Dublike ieškovas su atsakovų pozicija, kad jis praleido įstatymo numatytą vienerių metų terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nesutinka. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Bankroto administratorius turi galimybę susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais ne ankščiau nei teismo nutartimi bendrovei yra iškeliama bankroto byla ir paskiriamas bankroto administratorius, kuriam suteikiama teisė perimti bendrovės dokumentus. Kadangi dokumentai apie sandorių sudarymą buvo perimami dalimis ir vėliau nei įsiteisėjo 2010-11-01 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2010-11-14), todėl ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Nurodo, kad ieškovo kreditorių S. I., A. K. reikalavimų sumos atsirado ne tik dėl negrąžintų įneštų avansinių mokėjimų, tačiau taip pat susidarė kaip netesybų suma, nesilaikant preliminariųjų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių. Be to, kreditorių sąrašą ir jų reikalaujamas sumas patvirtino teismas, todėl pagrindo abejoti jų pagrįstumu nėra. Atsakovai atsiliepimais nepaneigė CK 6.66 str. numatytų actio Pauliana sąlygų dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Atsakovams, skolinant pinigus S. Š. ir J. Š., buvo žinoma, kad įmonė turi pradelstų įsiskolinimų ir kad jie neįvykdyti, tačiau vis tiek tapo jų kreditoriais ir reikalavo įmonės turtą įkeisti. Iš atsakovų pateiktų piniginių pervedimų matyti, kad ieškovas iš pasiskolintų pinigų padengė įsiskolinimą UAB „Medicinos“ bankui ir S. K., suteikiant jiems pirmenybę kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu, nors jų įsipareigojimų vykdymo terminai buvo suėję. Todėl ir vėliau sudaryti sandoriai nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovams, kaip ieškovo kreditoriams, tenkinti savo reikalavimus. Dėl kitų ieškinio argumentų ieškovas laikosi poziciją, išdėstytos ieškinyje (tomas 1, b.l. 160-164).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. M. prašo ieškovo reikalavimus atmesti, teikdamas, kad actio Pauliana institutas taikytinas tik esant visoms CK 6.66 str. nurodytoms sąlygoms. Nurodo, kad didžioji dalis pinigų, kuriuos jis paskolino Š., buvo pervesta Medicinos bankui, kaip UAB „Jandasta“ kredito dengimas, todėl ieškovo interesai pažeisti nebuvo. Atsakovas kartu su kitais kreditoriais užbaigė statybas, todėl išaugo turto vertė, pasikeitė turto dalys, restitucija yra neįmanoma. Įkeitimo sandoris buvo atlygintinis, neprieštaravo ieškovo interesams, buvo planuojama, kad ieškovas, pardavęs namą, atsiskaitys su visais kreditoriais ir dar turės pelno, tačiau šiuos planus sugriovė prasidėjusi krizė. Mano, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčijami sandoriai pablogino ieškovo mokumą, apie UAB „Jandasta“ paimtą kreditą Medicinos banke bei jo padengimo aplinkybes. Prašo teismo išreikalauti iš ieškovo įrodymus ar nepraleistas CP 6.66 str. 3 d. numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovui nepateikus įrodymų dėl ieškinio senaties, prašo taikyti ieškinio senatį (b.l. 74-76). Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. prašė ieškovo ieškinį atmesti. Tvirtino, kad sudarydamas ginčo sutartį aiškinosi įmonės UAB „Jandasta“ finansinę padėtį. Įsigytas turtas buvo pagerintas, padidėjo namo plotas, papildomai atlikti stogo, terasos darbai, įrengtas atskiras įėjimas į cokolinį aukštą. Palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir kitų atsakovų poziciją dėl ieškinio (tomas 3, b.l.13-14).

A. S. K. atsiliepimu nesutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, taip pat dokumentų, patvirtinančių ieškovo kreditorių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises ieškovui. Mano, kad ieškovo kreditorių galimybės atgauti skolas po ginčijamos hipotekos sutarties sudarymo netapo blogesnės, nei jos buvo iki šio sandorio sudarymo. Ieškovas vykdė gyvenamojo namo, E. P. g. 22, Vilniuje, statybas, naudodamas iš Medicinos banko gautą kreditą, kurio grąžinimo terminas papildomais susitarimais buvo pratęstas iki 2007-11-30, grąžintina suma siekė 1 099 892,92 Lt, kredito grąžinimas užtikrintas statomo namo ir žemės sklypo įkeitimu. Tačiau susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškovas nebeturėjo pinigų nei prievolėms kreditoriams vykdyti, nei statybos darbams tęsti, S. Š. paprašė atsakovų pinigų bendrovės piniginėms prievolėms, kurių terminas buvo suėjęs, vykdyti. Siekiant užtikrinti paskolų grąžinimą, ieškovo akcininkė J. Š. nusprendė įkeisti minėtą nekilnojamąjį turtą kreditoriams, nurodydama, kad paskolos paskirtis – ieškovo įsipareigojimų Medicinos bankui vykdymas. Taigi ginčijamų sandorių pagrindu ieškovas turėjo naudą, atsiskaitė su banku, galėjo tęsti statybas, šalys veikė sąžiningai, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais. Atsakovui kelia abejonių, kaip S. I. reikalavimo suma išaugo iki 210 192,91 Lt, nors bendra S. I. ieškovui sumokėto avanso suma yra 96 438 Lt bei kodėl į kreditorių sąrašą neįtraukti ieškovo akcininkė ir/arba direktorius, kurie, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, ženkliai asmeninėmis lėšomis prisidėjo mažinant ieškovo skolas kitiems kreditoriams. Mano, kad ginčijamais sandoriais ieškovo kreditorių teisės nebuvo pažeistos, nes skolininkui pardavus nekilnojamąjį turtą už rinkos kainą ir gavus ekvivalentinę pinigų sumą, ieškovo kreditorių galimybės atgauti pinigines lėšas tiks pagerėjo. Pažymi, kad ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių kada ir kokiomis aplinkybėmis bankroto administratorius sužinojo apie ginčijamus sandorius, laikytina, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (b.l. 85-91). 2012-11-12 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad prieš pasirašant paskolos sutartį domėjosi UAB „Jandasta“ finansine būkle, konsultavosi su kitomis statybos firmos, kalbėjo su finansininkais. Žinojo, kad skolinami pinigai UAB „Jandasta“ (tomas 3, b.l.14-15). Tripliku S. K. nesutinka su ieškinyje ir dublike išdėstytais argumentais ir palaiko procesinę poziciją išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Taip pat teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad hipotekos sandorio sudarymo dieną ieškovas turėjo kitų kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai turėjo būti padengti pirmiau nei UAB „Medicinos bankas“, bei S. K. kreditoriniai reikalavimai. Atsakovui ir kitiems paskolos davėjams nei paskolos sutarties sudarymo metu, nei dabar nėra žinoma apie kitus ieškovo kreditorius, kuriems buvo suėjęs ankščiau nei skolos UAB „Medicinos bankas“ bei atsakovui S. K. grąžinimo terminas. Mano, kad ieškovas be pagrindo nevertina galimos ieškovo būklės ir jo kreditorių galimybės atgauti skolas, jeigu paskolos sutartis ir hipotekos sutartis su atsakovais nebūtų sudaryta. Tuo tarpu sudarius ginčijamus sandorius ieškovas turėjo apčiuopiamos naudos (tomas 1, b.l. 174-177). 2012-11-12 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, prieš pasirašant paskolos sutartį domėjosi UAB „Jandasta“ finansine būkle, konsultavosi kitomis statybinėmis firmomis. Jis turi verslo liudijimą pinigų skolinimui (tomas 3, b.l.15).

A. S. Š. ir J. Š. atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ginčijama hipotekos sutartis sudaryta ieškovo interesais, siekiant refinansuoti Medicinos banko išduotą kreditą bendrovei namo statyboms, todėl ir turtas buvo įkeistas kreditoriams. Paaiškino, kad paskolos sutarties šalimis nurodyta ne bendrovė, o fiziniai asmenys – bendrovės vadovas ir akcininkė, būtent kreditorių reikalavimu. Gautos paskolos dalis buvo pervesta tiesiogiai ankstesniam kreditoriui, o likusi dalis įnešta į bendrovės kasą ir panaudota vykdyti prievoles, kurių terminas buvo suėjęs. Turtas, įkeistas pagal ginčijamą hipotekos sutartį, anksčiau buvo įkeistas Medicinos bankui, todėl dėl šio sandorio kitų kreditorių interesai nebuvo pažeisti, todėl ieškovo teiginys, jog sudaryti sandoriai buvo priešingi įmonės interesams, yra nepagrįstas. Teigia, kad sudaryti sandoriai nepažeidė jokių kreditorių interesų ir negali būti pripažintini pagrįstais ir ginčijamų sandorių naikinimo pagrindai numatyti CK 6.66 str. (b.l. 146-148). Tripliku atsakovai S. Š. ir J. Š. palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį (b.l. 180-181).

A. S. Š. 2012-11-12 teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinio nepripažįsta. Paskolos sutartis su UAB „Jandasta“ turto įkeitimu buvo sudaryta tikslu refinansuoti UAB „Medicinos bankas“ bendrovei suteiktą paskolą ir statomo namo darbams užbaigti. Kreditoriai skolindami pinigus UAB „Jandasta“ laikė, kad toks skolinimas, kuomet paskolos gavėjais nurodyti fiziniai asmenys J. Š. ir S. Š. yra jiems patikimesnis. 2008 metais įmonės finansinė situacija buvo pakankamai gera, tik trūko lėšų statybos darbams užbaigti, įmonė neturėjo apyvartinių lėšų. Iš paskolintų lėšų buvo atsiskaityta su UAB „Medicinos bankas“, S. K. ir atlikti papildomi darbai - baigtas lauko baseinas, vidaus inžinerija užbaigta, laiptinės apdaila užbaigta. Planavo, kad paskola bus trumpalaikė, pardavus likusiems pirkėjams butus paskola būtų padengta, liktų vienas butas neparduotas, kuris būtų kaip UAB „Jandasta“ pelnas (tomas 3, b.l.18-19).

A. V. J. 2012-11-12 teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (tomas 3. b.l.14).

A. M. R. 2012-11-12 teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio nepripažįsta (tomas 3, b.l.16-17).

A. L. V. 2012-11-12 teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio nepripažįsta (tomas 3, b.l.17).

A. S. K. ir L. V., J. Š. į teismo posėdį neatvyko, atsakovai bylą veda per atstovus, todėl byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str., 246 str).

A. V. J., kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą nepateikė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.).

Trečiasis asmuo antstolis G. B., kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, todėl byla nagrinėjama be neatvykusio asmens ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2007-01-18 ieškovas su UAB ,,Medicinos bankas“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Jandasta“ iš banko pasiskolino 800 000 Lt (tomas 2, b.l. 76-81). UAB „Jandasta“ kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2007-05-31, šios prievolės įvykdymo užtikrinimui 2007-01-18 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Jandasta“ bankui įkeitė 0,1500 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei nebaigtą statyti (55% baigtumas) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l.97-99, tomas 2, b.l.76-82). Vėliau kredito sutarties sąlygos buvo keičiamos. 2007-06-08 papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2007-01-18 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir UAB ,,Medicinos bankas“ padidino palūkanas iki 10% ir pratęsė galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2007-08-31 (tomas 2, b.l. 82). 2007m. liepos 25d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie 2007-01-18 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir UAB ,,Medicinos bankas“ padidino kredito sumą 300 000 Lt, t.y. iki 1 099 892,92 Lt. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad papildoma 300 000 Lt kredito suma suteikiama iki 2007m. rugpjūčio 31d. o galutinis kredito grąžinimo terminas 2007m. lapkričio 30d. (tomas 2, b.l. 83). Šiam terminui pasibaigus sutartis nebuvo pratęsta. Šioje sutartyje ir papildomuose susitarimuose numatyta, jog kredito paskirtis - – kredito iš A. M., S. P., K. D., L. V., A. N. refinansavimui ir statybos bei remonto darbų užbaigimui, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2007 m. lapkričio 30 d. (tomas 2, b.l. 76-83).

2008 m. kovo 26 d. S. K., L. V., A. M., V. J., M. R. iš vienos pusė ir S. Š., J. Š. iš kitos pusės sudarė paskolos sutartį, kuria S. K., L. V., A. M., V. J., M. R. paskolino S. Š., J. Š. 1 230 000 Lt sumą tokia tvarka: S. K. paskolino S. Š., J. Š. 543 000 Lt, iš kurių 313 000 Lt S. Š., J. Š. gavo iki paskolos sutarties pasirašymo, o 230 000 Lt bus pervesti į UAB „Medicinos bankas“ sąskaitą, mokėjimo paskirtį nurodant „kredito ir kitų pagal 2007-01-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtinų sumų dengimui; L. V. paskolino S. Š., J. Š. 184 500 Lt, iš kurių 4 500 Lt S. Š., J. Š. gavo iki paskolos sutarties pasirašymo, o 180 000 Lt bus pervesti į UAB „Medicinos bankas“ sąskaitą, mokėjimo paskirtį nurodant „kredito ir kitų pagal 2007-01-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtinų sumų dengimui; A. M. paskolino S. Š., J. Š. 256 000 Lt, iš kurių 6 000 Lt S. Š., J. Š. gavo iki paskolos pasirašymo, o 250 000 Lt bus pervesti į UAB „Medicinos bankas“ sąskaitą, mokėjimo paskirtį nurodant „kredito ir kitų pagal 2007-01-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtinų sumų dengimui; V. J. paskolino S. Š., J. Š. 154 000 Lt, iš kurių 113 582,04 Lt bus pervesti į UAB „Medicinos bankas“ sąskaitą, mokėjimo paskirtį nurodant „kredito ir kitų pagal 2007-01-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtinų sumų dengimui, 40 417,96 Lt įsipareigoja paskolinti per 1 darbo dieną po hipotekos lakšto, užtikrinančio prievolę pagal paskolos sutartį, pateikimo Centrinės hipotekos įstaigai; per 1 darbo dieną po hipotekos lakšto, užtikrinančio prievolę pagal paskolos sutartį, pateikimo Centrinės hipotekos įstaigai M. R. įsipareigojo paskolinti S. Š., J. Š. 92 500 Lt; S. Š., J. Š. 40 417,96 Lt iš V. J. ir 92 500 Lt iš M. R. gavo, padarydami raštišką atžymą paskolos sutartyje (tomas 1, b.l. 123-124). Prievolės įvykdymas pagal šią paskolos sutartį kreditoriams buvo užtikrintas 3/6 dalių žemės sklypo, 0,1500 ha bendro ploto, ir 27304/63077 dalių nebaigto statyti namo, 630.77 kv.m. bendro ploto, esančių adresu E. P. g. 22, Vilnius, įkeitimu pagal 2008-03-27 hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) su 2008-06-26 pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 34-42). 2008-08-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius, išnagrinėjęs kreditorių S. K., A. M., V. J., M. R. ir L. V. pareiškimą, nusprendė išieškoti iš skolininkų S. Š. ir J. Š. skolą: 1 190 000 Lt negrąžintos skolos, 476 000 Lt delspinigių bei 123 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš jų: A. M. 256 000 Lt negrąžintos skolos, 102 400 Lt delspinigių, V. J. 114 000 Lt negrąžintos skolos, 45 600 Lt delspinigių, M. R. 92 500 Lt negrąžintos skolos, 37 000 Lt delspinigių, L. V. 184 500 Lt negrąžintos skolos, 73 800 Lt delspinigių, S. K. 543 000 Lt negrąžintos skolos, 217 200 Lt delspinigių, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, t.y. turtą esantį (duomenys neskelbtini). 2008-09-24 buvo pasirašytas, o 2008-10-17 patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis G. B. pardavė nuosavybės teise UAB „Jandasta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 27304/63077 dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 630,77 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/6 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1500 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybė lygiomis dalimis parduota pirkėjams A. M., V. J., S. K., M. R., L. V. už 1 670 000 Lt (tomas 1, b.l. 19). 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartimi S. K. paskolino V. J. 60 000 Lt, paskolos grąžinimo terminas – 2009 m. kovo 5 d. (tomas 1, b.l. 139). 2009 m. rugpjūčio 26 d. skolos dengimo sutartimi V. J. ir D. J. bei S. K. susitarė padengti 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartimi susidariusią 60 000 Lt skolą perleidžiant V. J. nuosavybės teise priklausančius 1/10 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 54608/630770 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), S. K. (tomas 1, b.l. 141-146).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovai L. V. ir M. R. nuosavybės teise valdo po 54608/630770 pastato dalis ir po 1/10 žemės sklypo dalis; S. K. turi 09216/630770 pastato dalį ir 2/10 žemės sklypo dalis. A. M. buvo įgijęs 54608/630770 pastato dalį ir 1/10 žemės sklypo dalį, tačiau po namo rekonstrukcijos pasikeitus namo bendrajam plotui nuo 630,77 kv.m. iki 808,90 kv.m., pagal bendraturtčių patalpų dalių perskaičiavimo, naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo 2009-06-22 sutartį A. M. priklausanti pastato dalis padidėjo nuo 54,608 kv.m. iki 90,86 kv.m. (tomas 1, b.l. 21-33, 77-80).

2006 m. liepos 20 d. UAB „Jandasta“ ir S. I. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) Nr.01 (tomas 1, b.l. 52-56), o 2008-03-13 papildomą susitarimą prie 2006 m. liepos 20 d. sutarties Nr.01 (tomas 1, b.l. 153), sumokėtas avansas 96 438 Lt (b.l. 120, t. 1). 2006 m. liepos 20 d. UAB „Jundasta“ ir A. K. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įsigijimo Nr.02 (tomas 1, b.l. 57- 60), o 2008 m. kovo 13 d. papildomą susitarimą prie 2006 m. liepos 20 d. sutarties (b.l. 152, t. 1), sumokėtas avansas 77 000 Lt (tomas 1, b.l. 120).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Jandasta“, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas“ (tomas 1, b.l. 14-15).

Liudytoja J. J., ginčo laikotarpiu dirbusi UAB „Jandasta“ vyr. buhaltere liudijo, kad UAB „Medicinos bankas“, iš kurio UAB „Jandasta“ buvo paėmusi paskolą namo (duomenys neskelbtini), statybai, atsisakė pratęsti paskolos sutartį, todėl įmonės direktorius ieškojo kitų finansavimo šaltinių. UAB „Jandasta“ finasinė padėtis buvo normali, įmonė turėjo turtą ir turėjo įsipareigojimų, vystant projektą įmonė kaupia turtą, turi įsipareigojimų, parduodant butus ji gauna pajamas, atsiskaito už įsipareigojimus. Tuomet turtas jau buvo, balanse tai atspindi įsigijimo savikaina, kas lemia mažesnį skaičių negu tikrąją vertę, nes yra atsargos. Įmonė turėjo įsipareigojimų bankui, statybos įmonei su atidėjimu ir kiti einamieji įsipareigojimai. Mokesčiams skolų nebuvo, Sodrai turėjo būti, bet einamieji, t.y., kas per mėnesį priskaičiuota. Ji teikė UAB „Senamiesčio naujakuriai“ finansinius dokumentus, namo statybos projekto aprašymą su visais skaičiavimais, kur buvo numatytos pajamos ir išlaidos, projektą su banku dėl paskolos, statybos sąmatos skaičiavimą, įmonės balansą. Po ginčijamų sandorių sudarymo tapo neskolingi bankui, sudarė butų pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėjais Ž., S. ir dar vienu pirkėju (tomas 2, b.l. 65).

Liudytoja J. J., UAB ,,Senamiesčio naujakuriai“ direktorė, liudijo, kad S. Š. prašė UAB „Senamiesčio naujakuriai“ refinansuoti paskolą banke, paskolą norėjo imti trumpam terminui, t.y. iki mėnesio, statybos užbaigimui ir butų pardavimui. Ji važiavo įvertinti žemę ir namą (duomenys neskelbtini), tuo metu tai buvo labai gera vieta. Taip pat bendravo su UAB „Jandasta“ buhaltere J. J., jos paprašė pateikti įmonės balansus, patikrino Sodros, Mokesčių inspekcijos duomenis apie įmonę. Turėjo pažymą apie žmones, kurie nori pirkti butus, iš preliminarių sutarčių matė, kiek reikia padaryti statybos darbų, kad žmonės pirktų butus. S. I. norėjo pirkti už 290 000 Lt, jam reikėjo padaryti papildomus darbus, paskaičiavo kiek kainuoja I., K., Ž. ir dar vienas butas, juos pardavęs atsakovas turėjo grąžinti skolą ir gauti pelną. Padarė išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis labai stipri, jam laikinai trūko pinigų (tomas 2, b.l.63-64).

L. S. Ž. liudijo, kad ji įsigijo iš UAB „Jandasta“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), žinojo, kad įsigytas butas buvo įkeistas atsakovams, tačiau atsakovai vėliau atsisakė jos buto įkeitimo (tomas 2, b.l.67).

Ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais ab initio 2008m. kovo 27d. Hipotekos lakštą jo pakeitimu, 2008m. spalio 17 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. skolos padengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu, motyvuodamas tuo, kad sandoris pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. 2008 m. rugsėjo 21d. Lietuvos A. T. praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje Nr. 29 (toliau vadinama Apžvalga), nurodoma, kad A. P. instituto taikymo sąlygos yra šios: 1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. 2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. 3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. 4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. 5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. 6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Teismų praktika, biuletenis Nr. 29, l. 408). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t.y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord v A.M., D.M ir D.K, bylos Nr.3K-P-311/2012).

P. C. proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė, laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje V.I. ir kt v. UAB „Uosta“, bylos Nr.3K-3-405/20009).

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditorių reikalavimo teisės kaip A. P. sąlygos

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas - bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. P. Į. bankoko įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovo BUAB „Jandasta“ kreditorių teises ir interesus gina pats ieškovas BUAB „Jandasta“, veikdamas per šios įmonės bankroto administratorių UAB „Bankroto administravimas“ (įgaliotas asmuo A. P.). Taigi, pastarojo pareiga įrodyti ieškovo, ieškovo kreditorių neabejotiną ir galiojančią teisę skolininkui ((duomenys neskelbtini) str.).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pažymima, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord v A.M., D.M ir D.K, bylos Nr.3K-P-311/2012).

Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2011-05-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-3589-392/2011, kuria teismas patvirtino UAB „Jandasta“ kreditorių sąrašą. Iš teismo nutarties matyti, kad bendra visų UAB „Jandasta“ kreditorių reikalavimo sumą sudaro 411 481,53 Lt (tomas 1, b.l.50-51). 2008-09-21 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-573/2005 yra pažymėta, kad tokiu atveju, kai actio Pauliana ginčijamas sandoris, sudarytas prieš bankroto paskelbimą, teismas aiškinasi, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis; sprendžia, ar nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus apygardos teismo 2011-05-12 nutarties matyti, kad bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Jandasta“ ieškovas turėjo septynis kreditorius, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, ar šie kreditoriai savo reikalavimo teises įgijo iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos ar vėliau. Taip pat ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, jog Vilniaus apygardos teismo 2011-05-12 nutartyje įvardintų kreditorių reikalavimo teisės ginčijamų sandorių sudarymo dieną buvo neabejotinos ir galiojančios. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo kreditorių reikalavimo teisių atsiradimą, t.y. reikalavimo atsiradimo pagrindą, dydį, laiką ir pan. ((duomenys neskelbtini) str.). Ieškovas ieškinyje UAB „Jandasta“ kreditoriais turinčiais neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę įvardija A. K. ir S. I..

Iš teismui pateiktos 2006-07-20 preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01 turinio matyti, kad UAB „Jandasta“ ir S. I. susitarė iki 2006 m. rugpjūčio 31d. sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. UAB „Jandasta“ įsipareigojo įregistruoti butą kaip nebaigtą statybą ir sudaryti su pirkėju buto pirkimo-pardavimo sutartį ir perduoti butą apdailai. Preliminaria sutartimi S. I. įsipareigojo ieškovui sumokėti 96 438 Lt avansą (tomas 1, b.l.52-56). 2008-03-17 UAB ,,Jandasta“ pažymoje pažymėta, kad S. I. ieškovui sumokėjo 96 438 Lt avansą (tomas 1, b.l.120), tačiau pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Iš 2008-03-13 UAB „Jandasta“ ir S. I. papildomo susitarimo prie 2006-07-20 preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr.01 ir Atliktų papildomų darbų kainoraščio (tomas 1, b.l. 153) turinio matyti, kad ieškovas įsipareigojo atlikti buto papildomus apdailos darbus, o S. I. įsipareigojo mokėti didesnę turto (buto) kainą per 20 dienų po turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių ikisutartiniai santykiai pagal 2006-07-20 preliminarią sutartį tęsėsi, šalys 2008-03-13 papildomu susitarimu keitė preliminarios sutarties sąlygas ir ketino ateityje sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, minėta preliminari sutartis galiojo ir UAB „Jandasta“ ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo atsiradusi prievolė S. I. grąžinti sumokėtą 96 438 Lt avansą (CK 6.165 straipsnis).

Ieškovas į bylą taip pat yra pateikęs 2006-07-20 Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02, sudarytą tarp ieškovo ir A. K., kuria ieškovas įsipareigojo iki 2006-08-31 įregistruoti butą kaip nebaigtą statybą ir sudaryti su pirkėju pirkimo pardavimo sutartį ir perduoti butą apdailai, o A. K. pagal įsipareigojo nupirkti turtą už 324 900 Lt. Preliminarios sutarties 3.5 punkte numatytomis sąlygomis A. K. įsipareigojo sumokėti UAB „Jandasta“ avansą. UAB „Jandasta“ 2008-03-17 pažyma patvirtina, kad A. K. pagal preliminarią sutartį yra sumokėjęs 77 000 Lt avansą (tomas 1, 57-60, 120). Iš 2008m. kovo 13d. ieškovo UAB „Jandasta“ ir A. K. papildomo susitarimo prie 2006m. liepos 20d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 02 ir Atliktų papildomų darbų kainoraščio (tomas 1, b.l. 152), turinio matyti, kad ieškovas įsipareigojo atlikti buto papildomus apdailos darbus, o A. K. įsipareigojo mokėti didesnę turto (buto) kainą per 20 dienų po turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Taigi, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių ikisutartiniai santykiai pagal 2006-07-20 preliminarią sutartį tęsėsi, šalys 2008-03-19 susitarimu keitė preliminarios sutarties sąlygas ir ketino ateityje sudaryti pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį. Dėl šių nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu šalių ikisutartiniai santykiai tęsėsi, pasibaigę nebuvo, sutarties šalys bendradarbiavo ir siekė sudaryti pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį. Todėl laikytina, kad ši minėtą preliminari sutartis ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojo ir ieškovui nebuvo atsiradusi pareiga A. K. grąžinti avansą (CK 6.165 straipsnis).

Vertinant išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo dieną būta 2011-05-12 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytų bei ieškovo ieškinyje įvardytų kreditorių (S. I. ir A. K.), turėjusių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises ieškovui ((duomenys neskelbtini) str.).

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovas procesiniuose dokumentuose kreditorių teisių pažeidimu įvardija tai, jog UAB „Jandasta“, būdama nemoki, suteikė pirmenybę daliai kreditorių, t.y. UAB „Medicinos bankas“ ir S. K., pažeisdama kitų kreditorių interesus.

Nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, kokia tvarka skolininkas turėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Iki 2009m. liepos 1d. galiojo LR laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, kurio 3 straipsnyje nustatyta, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, jog ginčijamų sandorių sudarymo dieną UAB „Jandasta“ pažeidė aukščiau minėtame įstatyme nustatytą mokėjimų vykdymo kreditoriams eilės tvarką ((duomenys neskelbtini) str.).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo ieškovas turėjo vieną piniginę prievolę, kurios grąžinimo terminas suėjęs ir kurios grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka (2007-01-18 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas UAB „Maeicinos bankas“ įkeitė 0,1500ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei nebaigtą statyti (55% baigtumas) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)). Tai patvirtina 2007-01-18 ieškovo su UAB ,,Medicinos bankas“ sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, bendra kredito suma 1 099 892,92 Lt Neįvykdyti įsipareigojimai bankui sudarė 773 811,77 Lt. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2007m. lapkričio 30d. (tomas 1, b.l.122, tomas 2, b.l. 76-83). Šiam terminui pasibaigus sutartis nebuvo pratęsta.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Jandasta“ turėjo dar vieną piniginę prievolę, kurios grąžinimo terminas buvo suėjęs, tačiau jos grąžinimas nebuvo užtikrintas, t.y. 2007-10-03 UAB „Jandasta“ su atsakovu S. K. buvo sudarę preliminarią sutartį, pagal kurią šalys susitarė iki 2007-11-15 sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Jandasta“ atsakovui S. K. už 800 000 Lt įsipareigojo parduoti 1/6 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 230 kv.m. bendro ploto butą Nr. 3, esantį nebaigtame statyti pastate - gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Preliminarioje sutartyje nurodyta, jog preliminarios sutarties pasirašymo dieną S. K. UAB „Jandasta“ grynais sumokėjo 100 000Lt, bei į ieškovo sąskaitą 2007-10-03 pervedė 150 000, o 2007-10-04 dar papildomai pervedė 150 000 Lt, viso sumokėta UAB „Jandasta“ suma - 400 000 Lt. Minėtas aplinkybes patvirtina 2007-10-03 preliminari sutartis, suvestinis memorialinis orderis Nr. 81 bei 2007-10-04 mokėjimo nurodymas Nr. 82 (tomas 1, b.l.94-96). Iki 2007-11-15 UAB „Jandasta“ su S. K. nesudarė pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties. Byloje nėra įrodymų, jog šalių ikisutartiniai santykiai tęsėsi, todėl vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi preliminari sutartis pasibaigė ir S. K. įgijo teisę reikalauti iš UAB „Jandasta 400 000 Lt sumokėto avanso bei 80 000 Lt netesybų. Pagal preliminarios sutarties 4 dalies 3 punktą terminas grąžinti avansą ir sumokėti netesybas baigėsi 2007m. lapkričio 18d. (tomas 1, b.l.93-94).

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kiti UAB „Jandasta“ kreditoriai, įvardyti Vilniaus apygardos teismo 2011-05-12 nutartyje ginčijamų sandorių sudarymo dieną turėjo reikalavimo teises, kurių įvykdymo terminas buvo pasibaigęs anksčiau nei piniginių prievolių UAB „Medicinos bankas“ ar S. K.. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog UAB „Jandasta“ atsiskaitydama su UAB „Medicinos bankas“ ar S. K. nesilaikė nustatyto eiliškumo ir pažeidė kitų kreditorių interesus.

Ieškovas ieškinys nurodo, kad jau 2006m. gruodžio 31d. UAB „Jandasta“ buvo nemoki, bendrovės padėtis išliko tokia pati ir 2007-12-31 ir vėliau, iki bankroto bylos iškėlimo, tai konstatuota Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl UAB „Jandasta“ bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tokią įmonės padėtį, ginčijamais sandoriais buvo realizuotas ieškovo turtas, o iš ginčijamų sandorių ieškovas negavo jokios naudos, nepagerėjo įmonės padėtis (tomas 1, b.l.6). Kaip matyti, ieškovas teigdamas, jog UAB ,,Jandasta“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemoki, apeliuoja į bankroto byloje konstatuotą UAB „Jandasta“ nemokumą.

Lietuvos A. T. praktikos Apžvalgoje nurodoma, kad skolininko nemokumas neturi būti aiškinamas taikant analogiją su Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta nemokumo sąvoka, nes actio Pauliana gali būti reiškiamas dėl tokio sumažėjusio skolininko mokumo, dėl kurio šis (fizinis ar juridinis asmuo) negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo, o bankroto atveju nemokumo kriterijai yra skirti kitiems tikslams (Teismų praktika Nr. 29, psl. 414). Lietuvos A. T. praktikos Apžvalgoje taip pat pažymėta, kad ,dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų; arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. (...) Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Skolininkui pardavus nekilnojamąjį turtą už rinkos kainą ir gavus ekvivalentinę pinigų sumą, gali būti pripažinta, kad kreditoriaus teisės nebus pažeistos. (Teismų praktika Nr. 29, psl. 414). Taigi, vertinant ieškovo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, byloje analizuotina ieškovo turtinė padėtis iki ginčijamo 2008m. kovo 27d. Hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo.

Nustatyta, kad UAB „Jandasta“ pagrindinė veikla buvo statybos. Ieškovas vykdė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus. 2008-03-27 ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią piniginę prievolę UAB ,,Medicinos bankas“ sumokėti 773 811,77 Lt (tomas 1, b.l.122). Ieškovas taip pat turėjo neabejotiną ir galiojančią piniginę prievolę atsakovui S. K. sumokėti 480 000 Lt (tomas 1, b.l.93-96).

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog UAB „Jandasta“ kritinė finansinė būklė atsispindi UAB „Jandasta“ balanse, kuriame nurodoma, kad 2007-12-31 įmonės turtas sudaro 2 443 116, o mokėtinos net 2 540 417 Lt (tomas 1, b.l.3, 14-15,44-49.).

2012-08-30 teismo posėdyje liudijusi buvusi UAB „Jandasta“ ieškovo vyr.finasininkė J. J. liudijo, kad įmonė turėjo turtą ir turėjo įsipareigojimų, tai natūralu, vystant projektą įmonė kaupia turtą, turi įsipareigojimų, parduodant butus ji gauna pajamas, atsiskaito už įsipareigojimus. Tuomet turtas jau buvo, balanse tai atspindi įsigijimo savikaina, kas lemia mažesnį skaičių negu tikrąją vertę, nes yra atsargos. Įmonė turėjo įsipareigojimų bankui, statybos įmonei su atidėjimu ir kiti einamieji įsipareigojimai. Mokesčiams skolų nebuvo, Sodrai turėjo būti, bet einamieji, t.y., kas per mėnesį priskaičiuota. Įmonės balansą sudarinėjo pati. Jei įmonė įsteigta vykdyti konkretų projektą, tai balansas yra normalus, nes kol įmonė nepardavė butų ir negavo pajamų, tol jos balansas ir turi taip atrodyti. Jeigu nebuvo įnešta nuosavo kapitalo, kad padengti įsipareigojimus, kitaip ir negali būti (tomas 2, b.l. 65). Atsakovas S. Š., buvęs UAB „Jandasta“ vadovas (tomas 1, b.l.16) 2012-11-12 teismo posėdyje paaiškino, kad 2008 metų pradžioje įmonės situacija buvo pakankamai gera, tik trūko lėšų užbaigti statomo namo statybos darbus. Vasario mėnesį UAB „Jandasta“ sudarė sutartį su pirkėjais, t.y. su S. ir kitais, buvo parduoti 2 butai. Pastate buvo numatyti 6 butai, į sandorį buvo kviesti visi 5 pirkėjai, Ž., I. ir K. į sandorį neatvyko, su dviem pirkėjais buvo pasirašytos pirkimo-pardavimo sutartys, tie pinigai buvo pervesti Medicinos bankui, nes bankas jau skaičiavo delspinigius. I. ir K. užsakė eilę papildomų darbų, buvo pasirašyti priedai prie sutarčių tai patvirtina, kad jie neatsisakė pirkti butų. Pardavus likusiems pirkėjams butus, paskola būtų padengta, liktų vienas neparduotas butas, kuris būtų kaip UAB „Jandasta“ pelnas (tomas 3, b.l. 18-19).

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad UAB „Jandasta“ ginčijamo sandorio sudarymo dienai įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga, tačiau ieškovo kreditorių galimybės atgauti skolas netapo blogesnėmis, nei iki ginčijamos 2008-03-27 Hipotekos sutarties bei kitų sandorių sudarymo. UAB „Jandasta“ trūko lėšų atsiskaityti su kreditoriais, o taip pat pabaigti namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus ir įregistruoti likusias pastatyto namo dalis nekilnojamojo turto registre. Susidarius sunkiai finansinei situacijai UAB „Jandasta“, kad įgyvendinti pradėtus statybos projektus, buvo būtina išspręsti finansavimo klausimus. Esant susiklosčiusiai tokiai padėčiai UAB „Jandasta“ direktorius S. Š. kreipėsi per tarpininką UAB „Senamiesčio naujakuriai“ dėl 1 230 000 Lt paskolos suteikimo UAB „Jandasta“ piniginėms prievolėms, kurių terminas jau yra suėjęs, įvykdyti ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų užbaigimui (tomas 3, b.l. 18). UAB „Jandasta“ 2008-02-06 prašymas UAB „Medicinos bankui“ leisti parduoti namo, esančio (duomenys neskelbtini) atitinkamas dalis pirkėjams D. S., S. Ž., A. J., S. I., A. K. (tomas 2, b.l.167) patvirtina UAB „Jandasta“ ketinimus pabaigus statybos darbus ir pardavus likusį turtą butų pirkėjams, iš gautų pajamų atsiskaityti su bendrovės kreditoriais (tomas 2, b.l.57-58, 84-87).

Paskolos davėjai atsakovai S. K., A. M., V. J., M. R. ir L. V. 2008-03-26 paskolos sutartimi paskolino atsakovams S. Š. ir J. Š. 1 230 000 Lt, iš kurių didžiąją dalį (773 811,77 Lt) paskolos davėjai tiesiogiai pervedė UAB „Medicinos bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu iš esmės refinansuodami ankstesnes UAB „Jandasta“ gautas iš UAB „Medicinos bankas“ paskolos sutartis (tomas 1, b.l.123-127). Dalis paskolos buvo panaudota kitai prievolei, kurios terminas buvo suėjęs, įvykdyti - S. K. skolai padengti (tomas 1, b.l.88, 152). A. S. Š. paaiškino, kad likusi minėtos paskolos dalis buvo panaudota namo statybos darbams pabaigti, kad būtų galima parduoti pirkėjams pagal preliminarias sutartis sutartus butus (tomas 3, b.l.19). Tokiu būdu, galima teigti, kad UAB „Jandasta“ sumažėjo skolos našta, nes buvo įvykdytos prievolės, kurių terminas buvo suėjęs, bei gauta lėšų ir laiko tęsti statybos darbus, kad parduoti turtą pirkėjams.

2008m. kovo 20d. UAB ,,Jandasta“ vienintelė akcininkė J. Š. priėmė sprendimą įkeisti paskolos davėjams A. M., L. V., V. J., M. R. ir S. K. UAB „Jandasta“ turtą - gyvenamojo namo ir žemės sklypo atitinkamas dalis, esančius (duomenys neskelbtini), užtikrinant fizinių asmenų S. Š. ir J. Š. paskolą bendrai 1 230 000 Lt sumai. 2008m. kovo 20d. vienintelio akcininko sprendime taip pat nurodoma nurodoma, kad paskolos paskirtis - UAB ,,Jandasta“ įsipareigojimų UAB ,,Medicinos bankas“ pagal 2007-01-18d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimas (tomas 1, b.l.121).

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes dėl minėtos paskolos sutarties ir ginčijamo hipotekos lakšto sudarymo bei pačios paskolos sutarties turinį, esmę, tikslą, jos sąlygas, sudarymo aplinkybes, galima teigti, kad atsakovai S. Š. (buvęs UAB „Jandasta“ direktorius) ir J. Š. (buvusi UAB „Jandasta“ vienintelė akcininkė), sudarydami 2008-03-26 paskolos sutartį ir 2008-03-27 įkeisdami UAB „Jandasta“ turtą dalyvavo išimtinai tik bendrovės UAB „Jandasta“ interesams ir veikė bendrovės, o ne asmeninei naudai, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovo teiginį, kad 2008-03-27 Hipotekos lakštas, kuriuo buvo įkeistas UAB „Jandasta“ turtas - dalis žemės sklypo ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prieštaravo juridinio asmens interesams. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad ginčijamu sandoriu, t.y. 2008-03-27 hipoteka suvaržytas UAB „Jandasta“ turtas, jau buvo suvaržytas hipoteka pagal ankstesnę UAB „Jandasta“ su UAB „Medicinos bankas“ paskolos sutartį. Taigi UAB „Jandasta“ turto suvaržymas hipoteka išliko ir toliau, refinansavus paskolą, t.y. turto suvaržymo mastas nepasikeitė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sandoris pablogino UAB „Jandasta“ turtinę padėtį. Kita vertus, po ginčijamos sandorio, t.y. 2008-03-27 Hipotekos lakšto sudarymo, UAB „Jandasta“ įvykdė pinigines prievoles, kurių terminas jau buvo pasibaigęs, t.y. atsiskaitė su UAB „Medicinos bankas“ ir S. K., gavo lėšų ir laiko tęsti statybos darbus ir realizuoti pastatytą objektą.

Dėl sandorio neprivalomumo kaip actio Pauliana sąlygos

Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Dėl to, sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes. Teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan. (Lietuvos A. T. praktikos Apžvalga, Teismų praktika Nr. 29, psl.412).

Ieškovo teigimu UAB „Jandasta“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Byloje nustatyta, kad siekiant atsiskaityti su kreditoriais ieškovui reikėjo laiko ir apyvartinių lėšų, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbams pabaigti. 2008-03-20 UAB ,,Jandasta“ vienintelei akcininkei nusprendus įkeisti UAB „Jandasta“ turtą, o UAB ,,Jandasta“ įkeitus atsakovams (paskolos davėjams) turtą - atitinkamas dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Jandasta“ gavo lėšų bei laiko statybos darbams pabaigti bei atsiskaitė su kreditoriais, kuriems UAB „Jandasta“ prievolių įvykdymo terminas buvo suėjęs. Vertinant vėlesnius ieškovo veiksmus, matyti, kad toks ieškovo elgesys iš dalies pasiteisino. Byloje nustatyta, kad UAB „Jandasta“ baigė dar vienos gyvenamojo namo dalies statybos darbus ir 2008-05-12 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartimi pirkėjai S. Ž. pardavė 1/6 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11460/63007 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) už 380 000 Lt (tomas 1, b.l.128-138, tomas 2, b.l.66-67). Taigi, ginčijamų sandorių tikslas buvo užtikrinti įmonės ūkinės veikos tolesnį vykdymą ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamų sandorių atsakovai sudaryti neprivalėjo.

Dėl atsakovų nesąžiningumo kaip actio Paulaina sąlygos

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Lietuvos A. T., aiškindamas šią teisės normą ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; ir kt.).

Ieškovas nurodo, kad atsakovai buvo nesąžiningi, nes sudarydami ginčijamą įkeitimo sandorį žinojo apie esamus UAB ,,Jandasta“ kreditorius. A. S. K., A. M., V. J., M. R. ir L. V. neneigia aplinkybės, kad tiek patys, tiek ir per savo tarpininką UAB ,,Senamiesčio naujakuriai“ aktyviai domėjosi UAB „Jandasta“ finansine padėtimi bei UAB „Jandasta“ kreditoriais. Šią aplinkybę patvirtina tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tiek ir liudytojų parodymai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei atsakovų paaiškinimų matyti, kad atsakovai aktyviai domėjosi UAB „Jandasta“ turtine padėtimi patys ir per tarpininką UAB „Senamiesčio naujakuriai“, kuomet buvo sprendžiamas UAB „Jandasta“ paskolos, gautos iš UAB „Medicinos bankas“ refinansavimo klausimas (tomas 1, b.l.119-120-122, tomas 2, b.l.57-58, b.l.165-166), žinojo apie kitus UAB „Jandasta“ kreditorius - butų pirkėjus K., I., Ž., suprato, kad UAB „Jandasta“ finansiniai sunkumai laikini, namo statybai trūksta apyvartinių lėšų, konsultavosi su kitomis statybos firmomis, vyko apžiūrėti statomo namo, matė, kad namo statyba ėjo į pabaigą (tomas 3, b.l.13-17). 2012-08-30 teismo posėdyje UAB ,,Senamiesčio naujakuriai“ direktorė J. J. liudijo, kad S. Š. prašė UAB „Senamiesčio naujakuriai“ refinansuoti paskolą banke, norėjo gauti trumpą paskolą iki mėnesio, nes reikėjo užbaigti statyti ir parduoti butus. Važiavo įvertinti žemę ir namą (duomenys neskelbtini), tuo metu tai buvo labai gera vieta. Bendravo su UAB „Jandasta“ buhaltere J. J., jos paprašė pateikti įmonės balansus, patikrino Sodros, Mokesčių inspekcijos duomenis apie įmonę. Turėjo pažymą apie žmones, kurie nori pirkti butus, iš preliminarių sutarčių matė, kiek reikia padaryti statybos darbų, kad žmonės pirktų butus. S. I. norėjo pirkti už 290000 Lt, jam reikėjo padaryti papildomus darbus, paskaičiavo kiek kainuoja I., K., Ž. ir dar vienas butas. Padarė išvadą, kad UAB „Jandasta“ pardavusi butus turėjo grąžinti skolą ir gauti pelną. Vertino, kad, kad ieškovo finansinė padėtis labai stipri, jam laikinai trūko pinigų (tomas 2, b.l.63-64). Analogiškas aplinkybes nurodė ir 2012-08-30 teismo posėdyje liudijusi buvusi ieškovo buhalterė J. J.. Liudytoja patvirtino, jog teikė UAB „Senamiesčio naujakuriai“ finansinius dokumentus, namo statybos projekto aprašymą su visais skaičiavimais, kur buvo numatytos pajamos ir išlaidos, projektą su banku dėl paskolos, statybos sąmatos skaičiavimą, įmonės balansą (tomas 2, b.l. 65).

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai žinojo apie UAB ,,Jandasta“ finansinę padėtį tiek kiek galėjo informaciją gauti iš UAB „Jandasta“ bei prieinamomis priemonėmis, domėjosi patys ir per jų tarpininką UAB ,,Senamiesčio naujakuriai“. Taigi, atsakovai ėmėsi priemonių ieškovo finansinei padėčiai išsiaiškinti. Kita vertus, byloje nustatyta, kad atsakovai sudarydami 2008-03-26 paskolos sutartį bei UAB ,,Jandasta“, sudarydama su atsakovais ginčijamą 2008-03-27 hipotekos sandorį, siekė sudaryti sąlygas UAB ,,Jandasta“ pabaigti statybos darbus, kad pardavus turtą atsiskaityti su kreditoriais bei užtikrinti 2008-03-26 paskolos sutarties įvykdymą. Kaip minėta, UAB „Jandasta“ po ginčijamo sandorio sudarymo pabaigė dar vienos namo dalies statybos darbus ir pardavė turtą pirkėjui - S. Ž.. 2008m. gegužės 12d. sutartimi UAB ,,Jandasta“, sumažino savo prievoles dar 182 000Lt. Atsakovų siekius užtikrinti bendrovės kreditorių teises patvirtina ir tai, kad iš 2008m. gegužės 12d. sutarties atsakovai atgavo tik 198 000 Lt iš paskolintų 1230000Lt, tuo tarpu 2008m. birželio 25d. Hipotekos pakeitimu atsakovai S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai atsisakė, 1/6 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11460/63007 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) įkeitimo (tomas 1, b.l.128-138). Tokie atsakovų veiksmai liudija, kad atsakovai buvo sąžiningi ieškovo ir ieškovo kreditorių atžvilgiu.

Pastebėtina, kad ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiais ginčo sandorius, prašo taikyti restituciją. Restitucijos esmė - atstatyti šalis į iki sandorio buvusias sąlygas. Nagrinėjamu atveju, jei grąžinti sandorio šalis į iki sandorio buvusią padėtį, tai įkeistas turtas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), turėtų kaip įkaitas grįžti UAB „Medicinos bankas“. Tuo tarpu ieškovas prašo taikyti restituciją tokiu būdu, kad UAB „Jandasta“ turto hipoteka, kuria buvo užtikrinta atsakovų paskola, butų pripažinta negaliojančia visiškai, o pasekmės atstatytos tik iš dalies. Tai suteiktų galimybę BUAB „Jandasta“ po sandorio pripažinimo negaliojančiu įgyti geresnes turtines sąlygas, nei turėjo iki ginčijamo Hipotekos lakšto sudarymo - neturėti skolos UAB „Medicinos bankas“ ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nebūtų apsunkintas hipoteka. Tokiu atveju ieškovas pagerintų savo padėtį kitos šalies sąskaita, kas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam teisingumo ir sąžiningumo principui.

Lietuvos A. T. Apžvalgoje pažymėjo, kad teismai, taikydami actio Pauliana institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kitais rašytiniais įrodymais, atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai savo lėšomis žymiai padidino namo bendrą plotą, įrengiant namo trečia aukštą, tuo pačiu pasikeitė bendratučių turto dalys bendrame turte, taip pat buvo įrengtas cokolinis aukštas, kitos pastato patalpos, sutvarkytas kiemas. Ieškovo reikalavimas taikyti restituciją prašomu būdu iš esmės pažeistų atsakovų teises į naujai sukurtą nuosavybę bei į esamus turto pagerinimus bei pažeistų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą.

Dėl kitų ieškovo reikalavimų

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančiais ab initio 2008-10-17 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-08-26 skolos padengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp S. K. ir V. J.. Šie ieškovo reikalavimai išvestiniai, atmetus pagrindinį reikalavimą pripažinti 2008-03-27 Hipotekos lakštą su Hipotekos lakšto pakeitimu negaliojančiais, atmestini ieškovo išvestiniai reikalavimai ((duomenys neskelbtini) str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog ieškovas neįrodė, kad yra visos sąlygos sandoriams nuginčyti actio Pauliana pagrindu, todėl ieškinys atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, o bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, iš atsakovų nepriteistinas (CPK 93 straipsnis), taip pat iš atsakovų nepriteistinos teismo patirtos 79,13 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).

A. J. Š. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-11-29 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokama 100 procentų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 182-183, t. 1). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei sudaro 1 980 Lt (b.l. 3, t. 3). CPK 99 str. 2 d. numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. numatytas taisykles. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitų duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) – 260 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovo BUAB „Jandasta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“, ieškinį atsakovams A. M., V. J., S. K., M. R., L. V., S. Š., J. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo antstolis G. B..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja J. V.