- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- eI3-1752-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00041-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- UAB Init
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
- Trečiasis asmuo
- cgates
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Init“ (toliau – ir Bendrovė) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2020-12-07 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir RRT) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Raštas); 2) įpareigoti Tarnybą atlikti kabelinės televizijos ir fiksuoto interneto paslaugų rinkos tyrimą Ukmergės mieste ir priimti sprendimą dėl rinkos tyrimų rezultatų; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo pateikto skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Raštu Tarnyba be teisėto pagrindo atsisakė atlikti veiksmus pagal kompetenciją, t. y. atlikti kabelinės televizijos ir interneto paslaugų rinkos tyrimą Ukmergės mieste.
2.2. Paaiškina, kad pareiškėja 2020-10-29, 2020-11-03 ir 2020-11-23 pareiškimais kreipėsi į Tarnybą su prašymu atlikti rinkos tyrimą, kadangi, jos įsitikimu, 2020-07-20 sandoriu dėl optinio kabelinio tinklo perleidimo, sudarytu tarp UAB „Cgates“ ir UAB „Pašilės tinklas“ buvo pažeista veiksminga elektroninių ryšių paslaugų konkurencija Ukmergėje. Pareiškėja prašė Tarnybos: atlikti Ukmergės rinkos tyrimą; nustatyti, kad UAB „Cgates“, veikdama savo tinkle bei iš UAB „Pašilės tinklas“ įsigytame tinkle, tampa didelę įtaką Ukmergės rinkoje turinčiu ūkio subjektu; įpareigoti „UAB „Cgates“ nenutraukti UAB „Init“ prieigos prie optinio kabelio tinklo Ukmergėje, užtikrinant sąžiningą konkurenciją Ukmergėje; atsižvelgiant į UAB „Cgates“ 2020-10-21 raštą Nr. 182, skubiai informuoti UAB „Cgates“, kad pastaroji neatliktų sąžiningą konkurenciją pažeidžiančių veiksmų ir nenutrauktų bendrovei „Init“ prieigos prie optinio kabelio tinklo Ukmergėje, kol RRT neatliks tyrimo.
2.3. Atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą atlikti rinkos tyrimą Ukmergėje, atsakovė Rašte nurodė, kad „Tarnyba svarstytų dėl rinkos tyrimo atlikimo anksčiau nei 3 metai nuo praėjusio atlikto rinkos tyrimo, tuo atveju, jei įvyktų reikšmingi pokyčiai rinkoje. Tarnybos nuomone, 2020 metais UAB „Cgates“ įsigyta AB „Pašilės tinklas“ iš esmės nepakeitė situacijos Ukmergės rajono savivaldybėje, t. y. didelę įtaką turinčiu ūkio subjektu išliko Telia, todėl nėra pagrindo šiuo metu inicijuoti centrinės prieigos ir/ar vietinės prieigos rinkų tyrimų.“
2.4. Teigia, jog Tarnybos Raštu pateiktas atsisakymas atlikti veiksmus (kabelinės televizijos ir interneto paslaugų rinkos tyrimą Ukmergės mieste) yra neteisėtas, Tarnyba įpareigotina atlikti šios rinkos tyrimą pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą (toliau – ERĮ).
Šalies argumentai
2.5. Pareiškėjos teigimu, 2021 metais sueina treji metai nuo atlikto rinkos tyrimo, todėl pagal įstatymą atsakovė privalo tokį tyrimą 2021 metais atlikti. Atsižvelgiant į rinkos tyrimo atlikimo terminus, pradėjusi rinkos tyrimą pagal pareiškėjos prašymą, atsakovė minėtą rinkos tyrimą atliktų įstatymo numatytu laiku (2021 m.), nes tai privalu pagal ERĮ 16 str. 9 d.
2.6. Teigia, jog atsakovės Raštas yra visiškai nemotyvuotas ir neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo, kuriuo atsakovė privalo vadovautis savo veikloje. Tarnybos nuomonė, kad 2020 metais UAB „Cgates“ įsigyta AB „Pašilės tinklas“ iš esmės nepakeitė situacijos Ukmergės rajono savivaldybėje, nėra pagrįsta jokiais skaičiais, jokiais faktais ir jokiu tyrimu. Tokiu būdu, atsakovė pažeidė LR Viešojo administravimo įstatymo nuostatas tuo aspektu, kad Rašte neatsakė į klausimus aiškiai ir išsamiai, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad situacija po 2017 metų (paskutinio tyrimo metu analizuoti duomenys) iki 2020 m. liepos mėnesio nepasikeitė. Taip pat atsakovės Rašte nenurodyta kaip elektroninių ryšių paslaugų rinka Ukmergėje pasikeis po 2020-07-20 sandorio, kai UAB „Cgates“ įsigytas tinklas bus išplėstas iki 4096 abonentų, o iš rinkos bus pašalinta pareiškėja UAB „Init“.
2.7. Pažymi, jog Tarnyba Raštu atsisakydama atlikti minimus veiksmus, pažeidė savo pareigą užtikrinti veiksmingą konkurenciją rinkoje, taip pat pareigą užkirsti kelią didelę įtaką turintiems ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje, kadangi po 2020-07-20 sandorio pareiškėja negali teikti elektroninių ryšių paslaugų Ukmergės mieste ir buvo eliminuota konkurencija Ukmergėje, rinkoje liekant dviem dominuojantiems ūkio subjektams Telia Lietuva, AB, ir UAB „Cgates“. Rašte nebuvo tirtos aplinkybės dėl situacijos Ukmergės elektroninių ryšių paslaugų rinkoje 2017-2020 metais, todėl padaryta nepagrįsta išvada, jog situacija Ukmergės mieste yra nepakitusi.
2.8. Atkreipia dėmesį, jog pačiame Rašte nenurodyta, kad jis yra skundžiamas, taip pat neišaiškinta šio rašto apskundimo tvarka ir terminai.
2.9. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja papildomai pažymi, jog vertinant ginčijamo Rašto pagrįstumą, teismas turėtų atsižvelgti ir į ekonominio pobūdžio aplinkybes, susijusias su sąžininga konkurencija ir ūkio subjekto galimybėmis konkuruoti atitinkamoje rinkoje. Pareiškėjos nuomone, rinkos tyrimui nėra būtinas Europos Komisijos sprendimas, nes pagal ARĮ 16 straipsnio 4 dalį rinkos tyrimas pradedamas ūkio subjekto prašymu, valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu ar RRT iniciatyva. Atkreipia dėmesį, jog savo skunde išdėstė aplinkybes, susijusias su kliūtimis teikti elektroninių ryšių paslaugas Ukmergėje per Telia Lietuva, AB tinklus. Pažymi, jog bendrąja prasme, konkretiems elektroninių ryšių sektoriuje susiklosčiusiems teisiniams santykiams gali būti taikomos ir ERĮ, ir Konkurencijos įstatymo nuostatos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
3.1. Pareiškėjos 2020-10-29 pareiškime „Dėl UAB „Cgates“ ir UAB „Pašilės tinklas“ veiksmų atitikties LR Konkurencijos bei LR Elektroninių ryšių įstatymams“, papildyto 2020-11-03 pareiškimu „Dėl abonentų atjungimo ir trukdymo teikti elektroninių ryšių paslaugas“ ir 2020-11-23 pareiškimu „Dėl UAB „Cgates“ veiksmų“ (toliau visi kartu – Pareiškimas) nurodytas prašymas atlikti kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugų rinkos tyrimą Ukmergės mieste, savaime neįpareigoja Tarnybos jį atlikti, o atsisakymas pradėti rinkos tyrimą šiuo atveju laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
3.2. Pažymi, jog rinkos tyrimas yra specifinis elektroninių ryšių rinkos reguliavimo instrumentas. ERĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta Tarnybos diskrecijos teisė pačiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, priimti sprendimą, ar atlikti rinkos tyrimą, gavus suinteresuoto (-ų) ūkio subjekto (-ų) prašymą (-us). Taigi vien faktas, jog gautas ūkio subjekto, šiuo atveju, Pareiškėjos Pareiškimas su prašymu atlikti kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugų rinkos tyrimą Ukmergės mieste, nesudaro absoliutaus pagrindo tokį prašymą tenkinti.
3.3. Vadovaujantis ERĮ 16 straipsnio 6 dalimi, Tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi ES teise, atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos BEREC priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas. 2014 m. spalio 9 d. Komisijos rekomendacijoje dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 2014/710/ES (toliau – 2014 m. rekomendacija) 18 pastraipoje pažymėta, jog „didmeninėms rinkoms taikomas ex ante reguliavimas turėtų būti laikomas pakankamu norint išspręsti galimas konkurencijos problemas susijusioje (-iose) galutinės grandies rinkoje (-ose). Galutinės grandies rinkai ex ante reguliavimas turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu toje rinkoje vis dar yra didelės įtakos rinkoje atvejų, nepaisant ex ante reguliavimo susijusioje (-iose) didmeninėje (-ėse) galutinės grandies rinkoje (-ose). Atsižvelgiant į reguliavimo priemonėmis pasiektą pažangą konkurencijos srityje, šioje rekomendacijoje nurodomos tik atitinkamos didmeninės rinkos. Manoma, kad jas reguliuojant gali būti pašalintas veiksmingos konkurencijos trūkumas didmeninėse rinkose, dėl kurio atsiranda nustatytų rinkos nepakankamumo problemų susijusiose mažmeninėse rinkose. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija vis dėlto įrodytų, kad intervencinės priemonės didmeninėse rinkose nedavė naudos, ex ante reguliavimas gali būti taikomas atitinkamai mažmeninei rinkai, jeigu nacionalinė reguliavimo institucija nustatė, kad tenkinamas trijų kriterijų testas, nustatytas šioje rekomendacijoje“.
3.3.1. Paaiškina, jog 2020 m. gruodžio mėn. buvo priimta Komisijos rekomendacija, pakeičianti 2014 m. rekomendaciją ir joje nurodomos tik 2 didmeninės rinkos. Pažymi, kad aukščiau minėtose Europos Komisijos rekomendacijose nėra nurodyta nė viena mažmeninė rinka, kurią turėtų ištirti nacionalinės reguliavimo institucijos. Atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodytos Europos Komisijos rekomendacijų nuostatos akivaizdžiai parodo, kad mažmeninių rinkų reguliavimas turi būti vykdomas tik kaip ultima ratio priemonė, tik esant aiškiems įrodymams, kad atitinkamų didmeninių rinkų reguliavimas nedavė siektino rezultato.
3.4. Pažymi, jog pareiškėja skundžia Tarnybos sprendimo neatlikti rinkos tyrimo teisėtumą remdamasi vien tik ekonominio tikslingumo pobūdžio argumentais, nepagrindžia jų konkrečiomis teisės aktų normomis, įrodančiomis Tarnybos atsisakymo pradėti rinkos tyrimą nepagrįstumą.
3.5. Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad be UAB „Cgates“, kitų ūkio subjektų patekimas į mažmeninę „Ukmergės rinką“ galimas tik nutiesus / įrengus savo atskirą optinio kabelio tinklą, kas susiję su didelėmis laiko, administracinėmis (leidimais žemės darbams ir kt.) bei finansinėmis sąnaudomis arba jungiantis prie Telia Lietuva, AB infrastruktūros, o prisijungimo prie Telia Lietuva, AB, infrastruktūros sąlygos (kainos ir terminai) yra tokios, kad ūkio subjektas iš esmės negali efektyviai įeiti į Ukmergės rinką. Teigia, jog tai subjektyvi pareiškėjos nuomonė, kuriai pagrįsti pareiškėja nei Pareiškime, nei Skunde jokių įrodymų nepateikė.
3.6. Nurodo, jog pareiškėjos teiginys, kad po Sandorio negali teikti elektroninių ryšių paslaugų Ukmergės mieste ir buvo eliminuota konkurencija Ukmergės mieste, rinkoje liekant dviem dominuojantiems ūkio subjektams Telia Lietuva, AB, ir UAB „Cgates“, yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė, klaidinanti teismą, kadangi kiekvienas operatorius Lietuvos Respublikoje turi teisę vykdydamas elektroninių ryšių veiklą sudaryti komercinius sandorius su kitais asmenimis, tačiau vien tik kiekvieno sandorio sudarymo faktas (o sandorių kiekis ir jų sudarymo dažnumas nėra ribojamas) nelaikytinas pakankamu pagrindu Tarnybai kaskart iš naujo pertirti atitinkamą elektroninių ryšių rinką.
3.7. Pažymi, jog pareiškėja nenurodė jokių konkrečių teisės normų (ERĮ nuostatų), kurias būtų pažeidusi Tarnyba priimdama Raštą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos skunde nurodyta situacija yra kilusi kur kas anksčiau nei iki pareiškėjos kreipimosi į Tarnybą dėl rinkos tyrimo atlikimo, o pareiškėja, jos nuomone, pažeistas savo teises gina Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3824-910/2020.
3.8. Dėl pareiškėjos teiginio, jog Rašte nebuvo išaiškinta šio Rašto apskundimo tvarka, atsakovė pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas nėra esminis VAĮ pažeidimas, jei toks pažeidimas nesutrukdo asmeniui laiku ir nustatyta tvarka pasinaudoti teismine gynyba. Be to, Tarnybos Raštas nėra laikytinas administraciniu sprendimu VAĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme, kadangi nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Cgates“ atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateiktą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
4.1. Tarnybai ERĮ 16 straipsnio 4 dalis suteikia teisę pačiai nuspręsti, kuomet suinteresuotų ūkio subjektų prašymus atlikti rinkos tyrimus tenkinti ar ne. Ginčo atveju pareiškėja gavo argumentuotą Tarnybos atsisakymą atlikti rinkos tyrimą, todėl jos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
4.2. Paaiškina, jog 2020-07-20 tarp UAB „Cgates“ ir UAB „Pašilės tinklas“ buvo sudaryta įrangos pirkimo - pardavimo sutartis (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „Cgates“ įsigijo optinio kabelio tinklą Ukmergės mieste. Pažymi, kad UAB „Cgates“ įsigijo tinklą su tikslu jį pritaikyti taip, kad jis būtų naudojamas paslaugoms UAB „Cgates“ klientams teikti. UAB „Cgates“ šio tinklo integravimu planavo pagerinti esamą UAB „Cgates“ infrastruktūrą kokybiniu aspektu, kadangi šis tinklas yra naujausios kartos (technologijos) - ir jis pilnai persidengia su turima infrastruktūra. Nors UAB „Pašilės tinklas“ ir pareiškėjos nesiejo jokie sutartiniai ar kitokio teisinio pobūdžio santykiai, jai buvo leidžiama naudotis šiuo optinio kabelio tinklu savo paslaugų teikimui. Tačiau pagal dabartinę Ukmergės pasyvaus tinklo topologiją du operatoriai vienu metu paslaugų tame pačiame tinkle teikti negali. Norint tinklą pritaikyti taip, kad vienu metu juo galėtų naudotis du operatoriai, buvo reikalingos ženklios papildomos investicijos, o UAB „Cgates“ tinklą pirko su aiškiu tikslu jį integruoti į savo esamą sistemą.
4.2.1. Pareiškėja 2020-07-24 buvo informuota apie tarp UAB „Cgates“ ir UAB „Pašilės tinklas“ sudarytą Sutartį. Pareiškėjos prašymu, UAB „Cgates“ 2020 m. rugpjūčio mėnesį vykusio susitikimo metu pateikė pareiškėjai du pasiūlymus, susijusius su optinio kabelio tinklu: i) pareiškėjos klientų perdavimas UAB „Cgates“ už sutartą mokestį; ii) optinio kabelio tinklo pardavimas pareiškėjai už pasiūlytą kainą, tačiau abu šie pasiūlymai pareiškėjos buvo atmesti, nurodant, kad UAB „Cgates“ pasiūlymas pareiškėjai yra ekonomiškai nenaudingas.
4.3. Pažymi, jog santykis tarp pareiškėjos, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens yra kompleksinis, o pareiškėjos inicijuota ši administracinė byla yra tik vienas iš daugybės teisinių procesų, inicijuotų be teisinio pagrindo. Teigia, jog pareiškėja inicijavo civilinę bylą Nr. e2-3824-910/2020 Vilniaus apygardos teisme, paraleliai kreipėsi į Tarnybą su įvairiais prašymais bei į kilusį ginčą siekia įtraukti kuo daugiau valstybės institucijų.
4.4. Pareiškėja skundą grindžia neteisinga interpretacija, kad ERĮ 16 straipsnio 4 dalies tekste „Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą“ yra užkoduota besąlyginė prievolė Tarnybai atlikti tyrimą sulaukus suinteresuoto ūkio subjekto prašymo. Toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja lingvistinei šios teisės normos formuluotei, o taip pat ir tokios normos paskirčiai.
4.5. Atkreipia dėmesį, jog Tarnyba pagal ERĮ 16 straipsnio 9 dalies yra įpareigota atlikti rinkos tyrimus ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo. Paskutinis Tarnybos rinkos tyrimas buvo atliktas 2019-08-19. Remiasi šį teiginį patvirtinančia mažmeninių paslaugų Ukmergėje analize. Nurodo, jog neaišku, kodėl Tarnyba dabar privalo atlikti naują tyrimą nepraėjus net dvejiems metams.
4.6. Teigia, jog pareiškėjos teiginys, kad po UAB „Pašilės tinklas“ ir UAB „Cgates“ sandorio Ukmergėje konkurencinė situacija pasikeitė taip, kad atsirado naujų konkurencijos problemų, kurių nesprendžia esamas reguliavimas, nėra niekuo pagristas. Tuo tarpu pareiškėjos teiginys, kad „<...> pareiškėja nebeturi techninių galimybių dėl UAB „Cgates“ veiksmų teikti elektroninių ryšių paslaugas Ukmergės mieste“ yra neteisingas ir klaidinantis teismą.
4.7. Rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis suinteresuotas suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai laikosi pozicijos, jog šios institucijos veiklai yra taikytina teismų praktika, suisjusi su Konkurencijos tarybos sprendimais dėl rinkos tryimo atlikimo ar atsisakymo atlikti tyrimą, kadangi skiriasi RRT ir Konkurencijos tarybos veiklos principai ir tikslai. Pažymi, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes yra įsigijusi Ukmergės tinklą ir jį pilnai integravusi į savo tinklą. Kadangi tai buvo padaryta vadovaujantis visomis teisėmis normomis ir nepažeidžiant jokių konkurencijos teisės normų, UAB „Cgates“ yra suinteresuota žinoti apie galimus tyrimus ir ginti savo teises į teisėtai įgytą nuosavybę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėja kreipėsi į atsakovę su 2020-10-29 pareiškimu „Dėl UAB „Cgates“ ir UAB „Pašilės tinklas“ veiksmų atitikties LR Konkurencijos bei LR Elektroninių ryšių įstatymams“, 2020-11-03 pareiškimu „Dėl abonentų atjungimo ir trukdymo teikti elektroninių ryšių paslaugas“ ir 2020-11-23 pareiškimu „Dėl UAB „Cgates“ veiksmų“, prašydama atlikti kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugų rinkos tyrimą Ukmergės mieste. Prašymą grindė argumentu, jog integravus iš UAB „Pašilės tinklas“ įsigytą tinklą, UAB „Cgates“ taps vieninteliu kabelinės televizijos operatoriumi (neskaitant AB Telia Ukmergėje). Pareiškėjos teigimu, toks veiksmas sumažins konkurenciją ir dėl to gali padidėti kainos vartotojams, nes Ukmergės rinka taps labai koncentruota.
5.2. Tarnyba ginčijamu 2020-12-07 Raštu atsisakė inicijuoti centrinės prieigos ir / ar vietinės prieigos rinkos tyrimus. Nurodė, jog Tarnybos 2019 metais atliktuose Didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkos ir Didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams tyrimuose buvo tirta ir konkurencinė situacija Ukmergės rajono savivaldybėje. Tarnyba, atlikdama tyrimus, nustatė, jog visose Lietuvos savivaldybėse egzistuoja iš esmės vienodos (homogeniškos) konkurencijos sąlygos ir, siekiant išvengti daug išteklių reikalaujančios ir sudėtingos mikroanalizės, kuri galėtų sukelti rinkos susiskaldymą, nėra tikslo nagrinėti kiekvienos savivaldybės atskirai, todėl šių rinkų geografinė teritorija buvo apibrėžta kaip nacionalinė. Tarnyba, atlikusi konkurencijos veiksmingumo analizę, Tarnybos direktoriaus įsakymais ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką vietinės bei centrinės prieigos rinkose, pripažino Telia Lietuva, AB (toliau – Telia), kuriai paliko galioti arba pakeitė anksčiau nustatytus ERĮ 17 straipsnyje numatytą įpareigojimą suteikti prieigą, nediskriminavimo, skaidrumo, sąnaudų apskaitos ir kainų kontrolės bei sąnaudų atskyrimo įpareigojimus. Todėl elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi galimybę praktiškai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant ir Ukmergės rajono savivaldybę) Tarnybos reguliuojamomis sąlygomis gauti Telia teikiamas tiek centrinės prieigos, tiek vietinės prieigos, tiek ir prieigos prie ryšių kabelių kanalų sistemos paslaugas. ERĮ 16 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad rinkų tyrimai atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus. Tarnyba svarstytų dėl rinkos tyrimo atlikimo anksčiau nei 3 metai nuo praėjusio atlikto rinkos tyrimo tuo atveju, jei įvyktų reikšmingi pokyčiai rinkoje. Tarnybos nuomone, 2020 m. UAB „Cgates“ įsigyta AB „Pašilės tinklas“ iš esmės nepakeitė situacijos Ukmergės rajono savivaldybėje, t. y. didelę įtaką turinčiu ūkio subjektu išliko Telia, todėl nėra pagrindo šiuo metu inicijuoti centrinės prieigos ir / ar vietinės prieigos rinkos tyrimų. Atkreipė dėmesį, jog remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - Konkurencijos įstatymas) 18 straipsniu šio įstatymo priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, todėl dėl pareiškėjos pareiškime pateiktos informacijos apie UAB „Cgates“ ir AB „Pašilės tinklas“ veiksmus, galimai pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo nuostatas, būtų kompetentinga pasisakyti Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
5.3. Pareiškėja skunde nurodo, jog Tarnybos atsisakymas atlikti veiksmus (kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugų rinkos tyrimą Ukmergės mieste) yra neteisėtas, nes tai ji privalo atlikti pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą.
5.4. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais teiginiais bei pažymi, jog pareiškėjos prašymas atlikti rinkos tyrimą savaime neįpareigoja atsakovės jį atlikti, o atsisakymas pradėti rinkos tyrimą šiuo atveju laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Be to, Tarnybos Raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies prasme, kadangi nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (toliau – ERĮ, Įstatymas) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-01-17 iki 2021-01-01), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01).
7.1. ERĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.
7.2. Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.
7.3. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalį Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą: suinteresuotų ūkio subjektų prašymu; valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu; savo iniciatyva.
7.4. ERĮ 16 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo, tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama rinka nebuvo tirta. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Europos Komisija, turi teisę pratęsti šioje dalyje nustatytą 3 metų terminą, bet ne ilgiau kaip 3 papildomais metais.
7.5. Vadovaujantis ERĮ 16 straipsnio 6 dalimi, Tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi ES teise, atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos BEREC priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas.
8. Pažymėtina, jog vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
9. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs ginčijamo Rašto turinį, pastebi, kad ERĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta Tarnybos diskrecijos teisė pačiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, priimti sprendimą, ar atlikti rinkos tyrimą, gavus suinteresuoto ūkio subjekto prašymą. Todėl nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, vien tik pareiškėjos prašymas atlikti kabelinės televizijos ir fiksuoto interneto prieigos paslaugų rinkos tyrimą Ukmergės mieste, nesudaro absoliutaus pagrindo tokį prašymą tenkinti.
9.1. Administracinės institucijos diskrecijos teisė teismų praktikoje suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Todėl teismo atliekama teisės aktų ir veiksmų (neveikimo), kuriais įgyvendinama diskrecijos teisė, kontrolė turi būti atliekama atsižvelgiant į institucijos turimą vertinimo laisvę (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203-06).
9.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr. pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-435/2014).
10. Pareiškėja teigia, jog Tarnyba, netirdama situacijos Ukmergės fiksuoto interneto ir kabelinės televizijos rinkoje, sudarė situaciją, kai pareiškėja neteko savo verslo Ukmergėje, buvo atjungtas signalo padavimas ir neteko paslaugų daugiau kaip pusė pareiškėjos abonentų Ukmergėje, kas ne tik sukėlė pareiškėjai žalą, bet yra netoleruotina sąžiningos konkurencijos taisyklių kontekste. Taigi, pareiškėja skundžia Tarnybos sprendimo neatlikti rinkos tyrimo teisėtumą remdamasi vien tik ekonominio tikslingumo pobūdžio argumentais, tačiau teismas pažymi, jog rinkos tyrimas yra specifinis elektroninių ryšių rinkos reguliavimo instrumentas, tuo tarpu pareiškėja savo argumentų nepagrindžia konkrečiomis teisės aktų normomis, įrodančiomis Tarnybos atsisakymo pradėti rinkos tyrimą nepagrįstumą.
11. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Tarnyba Raštu atsisakydama atlikti kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugų rinkos tyrimą Ukmergės mieste, pažeidė savo pareigą užtikrinti veiksmingą konkurenciją rinkoje, taip pat pareigą užkirsti kelią didelę įtaką turintiems ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje, nes, jog teigimu, paskutinis rinkos tyrimas buvo atliktas už 2015-2017 metus, taigi, per tokį ilgą laiką situacija rinkoje labai pasikeitė. Šį pareiškėjos teiginį paneigia byloje atsakovės pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad 2019 m. Tarnybai, atlikus didmeninių Centrinės prieigos ir Vietinės prieigos rinkų tyrimus ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 1V – 766 „Dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB turinčio didelę įtaką Didmeninėje centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje“ bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1V-768 „Dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB, turinčio didelę įtaką Didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje“ Telia Lietuva, AB nustačius įpareigojimus elektroninių ryšių paslaugų teikėjams sudaryta galimybė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant ir Ukmergės rajono savivaldybę) Tarnybos reguliuojamomis sąlygomis gauti Telia Lietuva, AB teikiamas tiek centrinės prieigos, tiek vietinės prieigos, tiek ir prieigos prie RKKS paslaugas ir jų pagrindu teikti mažmenines kabelinės televizijos ir (ar) fiksuotojo interneto prieigos paslaugas. Taigi, Tarnyba, reguliuodama aukščiau minėtas didmenines rinkas, sudarė sąlygas konkurencijai atitinkamose mažmeninės rinkose, kas atitinka 2014 m. rekomendacijos 18 pastraipoje nurodytas reguliavimo priemones.
11.1. Be to, pareiškėja skunde niekaip nepagrindė, kad situacija mažmeninių kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugų rinkose Ukmergės mieste pasikeitusi taip, kad konkurencinėms problemoms šiose rinkose spręsti nepakanka Centrinės prieigos ir Vietinės prieigos rinkose Tarnybos nustatyto ex ante reguliavimo ir yra būtinos kitos naujos ar papildomos reguliavimo priemonės, taip pat pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie įrodytų, kad pareiškėja tikrai negali iš Telia Lietuva, AB pirkti didmeninės prieigos (centrinės, vietinės, prieigos prie RKKS) paslaugas ir jų pagrindu teikti mažmenines kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugas Ukmergės mieste.
12. Pastebėtina, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Tarnyba turi teisę pradėti rinkos tyrimą tiek savo iniciatyva, tiek pagal motyvuotą ūkio subjekto prašymą, tačiau bet kokiu atveju, Tarnyba turi turėti (jai turi būti pateikta) objektyvių įrodymų, kad padėtis tam tikroje rinkoje reikšmingai pasikeitė, t. y. pablogėjo. Pritartina atsakovės pozicijai, jog vieno komercinio sandorio sąlygotas nemotyvuotas pareiškėjos pareiškimas Tarnybai nelaikytinas pakankamu ir įpareigojančiu patenkinti pareiškėjos prašymą ir inicijuoti rinkos tyrimo atlikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja jokiais įrodymais nepagrindė, jog Ukmergės mieste po sandorio sudarymo konkurencinė situacija pasikeitė taip, kad atsirado naujų konkurencijos problemų, kurių nesprendžia esamas reguliavimas.
13. Teismo vertinimu, ginčijamame Rašte pakankamai aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, išdėstyti motyvai, dėl kurių Tarnyba neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl rinkos tyrimo atlikimo Ukmergėje. Be to, Rašte paaiškinta, jog dėl pareiškėjos pareiškime pateiktos informacijos apie UAB „Cgates“ ir AB „Pašilės tinklas“ veiksmus, galimai pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo nuostatas, būtų kompetentinga pasisakyti Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
14. Taip pat nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos pareiškimą ir neprašydama jokių papildomų dokumentų, duomenų, nesiekė efektyviai bendradarbiauti, todėl neatliko išsamaus tyrimo. Kaip minėta, Tarnybai Įstatymo suteikta tam tikra veiklos laisvė priimant sprendimus ir byloje nenustatyta, jog Tarnyba būtų šias diskrecijos teisės ribas peržengusi.
15. Dėl pareiškėjos argumento, jog Tarnybos Rašte nebuvo išaiškinta šio Rašto apskundimo tvarka, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas nėra esminis VAĮ pažeidimas, jei toks pažeidimas nesutrukdo asmeniui laiku ir nustatyta tvarka pasinaudoti teismine gynyba, tai taip pat, kad ta aplinkybė, kad ginčo sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, yra tik sprendimo formos trūkumas ir šis procedūrinis pažeidimas neturi ir neturėjo jokios įtakos ginčo sprendimo teisėtumui, kadangi pareiškėjas suprato, kur ir kaip reikia skųstis (žr. pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3367-662/2020). Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į Tarnybai aukščiau nurodytais teisės aktais įtvirtintą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažįstamą diskrecijos teisę, daro išvadą, kad Tarnyba veikė pagal savo kompetenciją ir ginčijamu Raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pradėti rinkos tyrimą, todėl skundžiamas Raštas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Taip pat netenkintinas pareiškėjos išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybą atlikti rinkos tyrimą Ukmergės mieste bei priimti sprendimą dėl rinkos tyrimo rezultatų, kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis aukščiau nurodytoms ERĮ nuostatoms, reglamentuojančioms rinkų tyrimų atlikimą.
17. Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
18. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.).
18.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjos 1645,60 Eur advokato pagalbai apmokėti. Išlaidas grindžia 2021-08-20 pažyma „Dėl teisinių paslaugų apmokėjimo“, 2021-03-24 sąskaita už teisinę pagalbą Nr. TGSLT2100771, patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, išrašu iš teisinių paslaugų sutarties. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas yra atmestas, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris byloje dalyvavo atsakovo pusėje, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nesuinteresuotas bylos baigtimi, kadangi minimas asmuo yra įsigijęs Ukmergės tinklą, todėl suinteresuotas žinoti apie galimus tyrimus ir turi teisę ginti savo teises į įgytą nuosavybę.
18.2. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį (už suteiktas paslaugas apmokėta 2021-03-24), kuris 2020 m. III ketv. sudarė 1454,80 Eur, darytina išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1645,60 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio (pvz. už atsiliepimo į skundą parengimą maksimali suma 3637 Eur (1454,80 Eur x 2,5), o prašoma priteisti suma yra 1095 Eur, už kito dokumento parengimą – maksimali suma 581,92 Eur (1454,80 Eur x 0,4), o prašoma priteisti suma yra 550,60 Eur).
18.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prašymas tenkintinas, nes prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą teisme, advokato suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, bylos apimtį, sudėtingumą, advokato rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, todėl darytina išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjos priteisiama 1645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Init“ 1645,60 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.