Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo S. J. 2010 m. lapkričio 16 d. prašymu dėl Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. lapkričio 18 d. buvo gautas pareiškėjo S. J. prašymas dėl Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko Vidmanto Gestauto ir teisėjų Violetos Kurtkienės bei Sauliaus Remeikos nušalinimo. Prašyme nurodyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su 2010 m. lapkričio 3 d. prašymu dėl Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo ir bylų, kuriose jis yra proceso šalimi, perdavimo nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė šį jo prašymą, nutartyje nepasisakydamas dėl nušalinimo pareiškime išdėstytų argumentų, Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų ir išspręsdamas ne visus nušalinimo pareiškime pareikštus reikalavimus. Tokia Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis yra negaliojanti dėl CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo, o jo 2010 m. lapkričio 3 d. prašymas dėl teisėjų nušalinimo liko neišnagrinėtas. Pareiškėjas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko prašo: perduoti jo 2010 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl teisėjų nušalinimo nagrinėti Kauno apygardos teismo pirmininkui arba Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui; išreikalauti iš Šiaulių apygardos teismo visą medžiagą, kuri buvo pateikta šiam teismui laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d., ir ją prijungti prie šio prašymo; atsakyti į pareiškėjo prašyme nurodytus klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Ši nuostata įtvirtina asmens teisės į tinkamą teismo procesą principą, kuris apima ir teismo nešališkumą. Lietuvos Respublikoje galiojantis Civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK), įtvirtindamas, jog teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (CPK 21 str.), numato galimybę šio civilinio proceso principo įgyvendinimą užtikrinti įvairiomis procesinėmis priemonėmis, tame tarpe ir nusišalinimu arba nušalinimu. Vadovaujantis CPK 64 straipsniu, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimu.

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, vadovaujantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, yra suteikti įgaliojimai spręsti nušalinimo klausimą, kai jis yra pareiškiamas visam bylą ar atskirą byloje iškilusį proceso klausimą nagrinėjančiam apygardos teismui. Apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo klausimo išsprendimas nėra priskirtinas šių subjektų kompetencijai. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neatlieka apygardos teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiamas (netenkinamas) apylinkės teismo teisėjų nušalinimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcijos. Nušalinimo klausimu priimta teismo nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 334 str. 1 d.). Atitinkami argumentai, susiję su abejone dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo ar teisėjų nešališkumo, gali būti nurodomi apeliaciniame ir kasaciniame skunduose dėl byloje priimto teismo sprendimo (CPK 334 str. 3 d.). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai nepriskirtini klausimai, susiję su nušalinimo pareiškimo perdavimu nagrinėti kitam apygardos teismui.

Iš pareiškėjo nušalinimo pareiškime nurodytų duomenų ir pateiktų įrodymų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi išsprendė S. J. 2010 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo ir bylų, kuriose jis yra proceso šalimi, perdavimo nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui. Todėl pakartotinis pareiškėjo S. J. 2010 m. lapkričio 3 d. prašymo išsprendimas nėra galimas. Pareiškėjas galėtų pakartotinai reikšti nušalinimą konkrečią civilinę bylą nagrinėjančiam Joniškio rajono apylinkės teisėjui arba teismui, jeigu paaiškėtų naujas nušalinimo pagrindas ar aplinkybės, keliančios abejonių teisėjų nešališkumu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. J. 2010 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko Vidmanto Gestauto ir teisėjų Violetos Kurtkienės bei Sauliaus Remeikos nušalinimo ir jį grąžinti šį prašymą padavusiam asmeniui.