- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-2180-319/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą dėl A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2013-07-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. 5 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1,2 d. subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2005-01-21 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 5 metai 3 mėnesiai 8 dienos laisvės atėmimo, užskaityta 3 mėnesiai 11 dienų.
Bausmės pradžia: 2011-04-26, bausmės pabaiga: 2016-04-23.
Atsiliepimas
2014-10-20 Komisijos nutarimu Nr.1486 nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 str. 2 d. 2 p. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritarė.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K., kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis A. K. prašo teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismui nėra paskirta funkcija spręsti, ar asmuo jau pasitaisęs, net tokią funkciją atlieka tam paskirta Komisija, kuri pateikė teismui savo nuomonę bei neginčijamus faktus, kad jis pilnai pasiruošęs integracijai į visuomenę, nedarys naujų nusikaltimų. Skunde nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas nepanaikina jam paskirtos bausmės, tik keičia teisinių santykių sąlytį sukuriant galimybę įrodyti, jog nuteistasis gali gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą. Skunde teigiama, kad prokuroro atsiliepimo argumentai yra abstraktūs, ir patemti prielaidomis, kurios neduoda pagrindo spręsti, kad jis paleistas į laisvę gali vėl nusikalsti. Taip pat nurodo, kad ankstesnių teistumų ir likusios neatliktos bausmės dalies vertinimas nepagrįstas, nes šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant jam bausmę, todėl pritaikant šiuos kriterijus, jis būtų baudžiamas antrą kartą, ką draudžia LR Konstitucija. Prašo atsižvelgti į tai, kad Komisijos lygtiniam paleidimui jis teikiamas jau trečią kartą, kad jo sutuoktinė laukiasi vaiko, ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 1 kartą, bausmės atlikimo metu nuobaudų neturi, pataisos įstaigoje mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip vidutinė – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 44 balai ( skundžiamoje nutartyje nurodyta 43 balai, tačiau iš Komisijos nutarimo, socialinio tyrimo išvados matyti, kad rizika įvertina 44 balais). Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, finansinio stabilumo trūkumas, gyvenimo stilius.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai dėl Komisijos, o ne teismo prerogatyvos vertinti nuteistojo pasiruošimą integruotis į visuomenę, yra neteisingi. Iš pateiktos medžiagos dėl lygtinio paleidimo matyti, kad Komisija vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais. Su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka.
Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).
A. K. bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas laisvės atėmimo bausme už analogišką nusikaltimą, teismas jo atžvilgiu taikė lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, tačiau nuteistais išvadų nepadarė ir praėjus vos keliems mėnesiais, vėl nusikalto, padarydamas analogišką, sunkų tyčinį, nusikaltimą, kas rodo, jog iš ankstesnio teistumo, jam taikyto lygtinio paleidimo instituto jis nepasimokė, teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, kas apibūdina nuteistąjį neigiamai, kaip linkusį nusikalsti, pavojingą visuomenei asmenį.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.
Tai, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, nuteistojo asmenybės ypatumai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad paleidus nuteistąjį A. K. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.