Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. 2016 m. balandžio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. kovo 9 d., 9.20 val., atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje - gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad skalbėja-lygintoja dirba G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su kuria nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. G. S. šioje bendrovėje dirbo nuo 2016 m. kovo 3 d., darbo laiku nuo 9.00 val. iki 18.00 val., su pietų pertrauka. Dėl darbo bendrovėje ir minimalaus darbo užmokesčio tarėsi su direktoriumi L. G..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur. Nelegaliu darbu laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. G. surašytas už tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje - gamybinėse patalpose, nesudarius rašytinės darbo sutarties, leido dirbti skalbėjai-lygintojai G. S..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl L. G. kaltės. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 4-6), G. S. paaiškinimas (b. l. 6), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 8-9), darbo sutartis (b. l. 10-11), nuotraukos (b. l. 12-13) ir kiti byloje esantys duomenys. Remiantis jais nustatyta, kad G. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta. G. S. paaiškinime nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 3 d. pradėjo dirbti-mokytis UAB „(duomenys neskelbtini)“, valė išplautus rūbus, buvo gavusi darbo priemones, dėl įdarbinimo, darbo užmokesčio tarėsi su direktoriumi L. G. (b. l. 6). Teismo posėdžio metu G. S. neigė dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, aiškino, jog 2016 m. kovo 9 d. atvyko pasirašyti darbo sutartį, darbo vietoje tik apžiūrėjo paltą, pavalė, nors to niekas neprašė, paaiškinime rašė, tai ką sakė VMI pareigūnai (b. l. 23). G. S. paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtino ir darbo vietoje padaryta G. S., atliekančios darbo funkcijas, nuotrauka (b. l. 12-13). Apeliacinio skundo argumentas, kad G. S. rašydama paaiškinimą buvo išsigandusi, jautė didelį pareigūnų skubinimą rašyti kuo greičiau yra atmestinas, kadangi G. S. teismo posėdžio metu nenurodė, jog buvo išsigandusi VMI pareigūnų. G. S. teismo posėdžio metu parodė, jog rašydama paaiškinimą manė, kad rašo darbo sutartį, rašė kokiomis sąlygomis ji dirbs. Kadangi G. S. yra pakankamai išsilavinusi ir gali suprasti ką rašo, todėl tokia jos versija yra nepagrįsta. Paaiškinimas surašytas Valstybinei mokesčių inspekcijai, aiškiai nurodyta, jog tai paaiškinimas, o ne darbo sutartis. Apeliacinio skundo teiginiai, kad G. S. į darbą atvyko tik 9.20 val., nepaneigia fakto, kad G. S. darbo vietoje atliko darbines funkcijas. Byloje esančių įrodymų visuma, patvirtina tai, jog G. S., su kuria nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog L. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad VMI patikrinimo dieną G. S. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 9.20 val., G. S. einant link direktoriaus kabineto, vienas iš pareigūnų paklausė kodėl ji vėluoja į darbą, G. S. atsakė, kad niekur nevėluoja, o atvyko sutartu susitikti su vadovu laiku – pasirašyti darbo sutartį. G. S. nei paaiškinime, nei teismo posėdžio metu nenurodė šių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad VMI pareigūnui G. S. būtų paaiškinusi, jog atvyko tik pasirašyti darbo sutarties, priešingai paaiškinime G. S. nurodė, kad 2016 m. kovo 3 d. pradėjo dirbti nuo 9 val. ir dirbs iki 18 val. (b. l. 6). Įvertinus tai, matyti, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Kretingos rajono apylinkės teismas L. G. paskyrė ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą 1882 Eur baudą. Apeliaciniame skunde prašoma baudą pakeisti švelnesne nuobauda – įspėjimu, arba sumažinti paskirtą baudą iki 200 Eur.

ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti ne tik į materialinę žalą, jos dydį, tačiau ir į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu tai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuobaudos L. G. paskyrimo įvertino tai, kad nėra L. G. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių ir paskyrė sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad L. G. stengiasi dirbti sąžiningai, nepažeidinėti darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

L. G. padarė šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. L. G. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apelianto prašymas, paskirtą nuobaudą pakeisti švelnesne nuobauda – įspėjimu, arba sumažinti paskirtą baudą iki 200 Eur, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. G. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.