Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. I. (V. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis arešto bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime adresu Lukiškių skg., 6, Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., teistas 10 kartų:

1) 1998-09-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 str. 2 d. (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – 4 m. laisvės atėmimo su ¼ turto dalies konfiskavimu, 2000-05-08 amnestijos akto pagrindu atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės;

2) 2001-08-06 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – 6 mėn. laisvės atėmimo su 1/10 turto dalies konfiskavimu;

3) 2002-06-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – 8 mėn. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;

4) 2002-07-16 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 225 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – 3 m. laisvės atėmimo, konfiskuojant ½ dalį turto;

5) 2004-03-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2006-03-16 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d. - 4 mėn. 15 d. laisvės atėmimo;

7) 2009-12-21 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. (2 epizodai), 187 str. 1 d.- 4 m. laisvės atėmimo;

8) 2014-04-11 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.- 3 m. laisvės atėmimo, 2016-07-20 paleistas iš pataisos namų, atlikus bausmę;

9) 2016-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d.- 6 mėnesiams laisvės apribojimo,

10) 2016-12-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės apropojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė iš dalies sudėta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-16 paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-04-21 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Vykdant šią nutartį V. I. buvo sulaikytas 2017-05-17; teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2017 m. balandžio 11 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su broliu G. I. (G. I.) metu, sudavė pastarajam rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, o G. I. iš minėto buto pasišalinus ir po kiek laiko grįžus atgal, jis vėl sudavė G. I. rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip savo veiksmais padarydamas G. I. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir kaklo dešinės pusės audinių patinimu.

V. I., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog nagrinėjamo įvykio dieną jie su broliu grįžo iš darbo namo, buvo gavę pinigų. Jis susitarė gyventi kartu su broliu viename bute, kurį nuomojo brolis. Jis broliui davė pinigų, kad šis sumokėtų už butą. Tuo metu bute taip pat buvo V. I. sugyventinė T.. Bute jie trise išgėrė apie pusantro litro degtinės. Išgėręs brolis pradėjo jį varyti iš buto ir tarp jo bei brolio prasidėjo žodinis konfliktas, kuris baigėsi muštynėmis. Jis prisipažįsta sudavęs smūgius broliui, tačiau konkretaus jų skaičiaus neatsimena. Gali būti, kad brolis vienu momentu buvo išėjęs iš buto ir po to sugrįžo, jis tuo metu su sugyventine bute liko dviese. Mano, jog įtakos smurtavimui prieš brolį turėjo išgertas alkoholis. V. I. taip pat nurodė, kad anksčiau jis buvo priklausomas nuo narkotikų, bet jau aštuonis mėnesius jų nevartoja. Atsisakius narkotikų, galbūt alkoholis tapo jo pakaitalu. Jis tikisi, kad jam nebus skirta laisvės atėmimo bausmė, grįžęs iš įkalinimo vietos, atlikęs arešto bausmę, jis gyvens su sugyventine Žolyno g., taip pat ateityje tikisi nevartoti alkoholio, turi mūrininko specialybę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas įtariamuoju V. I. taip pat pripažino savo kaltę, gailėjosi bei parodė, kad 2017 m. balandžio 11 dienos metu su savo drauge T. nuėjo į svečius pas jo brolį G., gyvenantį, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie visi tris pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Išgėrė tikrai daug, tiksliai nurodyti kiek, negali. Gali būti, kad apie 20.00 val., tiksliai laiko neprisimena, brolis jį ir draugę ėmė varyti iš namų. Brolis, būdamas girtas, visuomet taip elgiasi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis su broliu ėmė stumdytis, o vėliau ir muštis. Jis kojomis ir rankomis broliui sudavė į įvairias kūno vietas. Kiek kartų ir kur sudavė nurodyti negali, nes buvo girtas, be to viskas vyko labai greitai. Bet gali būti, kad sudavė į galvą ir šonus. Brolis taip pat jam sudavė. Broliui pretenzijų dėl suduotų smūgių neturi. Dėl kažkokios priežasties jie nustojo muštis. Brolis išėjo iš namų, o jis su drauge liko ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, kada tiksliai neprisimena grįžo brolis. Jis vėl ėmė juos varyti iš namų. Jie vėl ėmė su broliu stumdytis ir jis kojomis bei rankomis broliui sudavė į įvairias kūno vietas. Gali būti, kad pataikė į veidą ir šonus. Kiek kartų sudavė nežino. Brolis vėl išėjo. Kitą rytą jis buvo sulaikytas. Jis atsiprašys brolio, civilinio ieškinio apmokėti galimybės neturi. Dėl savo poelgio labai gailisi (b.l. 43, 47).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. I. parodė, kad 2017 m. balandžio 11 d., apie 20.00 val., būnat namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis su broliu V. I. gėrė alkoholinius gėrimus. Broliui protas pasimaišė, jis pradėjo rankomis ir kojomis mušti jį per galvą ir šonkaulius, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis išėjo pas pamotę, gyvenančią tame pačiame name 93 bute. Po kurio laiko grįžo namo, manydamas, kad brolis nurimo, tačiau taip nebuvo. Brolis jį vėl pradėjo mušti rankomis ir kojomis į veido sritį bei į šonus. Brolis buvęs narkomanas. Jis grįžo pas pamotę ir ten liko nakvoti. O ryte iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes juto skausmą šonkauliuose ir galvos srityje. Tuo metu, kai brolis jį mušė bute, jame buvo ir brolio mergina. Pareiškimo nerašys, nori, kad brolį iškraustytų (b.l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. T. parodė, kad ji yra V. I. sugyventinė. Sutinka duoti parodymus. Šių metų balandžio pradžioje, kada tiksliai jau neprisimena, buvo pas sugyventinio brolį G., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai buvo vakare. Jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko G., būdamas girtas, ėmė ją ir V. varyti iš namų. Tarp V. ir G. prasidėjo žodinis konfliktas, o vėliau ir muštynės. Matė, kaip G. sudavė V., jie pradėjo muštis. Kur ir kiek vienas kitam sudavė, ji nežino, nes viskas vyko labai greitai. Ji ėmė šaukti ir jie abu nusiramino. G. po konflikto išėjo, bet po kurio laiko vėl grįžo ir V. su G. vėl susistumdė. Ar buvo suduoti smūgiai ji nežino, jau neatsimena. Bet jie abu nusiramino. Jie su V. išėjo pas kaimynus (b.l. 32).

2017 m. balandžio 12 d., dalyvaujant G. I., buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu G. I. pareiškė, kad sofa be čiužinio yra ta vieta, kur jam gulint brolis V. jį mušė (b.l. 5-8).

2017 m. balandžio 25 d. apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėta G. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė ir kompaktinis diskas, specialistas pateikė išvadą, kad G. I., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir kaklo dešinės pusės audinių patinimas, galimai trauminės kilmės. Tai galėjo būti padaryta ne mažiau kaip dviem smūginiais kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. RVUL gydytojų įtartų 7 dešinės pusės šonkaulio ir žandinio ančio sienelės lūžių esamais duomenimis patvirtinti negalima, todėl jie kaip sužalojimai nevertinami ir nekvalifikuojami (b.l. 21).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad V. I. 2017 m. balandžio 12 d. 11.21 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (b.l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – V. I. 2017 m. balandžio 11 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,96 ‰ neblaivumas), konflikto su broliu G. I. metu, sudavė pastarajam rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, o G. I. iš minėto buto pasišalinus ir po kiek laiko grįžus atgal, jis vėl sudavė G. I. rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip savo veiksmais padarydamas G. I. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir kaklo dešinės pusės audinių patinimu. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo nuosekliais ir išsamiais parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir kitais įrodymais – nukentėjusiojo G. I. bei liudytojos T. T. parodymais, alkotesterio kvitu, apžiūros protokolais. Vertinant kaltinamojo bei jo sugyventinės T. T. parodymus tuo aspektu, jog kaltinamojo ir jo brolio muštynės buvo abipusės ir kad V. I. broliui jokių pretenzijų dėl jam suduotų smūgių neturi, visgi teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje nagrinėjami būtent kaltinamajam V. I. pareikšti kaltinimai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis G. I. iš karto po muštynių nei į policiją, nei į medikus nesikreipė. Tik sekančios dienos ryte jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes juto skausmą šonkauliuose ir galvos srityje. Specialistui J. M. P. ir vyr. tyrėjai E. L. apžiūrėjus G. I. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę ir kompaktinį diską buvo nustatytos G. I. padarytos kraujosruvos bei audinių patinimai. Pažymėtina tai, kad Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai įtarė, jog G. I. gali būti lūžęs 7 dešinės pusės šonkaulis ir žandinio ančio sienelė, t.y. jam galėjo būti padaryti sunkesni sužalojimai, nei inkriminuoti V. I., tačiau nesant byloje konkrečių šių sužalojimų patvirtinančių medicininių dokumentų bei nukentėjusiajam pačiam nesiekiant nustatyti konkretų jam padaryto kūno sužalojimo mąstą, šie sužalojimai nebuvo vertinami ir kvalifikuojami. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo G. I. parodymais, kad jiems kartu vartojant alkoholinius gėrimus, broliui pasimaišė protas ir jis pradėjo mušti nukentėjusįjį rankomis ir kojomis, dėl ko šis, siekdamas išvengti sumušimo, buvo priverstas net išeiti iš savo buto. Po kurio laiko manydamas, kad brolis jau aprimo, nukentėjusysis grįžo atgal į savo nuomojamą butą, tačiau brolis vėl pradėjo jį mušti, todėl jis vėl buvo privestas išeiti iš namų ir nakvoti kitame bute. Pats kaltinamasis taip pat neneigė aplinkybės, jog brolis kažkuriuo metu buvo išėjęs iš savo buto, o po vėl sugrįžo bei tarp jų vėl prasidėjo muštynės. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog V. I. būtų padaryti kokie nors kūno sužalojimai, nors jis policijos pareigūnų buvo sulaikytas sekančią dieną po nagrinėjamo įvykio bei sulaikymo metu nesiskundė jokiais savo brolio neteisėtais veiksmais.

Taigi pripažintina, jog V. I. kaltinime nurodytais veiksmais smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį G. I., padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir kaklo dešinės pusės audinių patinimu. Nagrinėjamu atveju pripažintina ir tai, jog nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, t. y. tiesioginė tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą, jos galimas sukelti pasekmes ir jų siekė. Todėl konstatuotina, kad V. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Vertinant V. I. atsakomybės individualizavimo klausimą, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukreiptas prieš savo šeimos narį, nusikalstama veika baigta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teisiamojo posėdžio metu V. I. prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi. Todėl spręstina, kad nustatyta V. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kita vertus, nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 10 kartų, turi neišnykusių ir nepanaikintų teistumų (b.l. 60-64), daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 72-81), šiuo metu atlieka arešto bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, duomenų apie psichiatrinį gydymą, gydymą nuo priklausomybės ligų, nėra, pats kaltinamasis posėdyje pripažino, jog anksčiau vartojo narkotines medžiagas, tačiau, kaip nurodė, jau aštuonis mėnesius jų nevartoja.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybės lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (konfliktas bei po to sekusios muštynės kilo kaltinamajam bei nukentėjusiajam kartu vartojant alkoholį), nukentėjusiajam nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti skirta sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Pastebėtina, kad, kaip minėta, kaltinamasis ne kartą teistas, paskutinius du kartus jam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau, kaip matyti, už tai, kad jis nesilaikė atitinkamų įpareigojimų, laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, taigi matyti, kad švelnesnės nei areštas bausmės nepasiekę joms nustatytų tikslų. BK 49 straipsnio 3 dalis numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto bausmė. Atsižvelgus į tai, kad V. I. yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvimą, jam skirtina mažesnė arešto bausmė, nei įstatymo sankcijoje nustatytas arešto vidurkis, t.y. 45 paros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis prisipažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

V. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam buvo paskirta subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Ši bausmė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę (b.l. 86). Vykdant minėtą nutartį V. I. buvo sulaikytas 2017 m. gegužės 17 d. (b.l. 87).

Šioje baudžiamojoje byloje aktualią veiką V. I. padarė 2017 m. balandžio 11 d., t. y. neatlikęs paskirtos bausmės pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą, todėl jam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pakeista arešto bausme bendrintina vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, taikant bausmių dalinį sudėjimo būdą, t.y. prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pakeistos ir neatliktos 40 parų arešto bausmės pridėjus dalį bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, t.y. 15 parų.

Bylos duomenimis V. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. balandžio 12 d. 10.00 val. iki 2016 m. balandžio 14 d., 08.35 val. (2 paras). Šis laikinojo sulaikymo laikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus vienai arešto parai.

V. I. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, jai tapus nereikalinga, nes V. I. šiuo metu atlieka arešto bausmę (BPK 139 str. 1 d.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 59,56 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo G. I. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 24-26).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, be to, pastebėtina, jis sutinka su pareikšti civiliniu ieškiniu, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo V. I. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 59,56 eurų turtinė žala.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuria prašoma iš V. I. priteisti valstybės naudai 69,48 eurų dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Advokatas nagrinėjamoje byloje paskirtas kaltinamojo gynėju pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad kaltinamojo, kuris atlieka arešto bausmę, galimybės pasirūpinti tinkama savo gynyba yra apribotos. Teismas, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų paneigiama būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, be to, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį (iki sulaikymo ir arešto bausmės vykdymo pradžios jis nedirbo), vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. I. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. I. (V. I.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. I. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pakeistos ir neatliktos 40 parų arešto bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, t.y. 15 parų ir skirti V. I. galutinę subendrintą 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti V. I. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2017 m. balandžio 12 d. 10.00 val. iki 2016 m. balandžio 14 d., 08.35 val., prilyginant jas dviem arešto paroms.

Bausmės pradžią V. I. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. liepos 5 d.

V. I. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, jai tapus nereikalinga.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. I. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 59,56 eurus (penkiasdešimt devynis eurus ir 56 centus) turtinės žalos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš V. I. išlaidas, patirtas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.