Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2000-12-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 225 str. 3 d., 111 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 2 m. 2 mėn., 2012-03-19 pagal LR BK 180 str. 1 d. arešto bausme 80 parų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2012 metų liepos 19 dieną, apie 23 val. 05 min., Panevėžio rajone, Velžio seniūnijoje, Pakalnės kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jo kraujyje rasta 1,84 promilės etilo alkoholio, vairuodamas automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo pasitikėjimo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 133 punktų reikalavimus – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo, kelio sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos į dešinę pusę ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Citroen Xantia“ keleivio P. N. sveikata, – jam nustatyta žaizdos abiejuose keliuose, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai dešiniame petyje ir žaste, smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinių stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžiai, kairio alkūnkaulio lūžis, kas komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, bei nesunkiai sutrikdyta šio automobilio keleivės M. B. sveikata, – jai nustatyta odos nubrozdinimai kūne, pjautinės žaizdos kairiame žaste ir kairės plaštakos 3 piršte, kairės akies ragenos erozija, 7 kaklo slankstelio kūno skeveldrinis lūžis su stuburo kanalo stenoze.

Apie pareikštus civilinius ieškinius jis žino. Jei turėtų pinigų, atiduotų iš karto viską. Šeimos neturi, gyvena su tėvais. Tėvai pensininkai. Turi du dviejų ir keturių metų vaikus, nedirba. Jo brolis gyvena užsienyje, šiek tiek jiems padeda. Vaikai gyvena su žmona. Kuo gali tuo savo vaikams padeda. Jei važiuotų dirbti į užsienį negalėtų matyti vaikų, tėvų. Šiuo metu pragyvena iš 350 Lt pašalpos, todėl neturi galimybės atlyginti žalos nukentėjusiajam. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. A. pažeidė KET, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sužalota P. N. sveikata. Nors pateiktame kaltinime nurodyta, kad A. A. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. A. neatsižvelgė į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas, o svarbiausia, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Taigi teismas patikslina pateiktą kaltinimą, nes įrodyta, kad kaltinamasis A. A., lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti padarinių, tačiau suvokdamas, kad nesilaikydamas saugaus greičio elgiasi rizikingai, dėl nusikalstamo pasitikėjimo pažeidė KET reikalavimus, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio keleivio P. N. sveikata ir tai yra priežastinis padarytos veikos ir kilusių padarinių, inkriminuojamų kaltinamajam, ryšys.

Šie surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. A. dėl nusikalstamo pasitikėjimo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 4 dalyje.

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: nusikalstama veika padaryta transporto eismo saugumui, į kaltės formą – padaryta neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo pasitikėjimo, į sukeltas pasekmes – asmeniui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas esant mažai sveikatos pagerėjimo tikimybei, kaltinamojo asmenybę: šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, 12 kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (nuobaudos negalioja) (b.l. 164 - 169), jo atžvilgiu iš gyventojų oficialių nusiskundimų negauta (b.l. 172), nedirba, padarytos žalos neatlygino, turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b.l. 174).

Taigi įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laivės atėmimas, savo trukme artimas vidurkiui.

LR BK 67 str. 1 d. įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t.y., padėti sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę nuteistam asmeniui tai daryti, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). LR BK 67 str. 3 d., 68 str. suteikia teisę teismui uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir kt.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Sprendžiant klausimą, ar reikia kaltininkui taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su uždraudimu naudotis specialiąja teise, kaip kad šiuo atveju, privalu nustatyti, ar jis šia teise nepiktnaudžiauja, ar LR BK 281 straipsnyje numatytą veiką asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ankstesnis asmens administracinis baustumas už KET pažeidimus gali būti pripažintas svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–135/2008). Pagal bylos duomenis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones A. A. naudojosi nepakankamai atsargiai, pažeidinėjo KET reikalavimus, už ką, nuo 2002 metų administracine tvarka jis buvo baustas 12 kartų. Be to, A. A. pažeidė KET reikalavimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė ypač sunkius, tikėtina negrįžtamus, padarinius, todėl A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam terminui.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Nukentėjusioji J. N. pareiškė civilinį ieškinį prašydama iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajam 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt turtinei žalai atlyginti bei priteisti jos naudai 30 000 Lt neturtinei žalai ir 3597, 28 Lt turtinei žalai atlyginti ( b.l. 59 – 60).

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. N. grindžiamas tuo, kad jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatytas netekto darbingumo lygis – 80 procentų, sūnus patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą, šiuo metu negali atlikti jokių, net paprastų, veiksmų ir tai tikriausiai tęsis visą jo likusį gyvenimą.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei grindžiamas tuo, kad sužinojusi apie eismo įvykį ir jo pasekmes patyrė šoką, emocinę depresiją, sumažėjo jos bendravimo su sūnumi ir kitais asmenimis, galimybės, sūnus jos nebeatpažįsta. Tikimybė, kad sūnus bus toks, koks buvo anksčiau, yra labai maža, todėl dėl šios priežasties ji patiria didelius dvasinius išgyvenimus.

Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo A. A. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam P. N. buvo padaryta neturtinė žala – dėl patirtų sužalojimų jis patyrė ir iki šiol patiria didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, tačiau dėl esamos būsenos negali to paaiškinti. Sunkios galvos traumos pasekmė – nukentėjusysis tapo neorientuotas laike ir vietoje, dalinai orientuotas savyje, kalba nerišli, sutrikusi atmintis bei kognityvinės funkcijos, išlieka nestabilus emocinis fonas, prognozė nepalanki ir pagerėjimo tikimybė ateičiai maža. Dėl to nukentėjusysis neteko 80 procentų darbingumo lygio, iš esmės pasikeitė jo bendravimo ir saviraiškos galimybės. Todėl laikytina, kad šie praradimai yra ypač dideli, sukeliantys ypatingai didelius ir ilgai trunkančius dvasinius išgyvenimus. Taigi dėl patirtos traumos jis prarado galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Apie daugybinius P. N. sužalojimus ir visiško pasveikimo galimybę patvirtina VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė pateikta pažyma (b.l. 32), specialisto išvados duomenys (b.l. 80), nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą parodymai.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlygino ieškovei J. N. tenkintinas iš dalies.

Nors teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama, tačiau teismų praktikoje šie ribojimai netraktuojami kaip absoliutūs. Pavyzdžiui, pripažįstama, kad artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-853/2007, 3K-3-86/2005, 3K-3-351/2007 ir kt.), nors, formaliai žiūrint, pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį tokia teisė suteikta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Nėra absoliuti ir nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Kai kuriose išimtinėse situacijose toks ribojimas gali būti traktuojamas kaip prieštaraujantis konstituciniam padarytos žalos atlyginimo principui. Antai kasacinėje nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 konstatuota, kad priteisus neturtinės žalos atlyginimą tėvams, kurių naujagimiai buvo sužaloti ligoninėje, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, kad jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Pabrėžtas ir būtinumas teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems tokias bylas, tiesiogiai vadovautis Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitais bendraisiais teisės principais (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo P. N. ryšis su motina buvo glaudus, nors jie ir gyveno atskirai, tačiau kaip parodė nukentėjusioji, sūnus dažnai ją aplankydavo. Neabejotina, kad J. N. slaugydama sunkią traumą patyrusį sūnų ir matydama jo kančias, pati dėl to patyrė ir iki šiol patiria didelių dvasinių išgyvenimų. Pateikti dokumentai dėl turtinės žalos atlyginimo patvirtina, kad J. N. rūpinasi sūnumi ir deda maksimalias pastangas, kad sūnus atgautų prieš tai buvusią būseną. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į nukentėjusios ateities požiūrį. Vertindama mažai tikėtiną galimybę, kad sūnaus būklė ateityje nors kiek pagerės, kad jis kada nors vėl atpažins ją, kaip savo motiną, ji dėl pagrįsto nerimo neabejotinai patiria emocinę depresiją suvokdama, kad ji niekada nebeturės tokio sūnaus, koks jis buvo iki šiol, kad ji niekada neturės anūkų, senatvėje negalės remtis sūnaus pagalba, o pati privalės jį slaugyti. Taigi be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti pvz., darant operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas gali reikėti atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Šios aplinkybės vertintinos, kaip didelis neigiamas poveikis nukentėjusiajai J. N..

Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad J. N. buvo padaryta neturtinė žala ir ji turi būti atlyginta (LR CK 6.250 straipsnis).

Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo A. A. kaltę – padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių ir moralinių išgyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Vertintini ir nukentėjusiojo P. N. veiksmai. Kaip matyti iš bylos medžiagos yra pagrindo konstatuoti, kad paties nukentėjusioji didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Jis, žinodamas, kad jam priklausantis automobilis nedraustas privalomuoju transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu, pats būdamas neblaivus, suteikė teisė vairuoti automobilį kitam, taip pat neblaiviam, asmeniui.

Siekdamas nustatyti adekvatų įvykiui neturinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne vien tik į įstatymo tekstą, nustatytas faktines aplinkybes, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Tokiose nutartyse išreikšta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių. Nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-228/2007, 2K-38/2008, 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-211/2011 ir kt.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad A. A. padarė neatsargų nusikaltimą, padarė šiurkščius KET pažeidimus, dėl kurių P. N. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat į tai, kad A. A. yra jaunas ir darbingas, į tai, kad P. N. nedarbingumo lygis 80 procentų, o tikimybė jam pasveikti maža, į P. N. didelį neatsargumą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, o svarbiausia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą bei formuojamą teismų praktiką, P. N. priteistina 65 000 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį J. N., teismas atsižvelgia į jau paminėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir į tai, kad nukentėjusysis gyveno asmeninį gyvenimą, apie kurį nukentėjusioji mažai težinojo, gyveno atskirai nuo savo motinos, todėl jų tarpusavio ryšys nebuvo ypač glaudus. Atsižvelgiant į tai J. N. priteistina 10 000 Lt.

Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo P. N. ir J. N. negalima tiksliai apskaičiuoti negavus dokumentų, patvirtinančių P. N. automobilio likutinę vertę bei dokumentų, susijusių su automobilio saugojimu UAB „Automera“, todėl pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš kaltinamojo išieškotina valstybei 12, 80 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais teismas,

n usprendžia:

pripažinti A. A. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. A. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje paskirtas A. A., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, A. A. suimti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. A. 65 000 (šešiasdešimt penki tūkstančiai) Lt nukentėjusiajam P. N. ir 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt nukentėjusiajai J. N. neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti civiliniam ieškovui – J. N. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Išieškoti iš A. A. 12,80 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.